Ilgalaikis žindymas ir 17 mėnesių vaiko raida: patarimai ir mitų paneigimas

Žindymas - ypatingas ir be galo individualus mamos ir vaikučio ryšys, tad griežtų taisyklių čia nėra ir būti negali. Vis tik, kartais pasėjama įvairiausių netiesų ir mitų, kurie pakiša koją. Straipsnį rengiant konsultavo organizacijos „Pradžių pradžia” žindančių motinų savitarpio paramos grupės „Mama-mamai” savanorė, gydytoja Barbora Jarašūnė.

17 mėnesių vaiko pasaulis: kodėl dažnai norisi žįsti?

Daugelis mamų stebisi, kodėl didesni, jau primaitinami, vaikai vis dar nori dažnai žįsti krūtį. 17 mėnesių vaiko raida, apskritai, atrodo nuolatinis savo galimybių plėtimas - lipa, stumia, bėga, traukia. Ir niekaip nepailsta. Be to, šiuo amžiumi vyksta ir intensyvi psichologinė bei emocinė raida, kuri gali lemti didesnį poreikį artumui su mama.

Kūdikiui augant vystosi jo psichika, domėjimasis pasauliu ir jis ima pastebėti net tik vis daugiau jį supančių daiktų, bet ir gyvosios aplinkos pokyčius, reiškinius, pradeda atskirti savus ir svetimus veidus, balsų intonacijas ir nuotaikas. Gali būti, jog tokie kūdikiai/vaikai jau ir nakties tamsą ir tylą suvokią kaip nepatikimą ir juos gąsdinančią. Saugumo ir nusiraminimo jis ieško glausdamasis prie mamos. Juk žysdama ji jautėsi saugi, todėl ir nurimdavo.

Čiulpimas - natūralus kūdikio procesas, jį raminantis ir atpalaiduojantis, suteikiantis saugumo. Ir visiems kūdikėliams čiulpimo poreikį būtina patenkinti. Nors vaikas jau gerokai ūgtelėjęs, krūtis jam tebėra komforto ir saugumo šaltinis. Tarp daugelio teorinių kūdikio noro dažnai glaustis prie motinos krūties priežasčių gali būti ir kūdikio noras daugiau valgyti. Be to, dygstantys dantukai gali sukelti diskomfortą. Dar gali būti, jog vaikiukas jautriau miega ir todėl, kad dėl dygstančių dantukų labai įsijautrino dantenos.

Dėl aktyvios raidos mažyliai gali patirti daug naujų emocijų. Kai atrodo, kad jau mačiau aukščiausią toddler’io nepasitenkinimo lygį, ateina naujas mėnuo ir pamatau tai, ko dar nemačiau. Žindymas padeda suvaldyti šias emocijas. Su 17 mėnesių vaiku kasdienybė atrodo taip: Paprašius nueina, suranda ir atneša tam tikrą žaislą. O štai valgymo procesas gali būti tikras iššūkis. Gaminant valgyti yra du pasirinkimai: A) Vienas ištisas klyksmas maisto čia ir dabar, jei gaminu be jos virtuvėje B) Ramus gaminimas su Liepa bokštelyje šalia, jei tik gaus ką pamaišyti, paplakti ar ką kito paveikti. Atsisako valgyti sumaišytą maistą iš savo lėkštės, bet iš tėčio šaukšto ar lėkštės - suvalgys. Praėjo susižavėjimas įrankiais ir grįžo prie seno gero valgymo rankomis. Nebepavyksta kruopščiai išvalyti dantų be papildomų priemonių. Įduodu telefoną su dainelėm, paguldau ant nugaros ir tik taip išvalau. Todėl dantų valymo laukia kaip šventės. Vaikas vis dar nesako „mama“, tačiau dažniausia jo frazė - „kas čia?“. Kalbą jis priima daug imliau nei gestus. Visa tai rodo, kad mažylis aktyviai tyrinėja pasaulį ir jam reikalinga nuolatinė mamos pagalba bei nuraminimas.

Pieno gamybos ypatumai ir kūdikio poreikiai

Pieno gamyba yra dinamiškas procesas, prisitaikantis prie vaiko poreikių. Laktacija prasideda jau šešioliktąją nėštumo savaitę. Gimdymas ir žindantis kūdikis yra pakankami signalai, kad laktacija prasidėtų tinkamai. Trumpai: žindančio kūdikio pakanka, kad gamintųsi pienas - visada šviežias, visada laiku ir be jokių apribojimų. Žįsdamas kūdikis stimuliuoja hipofizę gaminti reikiamus hormonus, šie hormonai kontroliuoja pieno gamybą ir tėkmę, mobilizuojančią kūdikį žįsti. Pieno gamyba krūtyje veikia lyg užsakymas greitojo maisto restorane: užsakymas įvykdomas iš karto, kai pranešama apie poreikį. Taikomas griežto tiekimo pagal poreikį principas. Žindyvės pienas gaminamas pagal vaiko poreikį.

Moters krūtys neturi gausių rezervuarų ir nesukaupia didelių pieno kiekių, kaip dažnai įsivaizduojama. Dažnai pamirštama, kad intensyvi pieno gamyba vyksta būtent žindymo metu. Krūtys prisitaiko prie kūdikio ritmo ir poreikių, tad nekaupia pieno „pasiūlos“ pertekliaus, bet gamina jį pagal esamą poreikį. Gydytojos komentaras: "Pienas gaminasi ir jam žindant." Nors gali atrodyti, kad su laiku pieno kiekis keičiasi, mamos pieno sudėtis ne suprastėja, o pasikeičia, prisitaiko prie augančio vaiko poreikių. Ir tai tikrai nereiškia, kad žindyti reikia nustoti.

Be to, ilgiau žindant, pienas įgyja unikalių savybių. Mažylis, keletą mėnesių žindęs involiucijos pieną, gauna didesnį kiekį imunoglobulinų ir kitų jo organizmą saugančių medžiagų, kad jo sveikata būtų stipri dar keletą mėnesių po atjunkymo. Tai sutvarkė gamta, kad po maitinimo būtų kuo mažiau žalos ir kūdikiui, ir mamos krūtims.

Dažni naktiniai prabudimai ir kaip išsaugoti jėgas

Daugelis mamų susiduria su iššūkiu, kai mažylis naktį dažnai prabunda ir ieško krūties. Mano sūneliui lygiai tas pats. Tik dantys jam išdygo nesulaukus 4 mėn. ir nuo to laiko prasidėjo kėlimasis kas 1-2 val. Ir taip jau beveik trys mėnesiai. Maniškis irgi klykdavo, tik trečią mėnesį. Naktimis kūdikis gali dažniau prabudinėti ir nenorėti miegoti, jeigu vis dar santykinai daug kartų ir ilgai migdomas dienomis. Paviršutinio/negilaus miego fazėje žmonės paprastai verčiasi nuo vieno šono ant kito. Vieni tai sąmoningai pajunta mažiau, kiti labiau, o būna ir tokių jautrių, kurie tuo metu visiškai prabunda. Panašiai gali būti ir kūdikiams.

Naktinis dažnas kėlimasis išties be proto išvargino, tikrai juk nesame robotai, ir, regis, baterija išsikrauna, ir pyktis ima ant viso pasaulio, bet tiesiog guodiesi, kad tai laikina. Guodžia ta mintis, kad tai laikina ir kažkada ateis tas momentas, kai bus kitaip. Supranti, kad kitaip negali, nėra kito pasirinkimo. Tokiomis akimirkomis prisimenu tas, kurios maitina mišinukais ir dar aiškina, kad labai sunku. Žinot, jei man kas duotų nors vieną naktį be pertraukos pamiegoti 5-6 val. Suprantu, kad mamos dalia tokia - priglausti, nuraminti, nemiegoti. Bet mes juk irgi ne robotai. Aš taip pervargstu, kad nei dieną negaliu užmigti, nei vakare. Kartais naktimis verkiu.

Kaip susidoroti su nuovargiu? Neatsisakykite naktinių maitinimų (naktį bent vieną kartą pamaitinkite kūdikį). Jei vargina kėlimasis, apsvarstykite galimybę miegoti vienoje lovoje. Naktiniai žindymai palaiko mažylių augimą ir spartina pienuko gamybą. Be to, gilios nakties-paryčių pienas dažniausiai būna riebiausias, tad kūdikis ilgiau jaučiasi sotus. Rūpinkitės savimi! Gerai maitinkitės, pasistenkite pailsėti ir raskite būdų atsipalaiduoti. Kai mama pavargusi ar nervinga, pienas teka lėčiau. Taip nutinka dėl to, kad stresas ir nuovargis slopina oksitocino, kontroliuojančio tinkamą pieno tekėjimą, gamybą.

Sėkmingo žindymo principai ir mitas vs. realybė

Daugelis mamų susiduria su abejonėmis dėl pieno gamybos, skonio ar maitinimo tvarkaraščio. Tačiau svarbiausia - pasitikėti savo kūnu ir vaiku.

Kaip užtikrinti pakankamą pieno gamybą?

Reikia dažnai dėti vaikiuką prie krūtinės, tada ir gaminsis pienukas. Tik dažnas ir pakankamai ilgas krūties žindimas stimuliuoja ir palaiko laktaciją. Pienas gaminasi ir jam žindant. Gydytoja sakydavo, kad per pora mėnesių dažniausiai viskas susitvarko, o per tą laiką būna, kad mamos su naujagimiais visą dieną lovoje praguli, laikydamos mažiuką prie krūties, nes atrodo, kad jie vis nori ir nori valgyti. O jeigu jums atrodo, kad pienas dingsta, netikėkite tokiomis kalbomis. Mamytės, reik tik kantrybės ir didelio noro maitinti ir net negalvoti apie tai, kad pieno truksta ir sulauksite vėl to pienelio. Ypač pienas sumažėja, kai kūdikis stipriai pradeda augti ir to pieno nespėja tiek prisigaminti, bet po to vėl viskas susireguliuoja. Tik nepulkite į paniką, pozityviai galvokite, palepinkite save, pailsekite daugiau ir bus to pienelio į valias. Duokite jam žįsti, kiek jis nori, miegokite kartu ir leiskite sau atsipalaiduoti netikrindama, kiek to pienelio pas jus yra: niekada tiek neištrauksite, kiek vaikas, be to pienas gaminasi ir jam žindant. Jei vis tiek neramu - pasižiūrėkite, kiek šlapinasi. Jei bus šlapi bent šeši vystyklai, galite toliau ramiai gyventi.

Dažnai girdimi mitai ir patarimai

Mitas: Po žindymo reikia palaukti bent porą valandų, kad krūtys prisipildytų.

Realybė: Moters krūtys ir apskritai organizmas tuo ir unikalios, kad specialiai laukti ir žiūrėti į laikrodį nereikia - jei krūtys ištuštėja, organizmas sparčiai veikia, kad jos greičiau prisipildytų, jei pilnos, procesai sulėtėja. Organizmas labai apdairus: jei mama lauks, kol krūtys prisipildys, jis tai gali priimti kaip ženklą, kad pieno per daug, ir laikas pristabdyti jo gaminimą.

Mitas: Ko neištraukė kūdikis, reikia nusitraukti pientraukiu.

Realybė: Geriausias „pientraukis” - vaikutis! Jei prie krūties glaudžiamas dažnai, tiek, kiek jam norisi, pats ištrauks reikiamą kiekį ir sąstovų neturėtų būti. Nusitraukinėti negerai ir nepatariama. Tik nuo žindymo pienelis gaminasi, o ne nuo maigymo rankomis. Gydytojos komentaras: "Jei vaikutis sveikas, gerai auga, nei pientraukiu, nei rankomis pieno nusitraukti nereikia. Tiesa, yra keletas klinikinių situacijų, kai nusitraukti pieną pažindžius būtina, pvz., jei kūdikis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, trukdančių efektyviai žįsti (pvz., liežuvio, gomurio ydų ir pan.), arba nustatoma, kad vaikučiui trūksta pieno ir reikia stimuliuoti laktaciją."

Mitas: Mažylis gali pasisotinti per dešimt minučių.

Realybė: Tai labai individualu. Jau ir maži žmogučiai yra be galo skirtingi: vieni pavalgo greičiau, kiti - lėčiau, pasimėgaudami kaip gurmanai. Geriausia išeitis - pasitikėti vaikučiu: leisti jam žįsti tiek, kiek nori, - jis pats duos ženklą, kad jau pakaks. Beje, pieno energinė vertė didesnė pabaigoje, tad, jei, savavališkai apribosime maitinimosi trukmę, vaikutis gali gauti tik lieso pieno ir nepasisotinti. Gydytojos komentaras: "Didžiąją žindymų dalį neturėtų būti trumpesnė nei 20 min. Kūdikiui žindant bent trečdalį valandos, pasiekiamas vadinamasis galinis pienas, o mamai išsiskiria pakankamai pieno gamybą reguliuojančių hormonų."

Mitas: Kūdikio naktį nereikia žadinti, kad pavalgytų.

Realybė: Tai dažna tėvelių dilema. Kai kūdikis saldžiai miega, taip nekyla ranka jo žadinti: ir gaila, ir patysems norisi pamiegoti. Visgi mažą žmogiuką pažadinti reikėtų. Be to, ilgi nežindymo tarpai - ne į naudą pieno gamybai. Naujagimiams ir kūdikiams pertraukos tarp žindymų naktį neturėtų būti ilgesnės nei 4 val. (pirmąjį mėnesį - iki 3,5 val), skaičiuojant nuo ankstesnio maitinimo pradžios. Naktiniai žindymai palaiko mažylių augimą ir spartina pienuko gamybą. Be to, gilios nakties-paryčių pienas dažniausiai būna riebiausias, tad kūdikis ilgiau jaučiasi sotus. Kai kūdikiui daugiau nei 3 mėn., puikiai auga svoris ir mamai po nakties „nesiguzuoja” krūtys, naktį galima ir nežadinti.

Mitas: Reikalingas griežtas žindymo režimas.

Realybė: Tai buvo „madinga” anksčiau, prieš porą trejetą dešimtmečių. Dabar jau ir tyrimais nustatyta, kad vaikučiui (ir mamai) sveikiausia ir geriausia leisti žįsti tiek, kiek norisi, ir kada norisi. Žindymo dažnis, kaip ir trukmė, neturi būti ribojami. Svarbiausia, kad kūdikis maitintųsi ne rečiau kaip kas 3 val. dieną ir kas 4 val. naktį, mažiausiai 8 kartus per parą.

Mitas: Per vieną maitinimą reikia duoti vienodai iš abiejų krūtų.

Realybė: Ne visai taip. Jei mažylis truputį pavalgys iš vienos krūties, truputį - iš kitos, tikėtina, kad gaus tik tą viršutinįjį, liesesnį, pieną, o turintis daugiau kalorijų, maistingesnis, liks. Tegul vaikiukas per vieną maitinimą ištuštiną vieną krūtį, per kitą - antrą. Pirmojo gyvenimo mėnesį vaikutis iš vienos krūties gali žįsti iki valandos ir tik tuomet, jeigu vaikas lieka alkanas, siūloma kita.

Mitas: Kai vaikas pavalgo, nereikia leisti jam tiesiog čiulpti krūties.

Realybė: Gamta taip sutvarkė, kad čiulpimas - natūralus kūdikio procesas, jį raminantis ir atpalaiduojantis, suteikiantis saugumo. Ir visiems kūdikėliams čiulpimo poreikį būtina patenkinti. Vieniems jis patenkinamas žindant, kiti mėgsta pavalgę dar „pakaboti” ant krūties. Ir tegul! Taip, galbūt mamai tai ir nelabai patogu, bet tai netruks amžinai, o kūdikio poreikiai, saugumo jausmas bus patenkinti, be to, stiprės emocinis vaikučio ir mamos ryšys. Šis pasitikėjimas pačiu artimiausiu žmogumi pirmaisiais 1-2 gyvenimo metais mažyliui būtinas, tai suformuoja jo teigiamą santykį su pasauliu.

Mitas: Kokybiški mišinukai identiški mamos pienui.

Realybė: Mišinukų sudėtyje - apie 30-40 komponentų, o mamos piene - keli šimtai. Dauguma mišinukų pagaminti karvių pieno pagrindu, o jo ir mamos pieno savybės gerokai skiriasi. Nuostabi gamtos dovana - kiekvienos mamos pieno savybės labiausiai atitinka jos kūdikio poreikius. Be to, mamos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo mažylio amžiaus, jo sveikatos, netgi nuo paros laiko ir kitų dalykų, o mišinukas visada toks pats. Gydytojos komentaras: "Kad ir koks kokybiškas būtų mišinukas, neturės antikūnų, gyvųjų ląstelių, bus sunkiau virškinamas. Žinoma, jei nėra kitos išeities, mišinukas - ne nuodas, tačiau joks mišinukas niekada neprilygs motinos pienui."

Ilgalaikio žindymo privalumai ir visuomenės palaikymas

Maitinimas krūtimi - procesas, kuris teikia naudos tiek mamai, tiek kūdikiui. Pirmąjį gyvenimo pusmetį mamos pienas - vienintelis idealus maistas mažyliui. Ir po pusmečio, ir netgi po metų tai - vienas iš bendravimo su mama būdų. Mamos organizmas nežino, kada tiksliai ateina kūdikio gimtadienis. Todėl ir pieno sudėtis užpūtus pirmąją torto žvakutę nepasikeičia. Perėjimas prie bendro stalo ir maitinimas krūtimi - ne vienas kitam prieštaraujantys, o paraleliai einantys procesai. Jei paragavęs naujo maisto, patyręs naują skonį vaikas turi galimybę jį užgerti pažįstamu ir patikimu mamos pienu, patiekalų įvairovė nesukels jam tokio didelio streso, tikėtina, kad ir atmetimo reakcija bus švelnesnė.

Štai lentelė, apibendrinanti žindymo naudą:

Visi šie argumentai paremti tyrimais. PSO nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko - būtent jis turi atsisakyti žįsti. Normalu, jei 3-5 metų vaikas dar maitinamas krūtimi. Reikia atidžiai stebėti vaiką ir ne už jį nuspręsti, kad jam nebereikia motinos pieno, bet leisti nuspręsti jam pačiam. Tik jis pats jaučia savo organizmą, jo brandumą. Mat imuninė sistema generuoja savo atsaką į aplinką tarp 3-5 metų. Iki karo lietuvės žindydavo kūdikius iki 2 metų ir niekas iš jų nesijuokė, nesityčiojo kaip dabar.

Lietuvoje ilgos motinystės atostogos - tai yra privalumas. Turime jomis džiaugtis, naudotis ir neleisti jų keisti. Tyrimai rodo, kad tose šalyse, kurios motinystei skiria tinkamą dėmesį, žindymo rezultatai geri. Anot medikų, maitinti krūtimi negali tik 2 proc. moterų, o 15 proc. negali pilnai išmaitinti. Taigi bent šiek tiek pieno gali turėti beveik visos, tik reikia turėti motyvacijos ir žinių. Tačiau moterims sunkiausia atsilaikyti prieš anytų ir mamų spaudimą. Anytos jas protina - esą nėra čia ko kankintis ir vargti. Žindymas vis dar suvokiamas kaip kančia ir auka, pririšanti prie kūdikio.

Ginekologai dažnai ragina moteris nėštumo metu nutraukti žindymą, nors tyrimai rodo, kad jeigu nėštumas yra sklandus, žindymas tikrai nesukelia papildomų problemų. Vis dėlto, svarbu rasti tinkamą pagalbą. Viskas priklauso nuo informaciją teikiančio mediko. Visur veikia žmogiškasis faktorius. Todėl ir vėliau svarbu, koks specialistas prižiūrės motiną su vaiku - ar gydytojui rūpės, kad vaikas būtų žindomas motinos pienu.

tags: #17 #menesiu #vaikas #daug #zinda

• Lietuviškas pasas vaikui
• Tradicijos Šiaulių rajono Kuršėnų Pavenčių mokykloje
• sužinokite daugiau apie Telšių lopšelį-darželį „Mastis“
• kaip skaičiuojamos atostogos po vaiko priežiūros atostogų
• tinkamas kūdikio laikymas ir nešiojimas