100 geriausių knygų vaikams ir Lietuvai: reikšmingiausių kūrinių šimtukas
Tik ką pasirodė unikalus reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, sumanytas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Jame atsidūrė profesionalų bei skaitytojų nuomone reikšmingiausias vaikų ir paauglių knygų šimtukas. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus išprovokavo mintį sudaryti geriausių, arba reikšmingiausių, lietuvių rašytojų ir dailininkų šimto knygų sąrašą.
Kaip buvo renkamas šimtukas?
Specialistams parengus pradinį knygų sąrašą, už reikšmingiausias, labiausiai įsiminusias buvo pakviesta balsuoti plačioji visuomenė - visi, kurie vaikystėje tas knygas skaitė patys, vėliau skaitė savo vaikams, mokiniams, ugdytiniams. Balsavimas vyko elektroniniu būdu. Skaitytojų balsavimo rezultatai vėliau buvo derinami su specialistų (mokslininkų, bibliotekininkų, pedagogų) balsais, ir taip sudarytas šimto knygų sąrašas.
Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų. Šis leidinys - puikus orientyras tėvams, mokytojams, bibliotekininkams ir patiems vaikams bei paaugliams, ieškantiems gerų knygų.
Knygos per „Penki TV“: interviu su Daina Opolskaite
Ką atskleidžia šis sąrašas?
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30.
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905).
Statistinė šimtuko apžvalga
| Kriterijus | Duomenys |
|---|---|
| Eiliuoti kūriniai šimtuke | 30 |
| Knygos, išleistos sovietmečiu | 65 |
| Knygos, išleistos XXI a. | 14 |
| Seniausias kūrinys | M. Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868) |
Tautosakos vaidmuo literatūroje
Sąrašo viršūnėje knygos, įsišaknijusios į mūsų tautos žodinės kultūरीज palikimą! Straipsnio tikslas - žvelgiant į šimtuką, išskirti ir sugrupavus apibūdinti tas knygas, kuriose kiekvieno bent kiek praprususio skaitytojo akis turėtų pastebėti tautosakinį palikimą. Pirmiausia - vaikams parengti lietuvių tautosakos rinkiniai. Jų į šimtuką pateko net septyni. Penktasis į šimtuką patekęs tautosakos rinkinys yra folkloristo ir mitologo Norberto Vėliaus parengta lietuvių mitologinių sakmių knyga „Sužeistas vėjas“ (1987).
Leidinys, kuriame rasite rekomenduojamų knygų sąrašą, išlieka aktualus ir reikšmingas. Jį galima pasitelkti rengiant knygų parodas, organizuojant pokalbius su skaitytojais, teminius ar proginius renginius. Tai puiki paskata pasvarstyti apie pakartotinius, naujus ir modernius pripažintų kūrinių leidimus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
