Vaikų karščiavimas: kada ir kaip mažinti, paracetamolio ir ibuprofeno vartojimas
Karščiavimas vaikystėje yra vienas dažniausių simptomų, dėl kurio tėvai sunerimsta ir ieško greito sprendimo. Nors pats karščiavimas nėra liga, jis dažniausiai signalizuoja, kad organizmas kovoja su infekcija - virusine ar bakterine. Svarbiausia suprasti, kada vaikui iš tiesų reikalinga temperatūrą mažinanti priemonė, o kada galima palikti organizmui pačiam atlikti savo darbą. Tėvams svarbiausia yra aiškumas: koks vaistas veikia greičiau, kuris tinka mažesniems vaikams, ar galima juos derinti, kiek laiko jie veikia ir kokios rizikos gali kilti vartojant netinkamai. Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio aptarsime, kuo skiriasi paracetamolis ir ibuprofenas, kada juos rinktis ir ko saugotis.
Kas yra karščiavimas ir kodėl jis atsiranda?
Karščiavimas - natūrali organizmo reakcija, kylanti tuomet, kai jis mėgina kovoti su infekcija. Tai labai svarbi, su imuniniu atsaku į infekciją susijusi, būklė, mat, aukštesnė kūno temperatūra padeda lengviau susidoroti su pavojingais patogenais (pavyzdžiui, virusais ir bakterijomis). Karščiavimo metu slopinamas mikroorganizmų (ligos sukėlėjų) dauginimasis ir jų išskiriamų toksinų (nuodingų medžiagų) produkcija, padidėja imuninės sistemos aktyvumas, sustiprėja antibiotikų veikimas. Jo metu sudaromos nepalankios sąlygos daugumai ligų sukėlėjų, o leukocitams, kurie svarbūs kovai su infekcija, priešingai, didesnė kūno temperatūra sudaro palankesnes sąlygas funkcionuoti, judėti ir daugintis.
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastės. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Normalus kūno temperatūros svyravimas paros bėgyje yra nuo 0,8 - 1 °C. Žema temperatūra būna rytą (apie 36,1°C), aukščiausia - pusiaudienį ir vakare 18-22 val. (iki 37,2 °C ), o žemiausia - 4-5 val. ryto. Temperatūra gali pakilti ir po fizinio krūvio, pavalgius, išgėrus karšto gėrimo, danties dygimo dieną (iki 50% vaikų). Tačiau aukštesnė negu 38,9 °C temperatūra neturėtų būti tapatinama su dantų dygimu.
Karščiavimas yra normali organizmo reakcija į uždegiminį procesą, kai aktyvinamas organizmo pasipriešinimas. Karščiuojant organizme žūva patogeninės bakterijos ir virusai - daugelis bakterijų ir virusų geriausiai tarpsta 37°C temperatūroje. Karščiavimo metu didėja fagocitozė, AK gamyba, komplemento aktyvumas, leukocitų bakteriocidinis aktyvumas. Informatyvus požymis - karščiavimas rodo, kad vaikas serga ir kaip sveiksta.
Vaiko temperatūra laikoma pakilusia nuo 38 °C. Dažniausiai ji kyla dėl virusinių infekcijų - peršalimo, gripo, adenovirusų, ausų ar gerklės uždegimo. Karščiavimas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija, padedanti kovoti su mikroorganizmais.
Klysta tos mamos, močiutės ir seneliai, kurie, vos kilstelėjus temperatūrai, skuba ją mažinti. Temperatūros pakilimas nėra liga, o tik vienas iš jos simptomų. Kūno temperatūra iki 38-38,6 laipsnių yra laikoma saugia bei nereikalaujančia ją mažinančių vaistų. Karščiavimą mažinantys vaistai reikalingi tik tais atvejais, kai temperatūra vaikui ar suaugusiajam sukelia nepatogumą.
„Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Tai vienas dažniausių karščiavimo atvejų ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Kada reikia mažinti temperatūrą?
Jeigu temperatūra vaikui pakyla iki 37-38,5°C, neskubėkite jos mažinti, nes ji padeda vaikui sveikti natūraliai. Riba, kuomet gydytojai įprastai rekomenduoja mažinti temperatūrą, yra 38,5 - 39°C. Jeigu ne kūdikiui, o vyresniam vaikui temperatūra yra didesnė nei 38,5°C, tačiau vaikas jaučiasi gerai, yra gyvas, nesiskundžia skausmu, noriai geria skysčius, valgo, gerai miega, galima temperatūros ir nemušti.
Sveikiems vaikams iki 39-40 °C siekiantis karščiavimas paprastai nėra pavojingas, nebent jų organizmas jautresnis ar jie serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, turi širdies ir kraujotakos sutrikimų, yra labai maži kūdikiai ir panašiai.
Karščiavimui pakilus aukščiau nei 39 laipsniai, derėtų skubiai kreiptis į medikus - toks karščiavimas pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Kaip teisingai matuoti vaiko temperatūrą?
Mažiems vaikams dažniausiai rekomenduojama matuoti rektaliai, vyresniems - ausyje arba pažastyje.
Svarbiausi pagalbininkai mažinant temperatūrą: paracetamolis ir ibuprofenas
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami, kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C.
Paracetamolis
Paracetamolis yra vienas saugiausių ir dažniausiai naudojamų vaistų vaikų karščiavimui ir skausmui mažinti. Tai vienas iš populiariausių vaistų nuo skausmo ir karščiavimo, be recepto įsigyjamas visose Lietuvos vaistinėse. Pacientui skirtoje vaisto vartojimo instrukcijoje rašoma, kad jis yra vaistas nuo skausmo (galvos, dantų, raumenų) ir karščiavimo (pvz., sergant į gripą panašiomis ligomis). Paracetamolis mažina skausmą ir temperatūrą.
Viena iš priežasčių, kodėl paracetamolis yra toks populiarus, yra tai, kad jis nebrangus, nereceptinis, lengvai prieinamas vaistas. Lietuvoje registruoti net 95 preparatai, kurių sudėtyje yra paracetamolio, iš jų 5 skirti vaikams (APAP, Efferalgan, Fervex, Panadol, Paracetamol-ratiopharm).
Kita priežastis - žmonės vaistui suteikia jam nebūdingų savybių, naudoja kaip raminančią priemonę, pvz., jei vaikas neramus, įtariama, kad jam ką nors skauda, ir duodama paracetamolio. Vaisto instrukcijoje, skirtoje pacientui, neparašyta, kad jis yra „vaistas nuo bet ko“.
Paracetamolis gali būti vartojamas lengvo ir vidutinio intensyvumo galvos, dantų, sąnarių, raumenų skausmui malšinti.
Kaip dozuoti paracetamolį?
Visuomet būtina perskaityti konkretaus paracetamolio preparato instrukciją, skirtą vartotojui. Įvairių gamintojų paracetamolis gali būti pavadintas įvairiais pavadinimais (pvz., APAP, Efferalgan, Fervex, Panadol, Paracetamol-ratiopharm), tačiau visuomet mažesnėmis raidėmis būna parašyta ir veiklioji medžiaga, t.y. paracetamolis.
Mažyliams iki 3 mėnesių negalima viršyti 10 mg/kg vienam kartui ir tą dozę, esant reikalui, t.y. kūdikio diskomfortui, duoti ne dažniau kaip 4 kartus per parą. Kūdikiams nuo 3 mėnesių iki vienerių metų vienkartinė dozė yra 60-120 mg, 1-5 metų - 120-250 mg, 6-12 metų - 250-500 mg.
Paracetamolio galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas.
Paracetamolio šalutinis poveikis
Paracetamolis, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems. Paprastai paracetamolio vartojant rekomenduojamomis dozėmis, nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai, jis būna nesunkus. Tai gali būti: burnos džiūvimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito praradimas, galvos skausmas. Kartais atsiranda deginimas viršutinėje pilvo dalyje. Vaikams gali padidėti neramumas, dirglumas, atsirasti mieguistumas. Retai kūdikiams gali išsivystyti alerginė reakcija, gavus paracetamolio pirmą kartą. Ji pasireiškia odos išbėrimais, dilgėline, niežuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimu.
Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis): egzantema, trombocitopenija, agranulocitozė, pancitopenija, leukopenija. Veiklioji medžiaga paracetamolis gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją: Kvinkės edemą, dusulį, prakaitavimą, pykinimą, kraujospūdžio sumažėjimą, net šoką. Jeigu pasireiškia bent vienas minėtas šalutinio poveikio reiškinys, Paracetamol-ratiopharm 125 mg daugiau vartoti negalima.
Ką daryti, jei vaikas paracetamolį išvėmė?
Tai priklauso nuo to, kada išvėmė. Jei tai atsitiko tuojau po vaisto sugirdymo, galima bandyti sugirdyti kitą vienkartinę dozę su nedideliu vaiko mėgstamo gėrimo kiekiu. Tačiau tai nereiškia, kad vaistas nebus pakartotinai išvemtas. Jeigu išvėmė po vaisto sugirdymo praėjus 10 ir daugiau minučių, - pakartotinai vaisto nebegalima duoti, nes jau buvo prasidėjęs vaisto įsiurbimas, bandymas sugirdyti kitą dozę yra tiesus kelias į vaisto perdozavimą. Jeigu vaistas tuojau po sugirdymo išvemtas, esant būtinybei (o tai būna ne taip dažnai), galima pamėginti įstatyti žvakutę.
Ibuprofenas
Ibuprofenas turi ne tik temperatūrą mažinantį, bet ir stipresnį uždegimą slopinančią poveikį. Jis pasižymi greitesniu ir ilgesniu temperatūrą mažinančiu poveikiu.
Kadangi vaisto poveikis trunka ilgiau, ibuprofeną rekomenduojama duoti vaikams nuo 6 mėn. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių. Dozę kartoti galima kas 6 valandas.
Dozavimas
Dozavimas - 5-10 mg/kg/dozė (maksimali vienkartinė dozė - 600 mg) peroraliai kas 6 val. Maksimali paros dozė yra 40mg/kg.
Ibuprofenas pradeda veikti per 15-30 min. stipriausias poveikis pasireiškia 3-4-ą val.
IBUGARD
„IBUGARD“ yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis, skausmą malšinančiomis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. „IBUGARD“ vartojamas trumpalaikiam simptominiam karščiavimo mažinimui bei silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui. „IBUGARD“ 100 mg/ 5ml ir 200 mg/ 5ml geriamosios suspensijos tinkama vaikams nuo 5 kg svorio ir 3 mėnesių amžiaus. „IBUGARD“ 60mg ir 125mg žvakutės tinkama vaikams, sveriantiems 6 kg ir daugiau (3 mėnesių amžiaus ir vyresniems), „IBUGARD“ 200mg minkštosios kapsulės tinkamos naudoti vaikams nuo 20 kg svorio (6 metų amžiaus), paaugliams ir netgi suaugusiesiems.
Kada rinktis žvakutes, o kada - sirupą?
Įprastai naujagimiams ir mažiems kūdikiams yra naudojamos žvakutės. Vyresniems kūdikiams (nuo 3 mėn.) taip pat gali būti naudojamos žvakutės. Pavyzdžiui, jeigu vaikas kategoriškai atsisako gerti sirupą, jį išspjauna arba iškart išvemia, verčiau naudoti žvakutę. Žvakutės gali būti priimtinesnis pasirinkimas ir jei temperatūra pakilo naktį, tačiau mažylis miega ir jį sunku pažadinti, kad pavyktų sugirdyti sirupą.
Jeigu žvakutę nuo temperatūros gavęs kūdikis pasituštino per 15 min., tai reiškia, kad vaistas nepasisavino ir galima duoti kitą dozę. Jeigu kūdikis pasituštino praėjus daugiau nei 15 min., vaistas jau spėjo pasisavinti.
Jeigu vaikas apsivėmė per 15 min. po vaisto sugirdymo, galima bandyti duoti kitą dozę. Jeigu po 15 min. - pakartotinai duoti nereikia.
Nereikėtų tuo pačiu metu paracetamolio girdyti ir naudoti jo žvakučių, nes tai yra tiesus kelias į perdozavimą. Jei buvo vartota žvakutė, esant reikalui, tik po 6-7 valandų, galima sugirdyti vienkartinę paracetamolio dozę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu temperatūra po vaistų suvartojimo praėjus 1 - 1,5 val. nepagerėja arba netgi pakilo, reikia įvertinti kelis dalykus: Ar vaikui duota pakankama vaistų dozė? Ar vaistai buvo pasisavinti? Ar vaikas nėra dehidratavęs? Esant skysčių trūkumui ir dehidratacijai, vaistai blogiau pasiskirsto organizme, sulėtėja jų pasisavinimas, organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir kt.
Svarbūs pavojaus signalai, rodantys, kad reikia skubiai kreiptis į gydytoją, yra:
- Vaiko vangumas ir aktyvumo išnykimas.
- Sutrikusi reakcija į aplinkos dirgiklius ir nenoras užsiimti jokia mėgstama veikla, pavyzdžiui, žaidimais.
- Odos blyškumas ir bėrimai.
- Sumažėjusi diurezė (šlapinimasis) ir odos bei gleivinių sausumas.
- Padažnėjęs kvėpavimas.
- Daugiau nei 4-5 paras trunkantis karščiavimas bei jo nemažėjimas net ir kelis kartus pavartojus vaistų.
- Traukuliai.
- Vis blogėjanti vaikelio savijauta.
Jeigu temperatūra vaikui pakilo nepraėjus 6 val. nuo paskutinio vaistų suvartojimo, tai gali reikšti, kad vaikas nepasisavino vaistų arba kad infekcija yra labai stipri. Pavyzdžiui, jeigu vaikui davėte ibuprofeno ir temperatūra po 4 val. vėl pakilo iki 38,5°C ar daugiau, duokite vaikui paracetamolio.
Normalu, kad per pirmąsias 30 min. po vaisto davimo temperatūra gali ir nekristi. Normalu, jeigu temperatūra sumažėja praėjus 1 - 1,5 val. Normalu ir tai, kad labai ūmių, sunkių ligų atveju, esant stipriam karščiavimui temperatūra „nenusimuša“ iki normalios, t.y. iki 36,6°C.
Svarbu nepamiršti: skysčiai ir ramybė
Gydytojas paaiškina, kaip atpažinti ir valdyti vaikų karščiavimą (aukštą temperatūrą) | Simptomai ir gydymas
Esant bet kokiam karščiavimui svarbiausia vartoti pakankamai skysčių. Karščiavimo proceso metu organizmas sunaudoja ypač daug skysčių, todėl karščiuojančiam vaikui suvartoti jų reikia žymiai daugiau. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui.
Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Paracetamolio ir kitų vaistų sąveika
Nėra rekomenduojama duoti vaikams jokių „vaistų nuo peršalimo“, skirtų suaugusiesiems, nes juose dažniausiai būna didesnė paracetamolio ir kitų juose esančių veikliųjų medžiagų dozė, nei leistina vaikui.
Jei pacientas gydomas geriamaisiais antikoaguliantais (vaistais krešumui reguliuoti) ir ilgai vartoja paracetamolio, gydymo procesą turi kontroliuoti gydytojas. Jei kartu su paracetamoliu vartojama maisto pasišalinimą iš skrandžio lėtinančių vaistų, pavyzdžiui, propantelino, išgertas paracetamolis gali lėčiau rezorbuotis ir pradėti vėliau veikti.
Jei be gydytojo nurodymo skausmą malšinantis vaistas buvo vartojamas ilgai bei didelėmis dozėmis ir vartojimas staigiai nutrauktas, gali pradėti skaudėti galvą, atsirasti nuovargis, raumenų skausmai, nervingumas ir vegetacinių simptomų. Nutraukimo simptomai po kelių dienų praeina.
Ką daryti, jei vaikas paracetamolį išgėrė per daug?
Preparato perdozavus, pradžioje (pirmąją dieną) gali atsirasti pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, mieguistumas ir bendra liguista būsena. Nepaisant to, jog antrą dieną ligonis jaučiasi geriau, gali progresuoti kepenų pažeidimas ir trečią dieną ištikti kepenų koma. Įtarus, jog pavartota per didelė dozė, reikia nedelsiant pranešti gydytojui. Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti nerekomenduojama.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
