Gimstamumas Lietuvoje: tendencijos ir statistika

Klausimas, kuriais mėnesiais gimsta daugiausiai vaikų, domina daugelį. Šis fenomenas pastebimas visame pasaulyje, tačiau priežastys, kodėl tam tikri metų laikai tampa kūdikių gimimo piku, slypi ne tik biologiniuose, bet ir kultūriniuose bei socialiniuose veiksniuose.

Pasaulinės gimstamumo tendencijos

JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, šiaurinėse šalyse daugiau kūdikių gimsta birželio ir liepos mėnesiais, o pietinėse pikas pasiekiamas šiek tiek vėliau - spalio ir lapkričio mėnesiais. Gyvūnų karalystėje daugelis naujagimių pasirodo pavasarį, kai vėl atsiranda daug maisto šaltinių ir tikimybė išgyventi yra daug didesnė. Tam tikros gyvūnų rūšys išsivystė taip, kad patelės rujoja tik tam tikrais metų laikais.

M. L. spėja, kad tam įtakos gali turėti socialiniai aspektai, pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžiame lovoje, kai šalta ir tamsu, o biologiniai veiksniai, panašūs į tai, kas vyksta gyvūnų pasaulyje, taip pat gali turėti įtakos pastojimo tendencijoms. Ji pridūrė, kad su žmonėmis yra taip, kad nors ir esame žinduoliai, išsivystėme iki tokio lygio, kad galime kontroliuoti savo aplinką, o sociologiniai veiksniai mums yra daug svarbesni.

Gimstamumo situacija Lietuvoje

Lietuvoje didžiausias gimstamumas fiksuojamas rugpjūtį. Gydytojas urologas Titas Simaška anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo, kad yra objektyvių veiksnių, kodėl būtent rudenį lytinių santykių turima dažniausiai. Pasak jo, iš esmės yra stebima, kada yra didžiausias vaikų gimstamumas. Bet manoma, sezoniškumas ir turi įtakos ir pagal pastojimų dažnį jų daugiausiai įvyksta gruodį. Juk moteriai reikės vaiką išnešioti, taigi ne pastojimui reikia geriausios sveikatos, o išnešiojimui. Todėl turime turėti gerą mitybą nėštumo metu ir gimdyti palankiu oru“, - aiškino T. Simaška. Jis nurodė, kad Lietuvoje didžiausias gimstamumas irgi yra rugpjūtį.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad būtent liepos mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal mūsų šalyje gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis. Palyginti su pastarųjų dvylikos metų šio mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų.

Išanalizavus pastarųjų penkiolikos metų statistikos duomenis, paaiškėjo, kad rekordinis liepą gimusių kūdikių skaičius buvo užfiksuotas 2009-aisiais - tą mėnesį gimė iš viso 2 987 kūdikiai. Nuo jo mažai atsilieka kitų metų vasaros mėnesiai. Pagal gimusių kūdikių skaičių 2009 m. liepai įkandin seka 2008-ųjų liepa (2 976 gimimai), pernykštis birželis (2 933) ir rugpjūtis (2 924) ir vėl trys liepos mėnesiai iš eilės: 2014-ųjų (2 918), 2010-ųjų (2 890) ir 2003-iųjų (2 877).

Gimstamumo statistika Lietuvoje (2003-2014 m.)

Galima paminėti ir pačius negausiausius pagal gimusių kūdikių skaičių metų mėnesius. Didžiausias rekordininkas - 2014 m. vasaris, kai Lietuvoje pasaulį išvydo 2 109 kūdikiai. Toliau rikiuojasi 2003-ųjų vasaris (2 154) ir 2002-ųjų lapkritis (2 170).

Demografinės tendencijos ir visuomenės pokyčiai

Beje, statistika byloja, kad ilgainiui Lietuvoje gali pristigti nuotakų, nes pastaruosius penkerius metus berniukų mūsų šalyje gimsta maždaug penkiais šimtais ar net tūkstančiu daugiau negu mergaičių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasaulį išvydo 15 274 mergaitės ir 16 201 berniukų, užpernai - atitinkamai 14 804 ir 15 565. Pasirodo, populiariausias motinystės amžius Lietuvoje - 25-29 metai. Pernai šio amžiaus gimdyvių buvo net 11 180.

Negalime nepaminėti ir svarbiausio dalyko, į kurį atkreipia dėmesį visa žiniasklaida, - pastaruosius trejus metus gimdymų skaičius Lietuvoje auga. 2015 m. šalyje užfiksuoti iš viso 31 475 gimdymai, 2014-aisiais - 30 369, 2013 m. - 29 885. Tiesa, iš šiek tiek pagerėjusios statistikos džiaugsmo gali būti nedaug.

Pasak demografinius pokyčius Lietuvoje stebinčių specialistų, ilgalaikės gimdymų skaičiaus didėjimo tendencijos nereikėtų tikėtis. Mat dabar gimstamumo augimą greičiausiai lemia prieš keletą dešimtmečių vykęs demografinis augimas. Šiuo metu atžalų susilaukia tuomet gimę vaikai. Kai praeis ši banga, ko gero, ir vėl bus gimstamumo nuosmukis, nes užaugs ta karta, kuri nebuvo gausi, ir tiesiog nebebus kam gimdyti.

Lietuvoje 1983 m. gimė 57 589 kūdikiai - 8,4 proc. daugiau nei 1982-aisiais. Tai antras pagal dydį metinis šuolis nuo 1945-ųjų. Dar ryškesnio pokyčio - 8,8 proc. - būta tik 1958 m. O apskritai 1983-1987 m. Tačiau būtent prieš tris dešimtmečius gimę žmonės daugiausia išvažiuoja iš Lietuvos. Pavyzdžiui, 2013 m. pradžioje šalyje gyveno 38,1 tūkst. 27 metų asmenų - 34,8 proc. mažiau nei jų gimė prieš 27 metus. Tokio didelio skirtumo tarp gimusių ir dabar Lietuvoje gyvenančių žmonių nėra nė vienoje amžiaus grupėje iki 59 metų. 25-34 metų gyventojų skaičius svarbus dėl kelių priežasčių. Šios amžiaus grupės darbuotojų atlyginimai aukštesni - „Sodros“ duomenimis, 34 proc. dirbančių asmenų per mėnesį gauna daugiau nei 2500 litų. Ši dalis didžiausia, palyginti su bet kuria kita amžiaus grupe. Be to, 25-34 metų asmenys dar menkai apsirūpinę būstu, tad šių gyventojų skaičius daro įtaką ir nekilnojamojo turto rinkai.

Devintojo dešimtmečio pradžioje naujagimių skaičius padidėjo dėl kelių priežasčių. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovės profesorės Vlados Stankūnienės, tuo metu suaugo šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje pasaulį išvydę žmonės, kai gimstamumas dar buvo didesnis (1961 m. gimė 62 775 kūdikiai. Kita priežastis - nuo 1982 m. Lietuvoje pradėtos vykdyti aktyvios šeimos politikos priemonės: įvesta įvairių išmokų, iš dalies apmokamos vaiko priežiūros atostogos, pradėta steigti daugiau lopšelių-darželių. Tokie veiksmai vykdyti visoje Sovietų Sąjungoje. Tiesa, V. Stankūnienė atkreipė dėmesį, kad suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vienos moters per visą gyvenimą pagimdytų vaikų skaičius) 1982-1986 m. beveik nekito. Tiesiog atsiradusi parama paskatino šeimas, kurios ir taip planavo susilaukti vaikų, tai padaryti anksčiau. Ir išties, 1987 m. Aplinkybės sutapo, kad suaugus gimusiems devintojo dešimtmečio pradžioje susidarė palankesnės sąlygos emigruoti, o ne vaikus gimdyti.

2002 m. atsirado galimybių legaliai įsidarbinti užsienyje. 2004 m. Lietuva įstojo į ES, tad progų įsilieti į užsienio darbo rinką dar padaugėjo. Po metų šalyje vaikų gimė mažiausiai nuo pat 1945-ųjų. 2008 m. prasidėjusi ekonomikos krizė taip pat paskatino piliečius kelti sparnus į užsienį. Nors buvo nemažai emigruoti viliojančių veiksnių, Lietuvos valdžia bandė paskatinti gimdyti vaikus. 2007 m. motinystės (tėvystės) išmokas mokėti pratęsta iki trejų metų. 2008 m. kūdikių skaičius pašoko 5 proc. Kaip rodo tiek 2008 m., tiek 1983 m. pavyzdžiai, išmokos paskatina gimdyti vaikus. Tačiau rezultatas gali būti trumpalaikis - tie, kurie ir taip planavo susilaukti vaikų, tai padarys anksčiau, nes norės greičiau gauti išmoką. Tačiau tų, kurie neplanavo gimdyti daugiau vaikų arba apskritai jų turėti, apsisprendimo gali nepakeisti net ir dosni valstybės parama.

V. Stankūnienė atkreipė dėmesį, kad kalbant apie gimstamumo skatinimą turėtų būti akcentuojamos darbą ir vaikų auginimą suderinti padedančios priemonės, bet ne išmokos. Tokios priemonės yra lopšeliai-darželiai ir lankstus darbo grafikas. Tačiau ir palyginti paprastesnė priemonė - užtikrinti pakankamą lopšelių-darželių bei specialistų juose skaičių - Lietuvos valdžiai sunkiai įkandama. 2012 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 64 proc. 1-6 metų vaikų. Vadinasi, kiek daugiau nei trečdalio atžalų tėvai turėjo arba samdyti kitą žmogų vaikams prižiūrėti, arba tai daryti patys ir bent laikinai aukoti profesinę karjerą. Tokia padėtis savaime pasikeisti negali, nes beveik visos vietos darželiuose - užimtos. Dar vienas dalykas - lyčių lygybė vadinamajame buitiniame lygmenyje. „Jei moteris turi aukštąjį išsilavinimą ir galimybių siekti karjeros, o namuose jai teks didžiąją dalį darbų daryti pačiai, ji turės mažiau vaikų“, - aiškino V. Stankūnienė.

Nereikėtų tikėtis, kad artimiausiu metu gimstamumas pasieks prieš šešis dešimtmečius buvusį lygį. 1949 m. Lietuvoje gimė 63 034 kūdikiai. Tai absoliučiai didžiausias rodiklis nuo 1945 m. Pasak V. Stankūnienės, tada Lietuva dar nebuvo pramoninė, urbanizuota valstybė - tokiomis sąlygomis įprastas didelis gimstamumas. Pirmasis demografinis lūžis įvyko nuo agrarinės ekonomikos pereinant prie pramonės. Antrasis lūžis įvyko po 1990-ųjų, kai šalyje susiformavo postindustrinė visuomenė. Gimstamumas dar labiau sumažėjo. Panašius etapus išgyveno visos Vakarų valstybės, tik kai kurios su šiuo iššūkiu susitvarkė ir gimstamumas pakilo, o kai kurios - vis dar ne. V. Stankūnienė prie gerųjų pavyzdžių priskyrė Prancūziją bei Šiaurės Europos valstybes. Natūrali gyventojų kaita užtikrinama tuo atveju, jei vienai moteriai tenka bent du vaikai. Lietuvoje suminis gimstamumo rodiklis 2012 m. buvo 1,6.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Rūta Brazienė aiškino, jog nėra vienos konkrečios priežasties, kodėl taip dramatiškai mažėja gimstamumas - yra ne vienas tai veikiantis faktorius. „Galim pradėti nuo to, kad maždaug nuo 7-8 dešimtmečio Vakarų Europoje, o Rytų ir Vidurio Europoje nuo 9 dešimtmečio vidurio labai ženkliai mažėja gimstamumas ir auga vidutinis vaiko susilaukiančių moterų amžius. Tai čia viena iš priežasčių. Kitas dalykas, kad mes kalbam apie gana ženklūs pokyčius darbo rinkoje, augantį individualizmą Vakarų Europos šalyse, kuomet vis labiau rūpinamasi individualiais gyvenimo kokybės klausimais“, - nurodė R. Brazienė. Kalbant apie darbo rinką, yra visas kompleksas priežasčių, paminėjo ji. Žmonės vis labiau jaučia neužtikrintumą, o asmenys, kurie ketintų susilaukti vaikų, susiduria su būsto iššūkiais, ypatingai jaunos šeimos. Būstą įsigyti tampa vis sunkiau, kas lemia pakankamai prastas tendencijas.

Valstybės siūlomos priemonės gimstamumui skatinti

Susitikimo metu prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kelias idėjas, kaip paskatinti jaunus žmonės susilaukti vaikų - ir ne po vieną, o po du ar daugiau. Pirmasis pasiūlymas - taikyti 0 procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gimus antram ir trečiam vaikui. „Šią lengvatą būtų galima taikyti terminuotai į priekį 5 metus socialiai atsakingu būdu, tai yra taikant atlyginimo dalį iki vieno vidutinio atlyginimo. Lengvata galėtų galioti už naujagimius, gimusius preliminariai nuo įstatymo įsigaliojimo 5 m. į priekį, sakykime, iki 2032-2033 m.“, - Prezidentūroje komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Šios lengvatos naudą kaip sąlyginį kreditą tėvai galėtų materialiai realizuoti per kur kas ilgesnį laikotarpį, tai yra iki 2040 m. Tokiu būdu paskata elgsenai veiktų iš karto, o fiskalinis efektas išsitęstų per gerokai ilgesnį laikotarpį, iki 2040 m. Be abejo, tai yra gerokai priimtiniau biudžetui“, - kalbėjo jis.

Antras pasiūlymas - įvesti nuolatines pelno mokesčio paskatas darbdaviams, įdarbinant asmenis, turinčius du ir daugiau vaikų. „Su tokiais darbuotojais susietos darbo užmokesčio išlaidos galėtų būti ne vieną, o pusantro karto atskaitomos apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį“, - teigė šalies vadovo patarėjas. „Tai prisidėtų prie geresnių vaikus auginančių tėvų įsidarbinimo darbo rinkoje galimybių, nes įmonės turėtų papildomų paskatų tai daryti. Biudžeto netekimo prasme manytume, kad tokia paskata galėtų būti arti neutraliam fiskaliniam rezultatui“, - dėstė jis.

Trečiasis pasiūlymas skirtas mamoms, kurios kaupia darbo stažą. „Siūloma, kad socialinio draudimo bazės nėštumo ir gimdymo atostogoms grindys galėtų būti nustatytos tokios, kokios taikomos ir gaunančiam bent jau minimalią algą“, - komentavo V. Augustinavičius.

Ketvirta šalies vadovo idėja - šalia vienkartinės išmokos gimus vaikui leisti jaunoms mamoms susigrąžinti dalį už studijas susimokėtų įmokų. „Tai gali būti ir dalinių paskolų už studijas nurašymo forma“, - paaiškino G. Nausėdos patarėjas. Šalies vadovas taip pat siūlo didinti būsto, ypač municipalinio (savivaldybės), prieinamumą jaunoms šeimoms. „Prezidento nuomone, Nacionalinis plėtros bankas čia turėtų vaidinti reikšmingą vaidmenį kaip kredituotojas, savivaldybės - veikti kaip municipalinio būsto vystytojai. O šeimoms su vaikais būtų galima sumodeliuoti teisę į tam tikrą išperkamąją nuomą, ypač taikant būstui regionuose“, - kalbėjo V. Augustinavičius.

Tiesa, viena iš gyventojų įvardijamų priežasčių nesusilaukti vaikų yra laisvės noras ir pokyčių vengimas. Todėl valdžia sieks didinti žmonių sąmoningumą. „Sąmoningumo kampanija yra daugiau nei būtina, skatinant gimstamumą. Socialinės normos šalyje pasikeitę kaip ir kitose šalyse. Praeityje Lietuvoje yra įvykę sėkmingų sąmoningumo didinimo kampanijų kitose srityse“, - pabrėžė prezidento patarėjas. „Prezidento nuomone, intensyvių sąmoningumo kampanijų vystymas skatinant gimstamumą Lietuvai yra labai būtinas šiuo metu“, - sakė V. Augustinavičius. Nors oficialiai Lietuvos ekonominės padėtis gerėja, šalies biudžetas vis dar dideliame deficite, todėl, anot V. Augustinavičiaus, prezidentas siūlo tokias finansines priemones, iš kurių daugiausiai kainuojančios iš karto skatintų gyventojų elgesio pokyčius, o finansinis poveikis šalies biudžetui išsitęstų per gerokai ilgesnį laikotarpį.

Gyventojų nuomonė ir demografų įžvalgos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako subūrusi komandą, kuri kitiems metams ruošia socialinę akciją skatinti jaunus žmones kurti šeimas ir gimdyti vaikus. „Man keista, kaip žmonės užaugę šeimose, pajutę meilę, rūpestį nebenori turėti vaikų. Klausimas - kas tai lemia? Aiškinsimės ir šituos dalykus ir kalbėsime, kad tai yra labai svarbu. Labai svarbu kiekvienam asmeniškai, bet taip pat ir mūsų valstybei“, - sakė ji. Iš prezidento išvardytų pasiūlymų realiausias ir svarbiausias J. Zailskienei atrodo siekis palengvinti būsto įsigijimą.

Pernai Lietuvoje gimė apie 19 tūkst. naujagimių. Panašu, kad šiemet skaičius gali būti dar mažesnis. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų sausio-spalio mėnesiais gimė 14 762 naujgaimiai. Pernai tokiu pat laikotarpiu - 16 214.

52 proc. Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai, rodo naujausia reprezentatyvi apklausa, kurią asociacijos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. „Tai rodo ne tik kylantį nerimą, bet ir tai, kad šeimos nesijaučia saugios kurti šeimų“, - nurodė „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė. Ji įvardijo priežastis, kodėl lietuviai pasirenka neturėti vaikų arba atidėti šeimos planavimą. „Pagrindinė priežastis - finansinio stabilumo trūkumo, partnerio ir santykių stabilumo stoka, noras turėti daugiau laisvės: keliauti, siekti asmeninių tikslų. Apskritai žmonės bijo daryti pokytį gyvenime ir įvardijo sunkumus derinant šeimą su savo karjera“, - teigė ji. Tyrimo rezultatai, anot A. Speičytės-Radzevičienės, atskleidė, kad sprendimo susilaukti vaikų lemia ne tik asmeninės aplinkybės, bet ir tai, kiek valstybė investuoja į šeimas ir kuria joms palankią aplinką.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažas skaičius vaikų - tik apie 19 tūkst. Išankstiniai šių metų rodikliai rodo, kad 2025 m. situacija bus ne geresnė. Visgi sociologai ragina atkreipti dėmesį į kitus rodiklius. Pirmiausia, vaikus gimdo moterys, kurios pačios gimė mažėjant gyventojų skaičiui, antra - tos moterys per gyvenimą pagimdo vidutiniškai tik po vieną vaiką. Finansinis nestabilumas, globalios grėsmės (pandemija, karas, klimato kaita) ir pasikeitęs požiūris į šeimą lemia, kad moterys nenori turėti daugiau nei vieną vaiką, gimdo vėliau, o dalis iš jų pasirenka visai neturėti atžalų.

Dažnai minimas gimusių vaikų skaičius yra absoliutus rodiklis, kuris parodo, kiek tais metais gimė naujagimių. Kitas rodiklis yra suminis gimstamumas. Jis parodo, kiek vaikų vidutiniškai tenka vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai. Deja, šis rodiklis irgi mažėja, bet ne tik Lietuvoje. „Pastaruoju metu jis mažėja visur Europoje arba daugelyje Europos šalių, ir Lietuvoje jis mažėja, ir jis tikrai yra žemas - 1,1-1,2, mūsų kaimyninėse šalyse taip pat labai panašūs rodikliai“, - naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo demografas Daumantas Stumbrys. Gimstamumas rodo, kad viena lietuvė, kuri gali susilaukti vaikų, pagimdo vidutiniškai po vieną vaiką, nors siekiant natūralios kartų kaitos reikėtų pagimdyti po du. „Taip, (lietuvės pagimdo - red. past.) labiau vieną negu du, o Europos vidurkis yra artimas 1,5 vaiko arba 1,4. Lietuvoje mes turime tą rodiklį, tik jis parodo dabartinę situaciją“, - kalbėjo D. Stumbrys. Tiesa, mes nežinome ar tai susiję su pirmo ir paskesnio vaiko susilaukimo atidėjimu, ar moterys, kurios nepagimdė, taip ir nebeturės vaikų. „Tikėtina, kad dalis jų dar susilauks tų vaikų, ir tas vadinamas kartų gimstamumo rodiklis, tikėtina, bus didesnis. Laikui bėgant moterys, prieš sulaukdamos reproduktyvaus amžiaus pabaigos (skaičiuojama apie 44 metus), priima sprendimą: arba susilaukti vaikų dabar, arba paskui tokios galimybės jau nebebus“, - sakė demografas. „Mes ir matome tą slinktį, kai pirmo vaiko arba apskritai vaikų susilaukimo amžius didėja - tai yra susiję su suminio gimstamumo rodiklio mažėjimu, nes moterys atideda, bet yra toks lūkestis, kad dalis jų susilauks“, - pridūrė D. Stumbrys. Jis primena, kad panašus fenomenas vyko ir 2002-2003 m., kai suminis gimstamumo rodiklis buvo sumažėjęs iki labai panašaus lygio, koks yra dabar. Per kelerius metus šis skirtumas buvo „kompensuotas“ - dalis moterų visgi susilaukė vaikų, tik vėliau, kai buvo labiau užtikrintos. Mat užtikrintumas, anot demografo, yra svarbus veiksnys kuriant šeimą: „Mes turime tokius trumpalaikius veiksnius, kurie paveikia moterų sprendimą susilaukti vaikų. Viena vertus, tai yra ilgalaikiai veiksniai, bet šiuo metu mes aptariame bendrą vardiklį - neužtikrintumą. Demografai kalba apie kompleksą veiksnių - tai būtų ir karas, ir COVID-19 pandemija su savo apribojimais, ir palūkanų krizė - tai yra išaugusios išlaidos. Visi šitie veiksniai susideda, ir tai įvardinama kaip neužtikrintumas, kuris ir sąlygoja gimusių vaikų skaičiaus ir suminio gimstamumo rodiklio mažėjimą.“

tags: #0 #gimusiu #kudikiu #valstybe #1983

• Kaip diagnozuojamos gimdymo metu patirtos smegenų traumos
• Jaukumas, saugumas ir žaidimai: viskas apie vaikiškus kilimus su trasa
• Gilinkitės į Rusijos „The Voice. Vaikai“ dramą
• Dovanos mažyliams su Tommee Tippee
• Kaip pasirinkti kokybiškas odontologijos paslaugas