Lietuvos gyventojų trėmimai: 1941 metų tragedija
Lietuvos gyventojų trėmimai - tai Sovietų Sąjungos aukščiausios vadovybės nutarimais 1940-1953 metais vykdytos masinės okupuotos Lietuvos Respublikos gyventojų deportacijos į atokias Sovietų Sąjungos vietoves, ypač Sibirą. 1941 metais prasidėję trėmimai tapo viena skaudžiausių mūsų tautos istorijos dalių, kurios metu nukentėjo tūkstančiai nekaltų žmonių.
1941 metų trėmimų planavimas ir pradžia
Pirmasis masinis trėmimas sovietinės valdžios buvo kruopščiai suplanuotas. Jau 1940 metų vasaros pabaigoje aukšti sovietų pareigūnai užsiminė apie planuojamus masinius areštus ir trėmimus. Remiantis SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro L. Berijos 1939 m. spalio 11 d. įsakyme suformuluota sovietinio teroro prieš aneksuotų šalių gyventojus doktrina, buvo sudaromi vadinamųjų „antisovietinių elementų“ sąrašai. Į juos buvo įtraukti Lietuvos Respublikos organizacijų nariai, policininkai, karininkai, teismų ir prokuratūros darbuotojai, valstybės tarnautojai, tautininkai, Šaulių sąjungos nariai bei katalikų organizacijų nariai.
1941 m. gegužės 16 d. Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komitetas ir SSRS Liaudies komisarų taryba priėmė slaptą nutarimą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos“. Gegužės pabaigoje į nedelsiant tremtinų asmenų sąrašus jau buvo įtraukta apie 22 500 žmonių.
Trėmimų eiga ir kasdienybė
Pirmoji operacija prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., penktadienio naktį. Ją vykdė NKVD ir NKGB kareiviai, atvykę iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Operacija vyko pagal Ivano Serovo pasirašytą SSRS NKVD specialią instrukciją. Naktį ginkluotos kareivių grupės apsupdavo tikslinius namus. Visiems viduje esantiems, įskaitant naujagimius ir pagyvenusius žmones, būdavo įsakyta susipakuoti maistą ir būtiniausius daiktus. Mėginimo priešintis ar bėgti atveju kariai atidengdavo ugnį arba sumušdavo.
Mažiausiai 130 000 žmonių per visą laikotarpį, iš kurių 70% buvo moterys ir vaikai, buvo priverstinai vežami į darbo stovyklas ir specialias gyvenvietes. 1941 metų birželio 14-17 dienomis į Komiją, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko sritį bei Kazachiją buvo išvežta apie 17 600 žmonių. Būtent 1941 metais prasidėję trėmimai pasižymėjo ypatingu brutalumu: apie 4663 tremiami vyrai buvo atskirti nuo šeimų ir kaip kaliniai išvežti į lagerius, tokius kaip Norilskas, Inta ar Dudinka.
Operacija "Barbarosa" Lietuvoje. Tankų mūšis ties Raseiniais 1941 m.
Sąlygos tremties vietose
Tremiami žmonės dažniausiai būdavo vežami gyvuliniuose vagonuose be jokių papildomų įrengimų. Sąlygos buvo antisanitarinės, keleiviams dažnai trūko maisto ir vandens. Kelionė trukdavo savaites ar net mėnesius. Tremtiniai dirbo sunkų fizinį darbą miško kirtavietėse, statybose ar kolūkiuose. Dėl prastų gyvenimo sąlygų, sunkaus fizinio darbo, maisto ir medicininės priežiūros trūkumo mirtingumas tremtyje buvo labai didelis.
1942 m. pavasarį apie 3000 tremtinių iš Altajaus krašto buvo perkelta į Jakutiją, už poliarinio rato, žvejoti Laptevų jūroje; daugelis jų nuo bado ir šalčio mirė pirmąją žiemą. 1941-1958 metais tremties vietose apie 28 000 tremtinių mirė nuo nepakeliamo darbo ir ligų.
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| 1941 06 14-17 | Pirmasis masinis trėmimas (apie 17 600 žmonių) |
| 1948 05 22-23 | Operacija „Vesna“ (ištremta 40 002 žmonės) |
| 1949 03 25-28 | Operacija „Priboj“ (ištremtas 28 981 žmogus) |
| 1951 10 02-03 | Operacija „Osen“ (ištremta 16 150 žmonių) |
Sovietinės okupacijos metu vykdyti trėmimai siekė palaužti lietuvių tautos dvasią, sunaikinti nepriklausomybės siekį ir priverstinai sovietizuoti kraštą. Tik po Stalino mirties 1953 metais prasidėjo laipsniškas tremtinių paleidimas, tačiau daugelis jų į tėvynę galėjo sugrįžti tik prabėgus daugeliui metų.
tags: #1941 #trememimia #daugiausiai #moterys #ir #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
