Žygimantas Mauricas: Gyvenimas, profesinės įžvalgos ir šeimos istorija

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas (34 m.) yra žinoma figūra Lietuvos ekonomikos diskursuose. Jo įžvalgos apima platų spektrą - nuo sveikatos apsaugos reformų iki demografinių tendencijų ir šalies ekonominės būklės analizės. Šiuo metu dr. Ž.Mauricas yra baigęs Stokholmo Ekonomikos institutą Rygoje bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą.

Skaudi netektis ir jautrūs žodžiai

Žinomas ekonomistas Žygimantas Mauricas išgyvena skaudžią netektį - jis neteko savo tėčio Mykolo Maurico, su kuriuo atsisveikino praėjusį savaitgalį.

Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Ž. Mauricas pasidalijo jautria žinute:

„Savaitgalį į kitą pasaulį išlydėjau savo tėvelį Mykolą Mauricą. Mykolas man buvo ne tik mylimas ir mylintis tėtis, bet ir labai brangus bei artimas draugas, su kuriuo patyrėme daugybę įdomių akimirkų. Mano tėvelio kelionė šioje žemėje truko 75 metus. Ir nors Mykolo gyvenimas nebuvo pilnas metų, bet metai, kuriuos jis gyveno, buvo pilni gyvenimo“, - rašė Ž. Mauricas.

Mykolo Maurico gyvenimas ir pasiekimai

Mykolas Mauricas, Žygimanto Maurico tėvas, buvo žinomas imunologas, kurio indėlis į Lietuvos mokslą ir biotechnologijos plėtrą yra reikšmingas.

Biografija ir išsilavinimas

Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, žinomas imunologas M. Mauricas gimė 1948 m. Šilutėje, o mirė rugsėjo 6 d. Vilniuje. 1971 m. jis baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1983 m. M. Mauricas stažavo Leipcigo universitete Vokietijoje.

Darbo patirtis ir mokslo pasiekimai

Mykolo Maurico profesinė karjera buvo gausi ir produktyvi:

• 1973-85 m. dirbo Biochemijos institute.
• 1985-2003 m. ėjo Biotechnologijos instituto (iki 1996 m. veikė kitais pavadinimais) Imunologijos skyriaus vadovo pareigas.
• 2003-07 m. buvo Imunologijos instituto direktoriaus pavaduotojas.
• 2007-10 m. dirbo instituto direktoriumi.
• 2010-13 m. buvo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktoriaus pavaduotojas mokslui.
• Nuo 2013 m. ėjo šio centro Imunologijos skyriaus vedėjo pareigas ir buvo vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Visuomeninė ir mokslinė veikla

Mykolas Mauricas aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje, susijusioje su imunologija:

• 1983 m. tapo Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentu, o vėliau, 2012-16 m., ir prezidentu.
• Nuo 1991 m. buvo Europos imunologų draugijų federacijos (EFIS) narys.
• Nuo 1992 m. tapo Pasaulio imunologų draugijų sąjungos (IUIS) nariu.

Mokslinio darbo svarbiausia sritis M. Mauricui buvo imuninio atsako mechanizmų tyrimas in vitro ir in vivo. Jis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos biotechnologijos pramonės vystymo, kuriant rekombinantinius citokinus ir vertinant jų biologinį aktyvumą. Mykolas Mauricas paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių ir įregistravo 5 patentus (su kitais; iki 2014 m.).

Už savo pasiekimus 2004 m. M. Mauricui buvo skirta Lietuvos mokslo premija (su V. A. Bumeliu, Vytautu Naktiniu, Jonu Henriku Pesliaku).

Žygimanto Maurico ekonominės įžvalgos

Žygimantas Mauricas aktyviai komentuoja ir analizuoja įvairias Lietuvos ir pasaulio ekonomikos sritis, teikdamas įžvalgas apie sveikatos apsaugą, demografiją, mokesčius ir darbo rinką.

Sveikatos apsaugos sistemos reforma

Dr. Žygimantas Mauricas įsitikinęs, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą būtina reformuoti nedelsiant, nes gali atsitikti ir taip, kad netrukus kokybiškų sveikatos paslaugų važiuosime į užsienį.

„Žmonių charakterius formuoja ne genai, o paskatų sistema. Juk kuo griežtesnis teisėjas žaidimo aikštelėje, tuo labiau žaidėjai paiso taisyklių. Kai kova reglamentuojama prastai, atsiranda ir paskatų, ir galimybių žaisti pro pirštus. Prasideda kova be taisyklių“, - sako vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, dr.

Ekonomistas siūlo konkrečius žingsnius reformai:

1. Žengiant pirmąjį žingsnį to link, reikėtų nurodyti, kiek, kokia paslauga iš tikrųjų kainuoja.
2. Keistai atrodo, kai žmogus ateina, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją, šis jam išrašo krūvą vaistų, už kuriuos pacientas sumoka brangiau, nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, ir išeina iš poliklinikos, manydamas, kad buvo aptarnautas nemokamai.
3. Iš pradžių reikėtų bent jau susitarti, kad kai kurios paslaugos yra kompensuojamos. Tokia tvarka užkirstų kelią gudručiams, kurie sugeba iš viso nuslėpti savo pajamas.
4. Panašus projektas pasiteisino Vokietijoje. Nemenkos priemokos yra įvestos Skandinavijos šalyse, o Norvegijoje kai kuriais atvejais priemokos - net labai ženklios.
5. Būtų dar geriau, jei žmonėms išaiškintume, kad jie sumoka už sveikatos draudimą, o ne - šiaip sau kažkokius mokesčius.

Ž. Mauricas pabrėžia, kad šiuo metu veikianti sveikatos apsaugos sistema jaunesnei kartai ir net vidutinio amžiaus žmonėms darosi vis labiau svetima ir erzinanti. Jis teigia, kad medicinos studijos Lietuvoje santykinai nebrangios, o gerai besimokantiems iš viso nereikia mokėti. Dėl to medikų vis dar paruošiama per daug, nei reikia šaliai. Todėl medikai iš atlyginimų nepragyvena ir dalį laiko priversti skirti darbui privačiose įstaigose arba neatsisakyti vokelių.

„Vaistų kainas išpučia daugybė biurokratinių apribojimų. Man keista, kad tiek metų valdžia leidžia sveikatos apsaugai veikti savieiga. Tai, nepabijočiau to žodžio, ją veda į susinaikinimą“, - kritikuoja ekonomistas. Manyčiau, kad skaidrinti reikėtų net tik sveikatos apsaugą, bet ir švietimo sistemą. Tokie dalykai didintų žmonių sąmoningumą, nes jie žinotų, kaip ir kam panaudojami jų mokesčiai. Tarkim, šeima, auginanti du vaikus, matytų, kiek per metus sumokėjo mokesčių ir kiek gavo viešųjų paslaugų. Tai nebūtų brangu padaryti, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį.

Demografinė savižudybė ir gimstamumo krizė

„Demografinė savižudybė - šis terminas taikliai apibūdina naujausius Lietuvos gimstamumo duomenis“, - įvertino „Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekonomistas savo įraše feisbuke įvertino, kad Lietuvoje 2025 metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų (palyginimui, 2015 metais Lietuvoje buvo gimę 30,0 tūkst. vaikų), o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0.

Tai reiškia, kad, jei gimstamumo rodiklis Lietuvoje išliktų toks, koks buvo 2025 metais, viena moteris per savo gyvenimą pagimdytų vos po vieną vaiką. „Priminsiu, kad siekiant užtikrinti kartų kaitą šis rodiklis turėtų siekti 2,1. Tad Lietuva, to nenorėdama, faktiškai pasiekė vieno vaiko politikos tikslą (Kinijos Liaudies Respublika 1979-2015 metais taikė vieno vaiko politiką siekdama sulėtinti gyventojų skaičiaus augimą)“, - rašė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, gimstamumas mažėja visose Lietuvos vietovėse, o ypač kaimiškosiose. „Kaime gimstamumo rodiklis prieš dešimtmetį buvo pakilęs iki 1,8, o Žemaitijoje (Tauragės ir Telšių apskrityse) gimstamumo rodiklis siekė 1,9 (buvo netoli siektinos 2,1 ribos). Tačiau pastarąjį penkmetį jis ženkliai krito ir minėtose apskrityse jis tesiekia 1,0“, - rašė Ž. Mauricas.

Dėl emigracijos į Vilnių bei kitus Lietuvos didmiesčius (Kauną, Klaipėdą) mažesnėse Lietuvos savivaldybėse ženkliai sumažėjo jaunų žmonių skaičius, tad bendras gimusių vaikų skaičius krenta dar sparčiau. Pavyzdžiui, gimusių vaikų skaičius Telšių ir Tauragės apskrityse pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau nei dvigubai.

„Vilniuje per dešimtmetį gimstamumo rodiklis taip pat ženkliai sumažėjo (nuo 1,5 iki 1,0), o tai kelia didelį nerimą, bet būtent Vilniuje yra daugiausiai jaunų ir santykinai pasiturinčių gyventojų, kurie galėtų turėti vaikų, bet neturi. Kas lemia mažą gimstamumą Vilniuje? Darželių ir mokyklų trūkumas? Brangus būstas? Pasikeitę prioritetai? Nesaugumo jausmas? Judėjimas į virtualią realybę (joje vaikai negimsta)? Kas ir kokios būtų priežastys, tokie žemi gimstamumo rodikliai tikrai verčia sunerimti“, - rašė Ž. Mauricas. Pasak ekonomisto, šiuo metu didžiausi gimstamumo rodikliai Lietuvoje yra Klaipėdos ir Kauno apskrityse, tačiau jie yra maži (1,1).

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje ir pasaulyje

Galime pasiguosti nebent tuo, kad ir kitose pasaulio šalyse gimstamumas sparčiai mažėja - ir ne tik pasiturinčiose šalyse. Žemiau pateikiami suminio gimstamumo rodikliai skirtingose šalyse ir regionuose.

Dėl sparčiai mažėjančio gimstamumo, pasak Ž. Maurico, pasaulio gyventojų skaičius pradės mažėti jau šį šimtmetį ir vargu ar pasieks simbolinę 10 milijardų ribą.

Ką daryti? Ekonomistas konstatuoja vaizdingai: prieš vėją nepapūsi, tad teks susitaikyti arba su mažėsiančiu gyventojų skaičiumi (pvz. Japonijoje gyventojų skaičius kasmet sumažėja kone 1 milijonu!), arba su didėsiančia imigracija (pvz. Ispanijoje gyventojų skaičius sparčiai auga dėl imigracijos, nepaisant itin žemo gimstamumo rodiklio) arba ieškoti aukso vidurio.

„Tad regint nerimą keliančias gimstamumo tendencijas, Lietuvai jau dabar yra ypač svarbu sukurti ir vykdyti tvarią imigracijos strategiją, kad netaptume svetimi savo šalyje (dėl per didelės imigracijos) ar patys nebūtume priversti tapti emigrantais (dėl stagnuojančios ekonomikos ir kylančių senstančios visuomenės kaštų naštos)“, - rašė Ž. Mauricas.

Ekonominės tendencijos ir mokesčių politika

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas, apžvelgia ir kitas šalies bei regiono ekonomikos aktualijas. Jo teigimu, „Lietuvos apdirbamoji pramonė šiemet atsigavo sparčiau, nei tikėtasi, nors ir svarbiausio šalies pramonės produkcijos eksporto partnerio - Vokietijos - ekonomika ir toliau stagnuoja“.

Analizuodamas mokesčių politiką, ekonomistas atkreipia dėmesį į Estijos pavyzdį. Estija 2024 m. pradžioje padidino PVM tarifą nuo 20% iki 22%, o nuo 2025 metų liepos mėnesio planuoja jį dar kartą kelti iki 24%. Šiaurinė Baltijos šalis taip pat didina gyventojų pajamų mokestį: nuo 20% iki 22% 2025 metais ir dar kartą iki 24% 2026 metais. „Luminor“ ekonomistas pabrėžia, kad mokesčių didinimo tikslas - užpildyti didėjantį atotrūkį tarp biudžeto pajamų ir išlaidų, taip pat skirti daugiau lėšų gynybos išlaidoms.

Infliacija ir darbo rinka

Ž. Mauricas komentuoja ir infliacijos tendencijas. „Lietuvoje infliacija galėjo būti dar mažesnė nei fiksuota 0,7%, jei ne užsispyrusiai nenorinčios kristi maisto kainos, kurios praktiškai nekinta. Visgi, vilties teikia pastarosiomis savaitėmis pakritusios dyzelino ir benzino kainos, kurios turėtų dar labiau sumažinti infliaciją ir šių metų pabaigoje Lietuvoje, tikėtina, priartės prie nulio ribos“, - komentuoja Ž. Mauricas.

Darbo rinkos srityje „Luminor“ pažymi, kad Lietuvos darbo rinkoje temperatūra tebėra didelė: darbo užmokestis auga, nedarbo lygis išlieka žemas, o laisvų darbo vietų tebėra daug.

tags: #zygimantas #mauricas #gime

• kokios yra tėvų, auginančių vaiką iki 3 metų, darbo teisės garantijos?
• R. Pakso apkaltos procesas
• Sužinokite Užkalnio šeimos praeitį
• Kūrybinės idėjos darbeliams su pasakomis
• gražiausi palinkėjimai ir atvirukai vaikams