Šuniui, kaip ir žmogui, kartais prireikia pagalbos. Jie serga, patiria traumas ar tiesiog sunegaluoja. Ir jų likimas priklauso ne tik nuo jų savininko rūpesčio ir gebėjimo įžvelgti, kad jo augintiniui kažkas negerai, tačiau ir nuo šunų gydytojų, kurių, deja, pasitaiko visokių.
Mūsų dešimties metų vokiečių aviganis per visą savo gyvenimą veterinarijos klinikose lankėsi tik skiepams - daugiau nebuvo jokio reikalo ten kreiptis. Kasmet nuėję į savo kliniką išgirsdavome malonų sveikatos palinkėjimą - „Iki susitikimo kitąmet“. Net sulaukęs senjoro amžiaus negavo rekomendacijų pereiti prie mažiau kaloringo maisto, kadangi neturėjo viršsvorio ar virškinimo problemų. Taip ir gyvenome džiaugdamiesi, kad aktyvus ir puikios sveikatos šuo sulauks daug metų.
Tačiau praėjusį sekmadienį nutiko ši tas labai neįprasto. Buvome sodyboje, ir kaip visuomet mūsų šuo mus lydėjo kelionėse po miškus, maudėsi ežere ir karts nuo karto atnešdavo savo žaislą kviesdamas padūkti kartu. Nieko keisto nebuvo ir tame, kad vakare jis paėdė ir gavo kaulų. Tai buvo įprastas gyvenimo ritmas, nes niekuomet iki tol jokių problemų tai nekeldavo.
Dešimtą vakaro paėdęs po pusvalandžio išlėkė vejoti besiganančių stirnų ir dingo neįtikėtinai ilgam. Ieškojome šuns daugiau nei valandą, tačiau jis visas suplukęs grįžo namo pats. Tik niekaip negalėjo rasti patogios vietos atsigulti, o vėliau pradėjo ir vemti - ne skrandžio turiniu, bet seilėmis. Supratę, kad kažkas yra ne taip, antrą valandą nakties išskuodėme iš Utenos rajono į Vilnių, susižinoję, kad yra viena veterinarijos klinika, kuri dirba visą parą - vadinasi, gali suteikti reikalingą skubią pagalbą.
Apie trečią nakties pasiekėme veterinarijos kliniką „Greitoji žirafa“. Budėjo dvi merginos, ir kadangi šuo jau nebevėmė (matyt, nebuvo kuo), nesijaudinome, kad dokumentų pildymas užima tiek daug laiko. Nupasakojome visus požymius, kuriuos pastebėjome: ėdė, lakstė, vėmė, sukietėjo ir išsipūtė pilvas. Deja, veterinarės liko prie įstrigusio kaulo diagnozės.
Išrašė keturis švirkštus vaistų (dėl visa ko - ir nuo gyvatės įgėlimo, kadangi šalia sodybos galėjo pasitaikyti ir jų, nors naktį jos ir nėra aktyvios) ir išleido namo, rekomendavusios pirmadienį vakare (19.30 val., kai mažiau žmonių) atvažiuoti pasidaryti rentgeno nuotraukos. Taip ir išvažiavome - pasitikėdami ir maksimaliai stengdamiesi išlaikyti optimizmą, nes šuo savarankiškai dar užlipo ir į šeštą aukštą. Kadangi buvo ištroškęs, puolė lakti, tačiau iš karto po lakimo prasidėjo vėmimas. Tebebuvo ta pati naktis, nors įtarimų, kad diagnozė nebuvo teisinga, turėjome vis daugiau.
Viena pavojingiausių gyvybei ir neretai pasitaikančių situacijų - skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas, ypač didelių veislių šunims, turintiems plačias krūtines, pavyzdžiui, vokiečių aviganiams, dogams ir kitiems panašaus sudėjimo šunims.
Pagrindiniai šuns skrandžio užsisukimo požymiai - pilvo apimties didėjimas, kuris dažniausiai būna labai staigus. Taip pat šią būklę dažniausiai lydi tokie klinikiniai požymiai kaip: seilėjimasis, neramumas, bandymas tuščiai vemti, raugėjimas.
Kiti svarbūs požymiai, rodantys skrandžio užsisukimą:
Mirtingumo tikimybė labai didelė, nes prasideda išsėtinė kraujo koaguliacija kraujagyslėse, negrįžtamai apmiršta organai.
Skrandis susisuka, užkimšdamas įėjimą iš stemplės ir išėjimą į žarnyną. Virškinimo procesai tęsiasi, kyla dujos ir šuns pilvas akivaizdžiai išsipučia. Skubiai pas gydytoją be jokio svarstymo ar delsimo!
Jeigu pastebite minėtus simptomus savo augintiniui nedelsiant vykite į artimiausią veterinarijos kliniką, nes kiekviena minutė yra svarbi. Kaip teigia specialistai, nesuteikus gydymo, gyvūnas per keletą valandų gali nugaišti.

Sulaukę ryto ir veterinarijos klinikų darbo pradžios kuo skubiau nuvažiavome į Jeruzalės kliniką, susirašę visus suleistus vaistus ir vėl nurodėme tuos pačius simptomus. Mūsų šuo vos ne vos pats nuėjo iki gydytojo, kurio reakcija buvo žaibiška - per penkias minutes padarytas rentgenas ir patvirtinta baisi diagnozė - apsisukęs skrandis.
Po dešimties minučių, kol mes dar tik pasirašinėjome sutikimą daryti narkozę, jau buvo paruošta operacinė ir pradėta operacija. Nors vilčių buvo maža, tikėjomės, kad stiprus šuo išgyvens, skrandį pavyks atstatyti, o jau pooperacinį periodą mes jam padėsime išgyventi. Deja, skrandžio kraujotaką pavyko atstatyti, tačiau neatlaikė nusilpusio per tą laiką šuns širdis.
Veterinarijos gydykla „Greitoji žirafa“ atstovų komentare teigiama: „Nuoširdžiai užjaučiame šeimininkus dėl augintinio Barto netekties. Diagnozė buvo nustatyta neteisingai, nes pagal surinktą anamnezę iš šeimininkų, šuns, prišerto vištienos kaulais, ligos simptomai yra panašūs: kietas, spazmuotas pilvas, vėmimas, žiaugčiojimas putomis. Deja, apžiūros metu gyvūno pilvas nebuvo išpūstas, o tai yra vienas iš svarbiausių požymių, esant skrandžio užsisukimui. Todėl ši diagnozė, labai gaila, bet buvo atmesta. Skrandžio užsisukimą nėra sudėtinga diagnozuoti ir mūsų klinikoje tai gana dažnai pasitaikantys atvejai, nes dirbame visą parą, o dažniausiai tokie atvejai ir nutinka po vakarinio gyvūnų šėrimo ir aktyvaus pasivaikščiojimo po jo.“
Rentgeno nuotrauką buvo rekomenduota pasidaryti kitoje klinikoje dienos metu, nes „Greitosios žirafos“ gydykloje rentgeno tyrimas atliekamas gyvūnams iki 16 kg ir tik gydytojo, kuris, pagal radiacinės saugos centro reikalavimus yra išklausęs radiacinės saugos mokymus ir turi radiacinės saugos pažymėjimą.

Kad medžioklinis šuo gyventų kuo ilgiau, kad laikas ir pinigai, investuoti į šuns mokymą, nenueitų veltui, kad širdis, taip prisirišusi prie keturkojo padėjėjo, nesudužtų prieš laiką, augintiniu reikia nuolat rūpintis. Tai reiškia visavertį ir skanų ėdalą, o ne vien kaulus, taip pat veislei tinkamas gyvenimo sąlygas - trumpaplaukius laikyti viduje, pūkuoti gali gyventi lauke.
Be to, šuns sveikata reikia rūpintis ir kasdien, ir po medžioklės, o ypač ekstremaliomis situacijomis.
Šerti šunį nedideliais sūrio gabaliukais ir retkarčiais kumpio gabalėliais gali atrodyti pakankamai nekenksminga. Kad sumažintumėte žarnyno sutrikimus, laikykite šunį toliau nuo viliojančio žmonių maisto. Užuot siūlę savo šuniui jam nesubalansuotą žmonių maistą, visada laikykitės sveikų ir skanių patiekalų, tokių kaip Tribal Rewards skanėstai.
Daugelis šunų, kuriems pateikiamas didelis ir pilnas maisto dubuo, nusprendžia viską tiesiog nuryti. Tradicinis pūstas sausas maistas gali sukelti šuns pilvo pūtimą. Patiekdami savo šuniukui švelniai, lengvai virškinamą vakarienę, labai sumažinsite išmatų kiekį ir blogą burnos kvapą.
Situacijos, kai mūsų mylimiems keturkojams gali prireikti skubios veterinarinės pagalbos, gali įvykti bet kuriuo paros metu, todėl svarbu būti pasiruošus. Neretai, net dėmesingiausiems savininkams gali būti sunku pastebėti, kada jų augintiniui reikia skubios pagalbos.
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių gali padidėti jūsų šuns ar katės pilvo apimtis. Neretai į situacijas, kuriose yra svarbi kiekviena minutė, patenka žmonės, auginantys didelių veislių šunis.
Gyvūnams, turintiems plačias krūtines, pavyzdžiui, vokiečių aviganiams, dogams ir kitiems panašaus sudėjimo šunims viena pavojingiausių gyvybei ir neretai pasitaikančių situacijų - skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas.
Pagrindiniai šuns skrandžio užsisukimo požymiai - pilvo apimties didėjimas, kuris dažniausiai būna labai staigus. Taip pat šią būklę dažniausiai lydi tokie klinikiniai požymiai kaip: seilėjimasis, neramumas, bandymas tuščiai vemti, raugėjimas.
Kasdienybėje mus supa įprasti žmonių maisto produktai, vaistai, namų apyvokos produktai ar sodo augalai, kurie yra toksiški šunims bei katėms.
Gyd. Rūtos Bulotienės nuotraukų autorius K. Visavertė mityba labai svarbi geros augintinio savijautos ir sveikatos užtikrinimui, todėl rekomenduojama rinktis gerai subalansuotą pašarą su pakankamu baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų reikalingų medžiagų kiekiu.
Renkantis šuns veislę, reikėtų įvertinti savo įpročius ir galimybes. Jeigu Jūsų gyvenimo būdas nėra labai aktyvus, patarčiau rinktis gyvūnus, kuriems pakanka mažiau judėjimo - tai dažniausiai mažesnių šunų veisles. Tuo tarpu medžiokliniams šunims, aviganiams reikia ypatingai daug judėjimo ir 15 minučių pasivaikščiojimo per dieną jiems tikrai neužteks.

Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo gali kilti gyvūno elgesio problemų - neturėdamas kur išlieti savo energijos, jis gali tapti agresyvus, gadinti daiktus ir pan.
Veterinarijos gydytojos džiaugiasi, kad daugėjant informacijos šeimininkų požiūris į gyvūnų sveikatos profilaktiką po truputį keičiasi į gerąją pusę. Tiesa, kačių šeimininkai vis dar neretai vengia vežti jas į kliniką, siekdami apsaugoti nuo patiriamo streso. Visgi, reikėtų atsiminti, kad profilaktiniai patikrinimai labai svarbūs gyvūno sveikatos išsaugojimui ir gerovės užtikrinimui.
„Nors veterinarinė medicina sparčiai tobulėja, net labiausiai patyrę gydytojai ir pažangiausios technologijos nepadės išvengti ligų ir sėkmingai jų gydyti, jeigu patys laiku nepasirūpinsite savo augintiniais. Taigi, jeigu nepamenate, kada tikrinote savo keturkojo sveikatą ar to niekada nedarėte, registruokitės vizitui į veterinarijos kliniką.