Kada sunerimti? Priežastys, kodėl 1 metų vaikas nevaikšto ir patarimai tėvams

Kai mažylis stojasi ant kojyčių ir nori žengti pirmuosius žingsnius, kyla galybė klausimų. Ar reikia sunerimti, jei sulaukęs pirmojo gimtadienio vaikas dar nevaikšto? Pasak „Healthline“, vaikas turėtų pradėti vaikščioti 10-12 mėnesių amžiaus. Kai kurie mažyliai, jau būdami 10 mėnesių, savarankiškai eina, o kiti tai daro tik sulaukę 15 mėnesių. Tai normalu.

Iki 14 mėn. normalu, kad vaikas gali nevaikščioti. Hamiltono „McMaster“ universiteto pediatrijos dėstytojas Peteris Rosenbaumas sako: „Kai kurie vaikai pradeda vaikščioti 10 mėnesių, kiti - 16 mėnesių ar dar vėliau.“ Jis aiškina, kad svarbiau vaiko judesių kokybė, o ne vaiko amžius. Pavyzdžiui, „15 mėnesių mažylis nevaikšto, bet aktyviai ropoja, ir tai yra gerai. Kitas vaikas bus suglebęs ar kieto kūno, tai jau kels nerimą.“

Normali vaikščiojimo raida ir kada kreiptis į specialistus

Svarbu atsiminti, kad amžius nėra pagrindinis veiksnys, rodantis, yra ar nėra problemų. Rizikinga lyginti savo vaiko vystymąsi su kitais vaikais. Jeigu vaikui yra metukai, bet jis ropoja, atsistoja įsikibęs į atramą, eina kelis žingsnius, laikydamasis atramos, sunerimti nereikėtų, nes visi šitie požymiai jau rodo, kad vaikutis tuoj eis vienas.

Jeigu eina vedamas už rankos ar įsikibęs į baldus, tai viskas jūsų vaikui gerai. Jūsų kūdikis visų pirma bandys atsistoti prisilaikydamas baldų. Vieną dieną jis atsistos pats. Net jei jis pastovės tik kelias sekundes, ta diena bus didi jūsų kūdikio gyvenime! Būkite pasiruošusi pamatyti nuostabą jo veide, svirduliavimą ir galiausiai dribtelėjimą ant „suminkštėjusio“ nuo vystyklo užpakaliuko. Kiti kūdikiai elgiasi kitaip - jie išmoksta atsistoti iš tupimos padėties. Kartais kūdikiai, kabindamiesi į baldus arba jūsų ranką, pradeda vaikščioti apie metus.

Nepaisant to, tėveliams svarbu stebėti vaiko raidą. Jei pusantrų metų vaikas dar nemėgina vaikščioti, reikėtų pasitarti su gydytoju. Nebūtinai yra kokia rimta problema, galbūt vaikučiui tiesiog reikia daugiau praktikuotis. Bet kokiu atveju, bus ramiau pasitarus su medikais. Pasikonsultuoti su gydytoju turėtumėte ir tuo atveju, jei jūsų kūdikis net nerodo noro vaikščioti būdamas 15 mėnesių ar dar vyresnis.

Nepamirškite, jog vedate savo kūdikį reguliariai tikrinti pas gydytoją, kuris greitai pastebės bet kokią galimą problemą. Tačiau, jei jums kelia nerimą bendra kūdikio raida, nedvejokite ir susitarkite dėl susitikimo su savo šeimos gydytoju.

Vaikščiojimo raidos etapai

Remiantis specialistų patarimais, galima išskirti bendruosius vaikščiojimo raidos etapus:

Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet jo eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.

Galimos priežastys, kodėl vaikas nevaikšto

Jei yra kokia nors problema, bus daugiau požymių. Vaikščiojimo sutrikimus gali lemti įvairūs veiksniai. Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė.

Fizinės ir neurologinės priežastys

• Raumenų tonuso sutrikimai: Kas gali vėlinti raidą? Labiausiai vaiko raidą lėtina raumenų tonuso sutrikimai. Gali būti žemesnis raumenų tonusas arba aukštesnis raumenų tonusas. Raumenų tonuso pakitimus dažniausiai pastebi pediatrai ar neurologai. Raumenų tonuso sutrikimų gali atsirasti dėl gimdymo sudėtingumo, kai suspaudžiama kūdikio galva, būna apsivijusi virkštelė, dėl to kūdikio smegenys trumpą laiko tarpą negauna deguonies - būna hipoksija. Dažnas vaiko sirgimas ar didelis kūno svoris tik iš dalies gali turėti įtakos motorinei raidai.
• Specifiniai sutrikimai ir ligos: Kaip rašoma „Healthline“, kartais kūdikiai nevaikšto dėl klubo sąnario displazijos, dėl rachito (kaulų suminkštėjmas, susilpnėjimas), dėl cerebralinio paralyžiaus ar raumenų distrofijos. Kreipkitės į medikus, kad apžiūrėtų, ar jūsų atžala nešlubuoja, ar kojos nėra pernelyg silpnos.
• Regos ir klausos sutrikimai: Mažylis blogai girdi arba mato. Jeigu neišsivysčiusi vidinė ausis, nėra pusiausvyros organo iš vienos pusės, tai atsiliepia vaiko vaikščiojimui. Taip pat blogai vaikšto vaikai, kurie blogai mato viena akimi ir neturi vadinamojo erdvinio, arba stereo-, matymo. Jie nuolatos užkliūna, parklumpa, susimuša. Tėveliai dalijasi patirtimi, kad pasitikrinus akis, buvo atrastas blogas vaiko regėjimas, kuris galėjo turėti įtakos vaikščiojimui.
• Nervų sistemos pažeidimai: Vaikščiojimas gali sutrikti ir dėl įvairaus lygio nervų sistemos sutrikimų. Pavyzdžiui, dėl intelekto vystymosi sutrikimų, jeigu yra sutrikęs pažintinių funkcijų vystymasis, nesugeba atlikti tikslingo - prasmingo veiksmo.
• Motorikos sutrikimai: Blogai vaikščioti mažylis gali ir dėl įvairiausių motorikos sutrikimų, tai yra nervų, raumenų bėdų. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti. Dažniausias požymis - arba labai įtempti raumenys, arba be galo silpni. Vaikščioti gali trukdyti įvairios nervų ligos, pavyzdžiui, spinalinė raumenų atrofija, taip pat įvairios sąnarių ligos, pavyzdžiui, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas. Tai didelės bėdos, kurias nustatyti gali tik gydytojas specialistas.
• Skausmas: Jeigu vaikas bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti.
• Metabolizmo sutrikimai: Taip pat gali blogai eiti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, nuolatinio deguonies stygiaus visuose audiniuose (lėtinė hipoksija) ar, pavyzdžiui, rachito.

Ankstukų raida ir koreguotas amžius

Dėl nebrandžios nervų sistemos vėliau gali pradėti vaikščioti neišnešioti kūdikiai. Anksčiau laiko gimusio naujagimio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios. Koreguotas amžius - tai amžius, kokio būtų naujagimis, jei jis būtų gimęs laiku. Koreguotas amžius yra apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo. Pavyzdžiui, jei ankstukui yra 5 mėnesiai po gimimo, jis gimė 28 savaičių arba 3 mėnesius prieš laiką, taigi, jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėn. biologinis amžius - 3 mėn. iki termino = 2 mėn. koreguotas amžius).

Dažnai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus ir nuo jų beveik niekuo nesiskiria - tuomet koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas. Koreguotas amžius yra skaičiuojamas iki kol kūdikis sulaukia 12-18 mėnesių (tačiau į neišnešiotumą reikėtų atsižvelgti iki 3-ejų metų) - apytikriai šiuo laikotarpiu sveiki neišnešiotukai pasiveja savo bendraamžius ir tolygiai su jais vystosi.

Aplinkos ir tėvų įtaka

• Hipergloba ir ribota judėjimo laisvė: Vaikščiojimas gali sutrikti, jei mažylis auga netinkamoje aplinkoje, tai yra, jeigu neturi galimybės arba trukdoma vystytis jo motorikai. Jeigu tėvai labai bijo kūdikį laikyti pusiau sėdimomis, nešioti vertikaliai, tai trukdo jo raidai. Tokia tėvų hipergloba gali būti viena vaikučio raidos vėlavimo priežasčių. Reikėtų žinoti, kad pusiau sėdimoji padėtis kūdikiui yra natūrali nuo gimimo. Nuolat guldomas kūdikis nemato nieko, tik lubas, nesivysto jo nervų sistemos, susijusios su pusiausvyra ir koordinacija, tai yra atsakingos už kūno valdymą. Jeigu kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame yra ribota galimybė judėti arba visą dieną sėdi vaikštynėje, gali vėluoti ir motorinė raida.
• Temperamentas ir baimė: Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja. Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti. Susirūpinti reikia tuomet, kai kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina” kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti. Kineziterapeutė sako, kad pas jį achilas įtemptas, dėl to gali būti, neina kojytės stato gražiai viskas, atrodo kaip ir nėra problemos, kad eitų, bet vienas bijo iš kart sėdasi ant žemės, kai pabandom trumpa atstumą paleist.

Kaip paskatinti vaiką vaikščioti?

Jei vaikučio vaikščiojimas vėluoja, galite imtis tam tikrų veiksmų, kad paskatintumėte jo raidą. Geriausias būdas skatinti vaiką vaikščioti yra leisti jaustis jam saugiam ir drąsinti.

Tinkamos aplinkos kūrimas ir pratimai

• Saugumo užtikrinimas: Įsitikinkite, kad vieta, kur jis vaikščios, yra saugi ir patogi, jei vaikas parvirs.
• Aplinkos pritaikymas: Tėveliai turėtų sudaryti patogią aplinką, kad vaikas pats galėtų prisilaikydamas atsistoti, - jis turi pasiekti baldus ar kitus daiktus, už kurių galėtų prisilaikyti. Išradingumui nėra ribų.
• Mankštos ir masažai: Mankštinkite, masažuokite kojytes, nugarą, kad stiprėtų raumenys. Kineziterapeutė minėjo, kad mankštelės „būtinos“ tam, kad paskatinti greičiau judėti, nes mankštos tikrai padeda. Jei vaikučio vaikščiojimas vėluoja, gali padėti mankštos ir masažai. Labai gerai būtų, kad pirmąsias mankšteles atliktų ir pakonsultuotų kineziterapeutas. Naudinga lankyti ir baseiną. Baseine „dirba“ daug vaiko raumenų grupių, o ypač - liemens raumenys, kurie sustiprėję sudaro pagrindinių raumenų, padedančių vaikui atsisėsti ir atsistoti, korsetą.
• Mažiau nešiojimo: Pamėginkite rečiau nešioti vaiką ant rankų. Kam nepatiktų būti nešiojamam? Jei nunešate vaiką visur, kur jis nori, kam jam mokytis vaikščioti?
• Žaidimai: Skatinkite atžalą žaisti įvairiomis pozomis ir lygiais. Tegu atropoja per pagalves iki jūsų - puikus būdas mokytis balanso, stabilumo, koordinacijos. Pasodinkite ant suolelio. Jei vaikas išsėdi ant suolelio, ant kėdutės be atramos, tegu mokosi pakelti daiktą iš sėdimos pozicijos. Tada jis turės pasilenkti ir vėl atsisėsti. Net jei vaikas dar nemoka atsistoti, šie judesiai stiprins kojas, pečius ir nugaros raumenis.
• Vaikščiojimas su pagalba: Pratinkite atžalą vaikščioti, laikydami ją už rankų - tai klasika, kuri dažniausiai pasiteisina. Mažylis gali pradėti nuo to, kad užkels savo pėdas ant jūsų ir žengs po žingsnelį kartu. Palengva perkelkite jų pėdas ant grindų. Paskui pratinkite eiti, jums laikant tik už vienos rankos. Nespėsite nė apsižiūrėti, o vaikas jau vienas nueis 5-10 žingsnių. Dar vienas puikus būdas mokytis - žengti, įsikibus į žaislą. Laikykite savo vaiko ranką ir eikite kartu su juo. Pradėjusį žingsniuoti vaiką reikėtų vesti už pečių, o stiprėjant vaiko pusiausvyrai, fiksuoti tolimesnius sąnarius - alkūnes, riešus. Svarbiausia nekelti mažylio rankyčių aukščiau jo pečių juostos.

Vaikštynės: už ar prieš?

Kartais tėveliai įtaria, kad vaiko vaikščiojimą stabdo vaikštynė. Vyrauja nuomonė, jog priežastis, dėl ko vaikas vaikšto pasistiebęs, gali būti ir vaikštynė. Tačiau vaikštynė nėra uždrausta! Į vaikštynes vaiką galima statyti nuo 9 mėnesių, ir tik trumpą laiką. Džiaugiuosi, jog tėveliai vis atsakingiau ir rečiau jas renkasi. Svarbu žinoti, kad jeigu vaikui neleisime vaikščioti pačiam, o nuolat naudotis vaikštyne, tai gali pristabdyti savarankiškų įgūdžių formavimąsi. Vaikštynė nieko bloga, jei naudojamos saikingai, nes ilgai joje būdamas mažylis gali svyruoti ir visada turi į ką atsiremti, jam nereikia išmokti kontroliuoti savo kūno pusiausvyros.

Jei ši priemonė yra jūsų namuose, naudokitės, tik atkreipkite dėmesį į vaiko kojyčių padėtį. Jos turėtų remtis visa pėda. Vaikštynės veiklos staliukas neturėtų būti ties pažastimis ar dar aukščiau. Svarbu, kad vaikštyne vaikas nepiktnaudžiautų, joje praleistų ne daugiau nei 2 valandas. Stumdukas ir skatina vaikščiojimą, laikaisi ir eini.

Avalynė pirmiesiems žingsniams

Batukus rekomenduojama pradėti avėti, kai vaikas jau žingsniuoja pats prisilaikydamas ar prilaikomas. Išskirčiau du etapus - lauke ir namie. Lauke, savaime suprantama, reikės batukų, o namuose nevertėtų jų avėti nuolatos, nebent gydytojas nurodė dėl kokių nors sutrikimų.

Yra keletas dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, ją renkantis. Pirma, ji turi būti lengva! Batų užkulnis. Žingsniuojant pėda turi lengvai lankstytis, kad vaikas galėtų pasistiebti, atsispirti, taip stiprės raumenys. Pasirūpinkite, kad mažyliui vaikščioti būtų visapusiškai patogu: ne tik batukai būtų patogūs, bet nebūtų labai pilnos, sunkios sauskelnės, galinčios trukdyti žengti ir taip neužtikrintus žingsnelius, nedirgintų, netrintų užpakaliuko ar kirkšnių odelės.

Ką daryti, jei vaikas vaikšto pasistiebęs?

Kartais vaikas vaikšto pasistiebęs tiesiog dėl juosmens, kojų raumenų silpnumo - norėdamas išlaikyti pusiausvyrą, įtempia galūnių raumenis. Judant vaikui, daugiau susitraukinėja pėdos ir blauzdos raumenys. Naudingi pratimai lankstant pėdą per čiurnos sąnarį pirmyn, atgal, į šonus ar ratu. Svarbu masažuoti pėdutės skliautus, pirštų pagalvėles, blauzdos nugarinę dalį ties achilo sausgysle.

Kodėl vaikas prašosi ant rankų?

Koks dažnas vaizdelis: šeima išėjo pasivaikščioti, po penkių minučių, nuėjęs vos šimtą metrų, mažylis lyg įbestas sustoja priešais mamą, pakelia rankutes, padaro TĄ žvilgsnį ir sako „apa“.

Yra kelios priežastys, kodėl dingsta noras eiti:

1. Nuovargis, sunkumas eiti arba nuobodulys. Vaikai iš tikrųjų yra maži, jų kojytės trumpos, eidami tą patį atstumą padaro turbūt trigubai daugiau žingsnių nei mes, suaugusieji. Viena dažnesnių zyzimo priežasčių yra ta, kad vaikas nelabai supranta, koks tikslas eiti, tas kelias ir ėjimas jam atrodo tarsi be pabaigos. Todėl nuobodu, ypač jeigu dar ir skubiname, neleidžiame pritūpti, kažką apžiūrėti, pačiupinėti ir pan. Tikėtina, kad dvimetukas eitų kur kas noriau ir įveiktų numatytus atstumus, jeigu būtų leidžiama apžiūrėti kiekvieną jo dėmesį patraukusį dalykėlį, augalėlį, ant kažkokio kalniuko užbėgti, nuo jo nubėgti ir pan.
2. Ryšys su mama. Vaikui yra smagu ir gera pabūti mamai ant rankų, glėbyje, prisiglaudus, tikėtina, kad nešdama vaiką mama labiau jį ir pakalbina, trumpai tariant, atsiranda galimybė pabūti arčiau brangaus žmogaus. Kai namuose yra jaunesnis broliukas ar sesutė, kurį tėvai dažnai nešioja, vyresnėlis tarsi regresuoja, irgi nori ant rankų. Pasak psichologės, tai vienas tų atvejų, kai mažylis nori būti nešamas, kad pasitikrintų, susigrąžintų, pastiprintų ryšį su mama.

Svarbu nuoseklumas. Yra mamų, kurios laukiasi ar turi stuburo bėdų - jos tikrai niekada neneša vaikų. Vaikas tai žino. Ir paprastai tokie vaikai nesiraito ant žemės rėkdami, kad neštų, nes aiškiai žino, kad mama tiesiog negali: neneš, ir taškas. Nei šiandien, nei rytoj.

Kada ir kur ieškoti specialistų pagalbos?

Reikėtų tėveliams, o ypač mamoms, pasakyti, kad stebėdamos savo kūdikio vystymąsi, labai nepanikuotų, nes visuomet galima pasikonsultuoti su gydytojais, kitais specialistais. Jeigu mama dažnai įsitempusi dėl kūdikio, kūdikis perima šį jaudulį.

Jei jau buvote pas neurologą ir reabilitologą, kurie išrašė masažiukų, tai yra geras žingsnis. Labai gerai būtų, kad pirmąsias mankšteles atliktų ir pakonsultuotų kineziterapeutas. Kineziterapeuto nerekomenduoju kviestis į namus, nes gali būti, kad tam tikrų pratimų nebus galima atlikti dėl vietos ar inventoriaus stygiaus.

Galite paskambinti tiesiai į Santariškių reabilitacinį skyrių, jei neklystate, galima mokamai pasiimti užsiėmimų. Taip pat, jei kyla įtarimų dėl regėjimo, po kelių savaičių eisite pas privatų okulistą, nes kartais akytės gali turėti įtakos koordinacijai. Tėvelių patirtis rodo, kad mankštelės tikrai padeda vaikui judėti. Per pirmuosius metus, jei vaikutis truputį atsilieka savo gabumais, mankštelės gali būti reikalingos kelis kartus.

tags: #1 #metu #vaikas #nevaiksto

• Vaikų emocinis ugdymas: praktiniai patarimai tėvams
• Išsamus gidas apie darželį „Svajonėlė“ Lentvaryje
• vaikų ugdymo principai: Aidos Šimelionienės įžvalgos
• Jūsų išsamus gidas po priešmokyklinio ugdymo pažymėjimo programą
• Kaip sukurti įkvepiančią erdvę vaikui