Vidurių užkietėjimas, medicininėje literatūroje žinomas kaip obstipacija, yra vis dažnėjanti problema tarp kūdikių ir mažų vaikų, ypač iki 10 metų amžiaus. Per paskutinį dešimtmetį pastebimai padaugėjo apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus, susijusių su šiuo sutrikimu, sudarančių 3-10% visų vizitų. Nors tuštinimosi dažnis ir konsistencija gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, mitybos ir gyvenimo būdo, svarbu atpažinti simptomus ir žinoti, kada kreiptis pagalbos.

Vidurių užkietėjimas apibūdinamas kaip retas, sunkus arba skausmingas tuštinimasis. Normalus vaikų tuštinimosi dažnis gali skirtis. Kūdikiai, ypač žindomi, gali tuštintis kelis kartus per dieną arba kartą per kelias dienas. Svarbu, kad kūdikio bendra būklė būtų gera, jis valgytų įprastai, tuštintųsi lengvai, minkštomis išmatomis, be priemaišų. Jei kūdikis, maitinamas tik motinos pienu, tuštinasi nuo 1 karto per dieną iki 1 karto per savaitę ir yra linksmas bei guvus, tai gali būti normalu. Vyresni vaikai paprastai turėtų tuštintis bent kartą per dieną, tačiau kai kurie vaikai gali tai daryti rečiau.
Sutrikimui būdinga kietos išmatos, retas tuštinimasis, stipri stanga tuštinantis, nevisiško išsituštinimo pojūtis, išmatų susikaupimas storojoje žarnoje dėl nevisiško išsituštinimo. Visi šie požymiai gali atsirasti po vieną, arba būti vienas kito sukeliami. Tuštinimasis 2 kartus per savaitę ar rečiau (nevartojant laisvinamųjų vaistų) yra vienas iš pagrindinių diagnostikos kriterijų. Kiti simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, apima:
Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas tuomet, kai konkretaus vaiko tuštinimosi dažnis suretėjo ne mažiau kaip 2 kartus per atitinkamą laikotarpį ir išmatos taip pasikeitė, kad tapo kieto stulpo arba spiriukų pavidalo. Diagnozė priklauso nuo vaiko amžiaus:
Jei kūdikis iki 1 metų neturi išmatų ilgiau nei 5-7 dienas, būtina kreiptis į pediatrą. Vaikams (1-3 metai), jei vaikas neina į tualetą ilgiau nei 3 dienas arba tuštinimasis yra skausmingas ir sunkus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Vyresniems vaikams (4 metai ir daugiau), jei vaikas neina į tualetą ilgiau nei 3-4 dienas, tai gali būti ženklas, kad reikia atidžiau stebėti jo mitybą ir įpročius, o jei problema neišnyksta, kreiptis į gydytoją.
Vidurių užkietėjimo priežastys skirstomos į dvi pagrindines grupes: funkcinės ir organinės kilmės.
Funkcinės kilmės vidurių užkietėjimas yra nustatomas nesant organinės priežasties. Ši grupė sudaro 90-95% visų vidurių užkietėjimų. Dažniausiai prasideda 2-4 m. vaikams. Viena iš dažniausių funkcinio vidurių užkietėjimo priežasčių - skausmingas tuštinimasis. Tuomet vaikas sąmoningai bando sulaikyti išmatas. Išmatoms ilgai būnant storojoje žarnoje, jų daugėja, jos sausėja. Ilgainiui tiesioji žarna prisitaiko prie padidėjusio išmatų tūrio, o tuo pačiu silpnėja poreikis tuštintis. Kai tiesiosios žarnos sienelė išsitempia, ir žarna persipildo išmatomis, atsiranda tepimas išmatomis - enkoprezė.
Kūdikiams ir vaikams būdingi 3 laikotarpiai, kuomet dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas:
Kitos funkcinio užkietėjimo priežastys:
Organinės kilmės vidurių užkietėjimas yra, kuomet nustatomi įvairūs storosios žarnos ar kitų organų patologiniai pokyčiai. Pvz.: įgimtas išangės nebuvimas, išangės susiaurėjimas, dubens navikai, metabolinės ir virškinamojo trakto ligos, stuburo smegenų traumos. Šios ligos pasitaiko labai retai. Jeigu įtariate, kad viduriai užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Funkcinis vidurių užkietėjimas diagnozuojamas nesant nustatytų organinių priežasčių, jei atitinka ≥2 kriterijus pagal ROMA IV. Simptomai iki 4 metų vaikams trunka ne mažiau kaip 1 mėnesį, o nuo 4 metų kartojasi ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę ir trunka 1 mėnesį ar ilgiau.
| <4 metų vaikams | ≥4 metų vaikams |
|---|---|
| Tuštinimasis ≤2 kartus per savaitę | Tuštinimasis ≤2 kartus per savaitę |
| Enkoprezė (kelnaičių tepimas išmatomis) bent 1 kartą per savaitę, esant susiformavusiems tuštinimosi įgūdžiams | Enkoprezė (kelnaičių tepimas išmatomis) bent 1 kartą per savaitę |
| Užsitęsusio išmatų susilaikymo anamnezė | Išmatų sulaikymo pozos ir išmatų susilaikymo anamnezė |
| Skausmingas ir pasunkėjęs tuštinimasis | Skausmingas ir pasunkėjęs tuštinimasis |
| Didelės išmatų masės, koprolitų susikaupimas tiesiojoje žarnoje | Didelės išmatų masės, koprolitų susikaupimas tiesiojoje žarnoje |
| Periodiškas tuštinimasis gausiomis stambiomis išmatomis, galinčiomis užkimšti tualetą | Periodiškas tuštinimasis gausiomis stambiomis išmatomis, galinčiomis užkimšti tualetą |
| Kartu gali pasireikšti padidėjęs irzlumas, sumažėjęs apetitas ar ankstyvas sotumas, praeinantys po pasituštinimo stambiomis išmatomis | |
| Funkcinis vidurių užkietėjimas diagnozuojamas nesant nustatytų organinių priežasčių, jei atitinka ≥2 kriterijus ir trunka ne mažiau kaip 1 mėnesį. | |
Laiku nepašalinus vidurių užkietėjimo priežasties ar netinkamai gydant, sutrinka virškinimo organų funkcija. Dėl intoksikacijos žarnų turiniu nukenčia ir kitų organų veikla, prasideda mažakraujystė, lėtėja vaiko fizinė raida. Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali būti pasikartojančių pilvo skausmų bei išmatų nelaikymo priežastis. Nuolatinis su tuštinimusi susijęs diskomfortas sukelia vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų. Vaikams, dalinai nelaikantiems išmatų, gali ryškėti socialiai nepriimtinas elgesys, agresyvumas. Kuo liga ilgiau trunka, tuo sunkiau ją išgydyti.
Gydymą reikia skirti individualiai, atsižvelgiant į vidurių užkietėjimą sukėlusią priežastį, kuri turėtų būti pašalinama. Gydymo tikslas, kad vaikas pasituštintų 1 kartą per dieną minkštomis išmatomis.
Jei išbandžius nemedikamentinius vidurių užkietėjimo gydymo metodus efektas nepakankamas, reikalingas papildomas medikamentinis gydymas. Vaikų vidurių užkietėjimui gydyti rekomenduojami osmosiniai laisvinamieji, kurie padidina skysčių kiekį žarnyne, išmatos suminkštėja ir palengvėja tuštinimasis. Tai gali būti makrogoliai (pvz., polietilenglikolis 4000, Forlax milteliai) ir laktuliozė (Duphalac sirupas).
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad gydant lėtinį vidurių užkietėjimą makrogolis 4000 yra efektyvesnis nei laktuliozė. Nustatyta, kad vartojant makrogolį 4000 reikšmingai labiau padažnėjo tuštinimasis, pagerėjo išmatų konsistencija (išmatos minkštesnės) bei pagerėjo kiti simptomai. Makrogolis 4000 yra gerai toleruojamas skirtingo amžiaus vaikams ir net suaugusiesiems.
Chirurginis gydymas taikomas retais atvejais, kai nustatoma organinė vidurių užkietėjimo priežastis.
Nepaisant to, kad vidurių užkietėjimas gali atrodyti nekalta problema, jis gali sukelti rimtų komplikacijų, jei negydomas:
Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas. Dažniausiai serga 4 mėnesių - 4 metų amžiaus vaikai. Dėl įvairių priežasčių atsiradus paviršiniam gleivinės įtrūkimui vaikas jaučia stiprų skausmą tuštinimosi metu. Kitas dažnas simptomas - kraujo priemaiša išmatose ar lašas ant tualetinio popieriaus.
Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus, kurio priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo. Klinikinių simptomų išorinis hemorojus nesukelia, tačiau tėvai gali pastebėti melsvus mazgelius šalia išangės.
Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena. Vystosi vidurių užkietėjimas. Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša. Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti.

Būtina žinoti, kaip vaikas tuštinasi, o pastebėjus, kad tuštinasi sunkiai, retai ar skausmingai, reikia kreiptis į specialistą (vaikų proktologą, vaikų gastroenterologą). Pradėjus gydymą, ligonis turi reguliariai (kas 4 sav., vėliau kas 3 mėn.) lankytis pas vaikų proktologą. Būtina sekti gydymo eigą bei kontroliuoti pasiektus rezultatus. Gali reikėti keisti vaistų dozes, atsižvelgiant į jų poveikį, pratęsti gydymo trukmę, kad būtų išvengta ligos atkryčio.
Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip keičiasi išmatos, koks tuštinimosi dažnis, nes dozes gali reikėti koreguoti. Atminkite, kad klizmutės nėra išsigelbėjimas, nuo jų būna nepaprastai sunku atpratinti.
Funkcinio vidurių užkietėjimo prognozė yra gana gera: 70-100% sergančiųjų funkciniu vidurių užkietėjimu pasveiksta. Tačiau ligos eiga linkusi pasikartoti. Lėtinis vidurių užkietėjimas dažniausiai tęsiasi ilgai ir gydymas atitinkamai užtrunka ilgai. Kuo vėliau nuo simptomų pradžios pradedamas medikamentinis gydymas (>3 mėnesiai nuo simptomų pradžios), tuo vidurių užkietėjimui būdingi simptomai trunka ilgiau.