Žmonių nevaisingumas: išsamios priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės

Nevaisingumas - tai nesugebėjimas pastoti po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos priemonių. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Tai jautri ir sudėtinga problema, kuri paveikia milijonus porų visame pasaulyje. Visame pasaulyje nepaliauja augti nevaisingų porų skaičius.

Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų. Rekordinis skaičius dalyvių šių metų kongrese iš Indijos, Kinijos rodo, kad su šia problema susiduria ir tos šalys, kur, atrodo, gyventojų skaičius ir taip yra didelis.

Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Nepaisant plačiai paplitusio įsitikinimo, kad su nevaisingumu dažniausiai susiduria tik moterys, realybė atskleidžia kitokį vaizdą. Nevaisingumas gali būti susijęs tiek su vyrais, tiek su moterimis, arba su abiejų partnerių sveikatos būkle. Nevaisingumas yra poros problema, todėl visada tiriami abu partneriai. Šiuolaikinės medicinos pažanga suteikia daugybę galimybių poroms įgyvendinti savo svajonę apie šeimą.

Nevaisingumo priežasčių pasiskirstymas ir dažnumas

Statistiniai duomenys rodo, kad kas šešta pora susiduria su nevaisingumo ar sumažėjusio vaisingumo problema. Manoma, kad Lietuvoje yra apie milijonas šeimų, iš kurių 100-150 tūkstančių gali kovoti su vaisingumo problemomis.

Biofirst klinikos akušerė-ginekologė medicinos mokslų daktarė Lina Mockevičienė ir akušerė ginekologė Elina Žuman teigia, kad nevaisingumo priežastys yra kompleksinės. Nevaisingumo statistika rodo, kad vyrai susiduria su tokiais sunkumais 20-30 proc. atvejų, moterys yra atsakingos už 20-35 proc. atvejų, o abu partneriai turi problemų su vaisingumu 25-40 proc. atvejų.

Pagrindinės nevaisingumo priežastys

Specialistai išskiria šias pagrindines nevaisingumo priežastis:

1. Vyro vaisingumo sutrikimai

   Viena iš pagrindinių nevaisingumo priežasčių yra nepakankamas kiekis pilnaverčių spermatozoidų vyro spermoje arba sumažėjęs jų aktyvumas. Apvaisinimui reikalingi vadinamieji „rezultatyvūs“ spermatozoidai - kurie akimirksniu gali pasiekti savo tikslą, moters kiaušialąstę. Deja, pasitaiko ir ne tokių judrių spermatozoidų, kurie juda per lėtai arba apskritai slenka ne link tikslo, o ratu, taigi kiaušialąstės taip ir nepasiekia. Jei aktyvių spermatozoidų dalis - mažiau kaip 50 procentų, vyrui diagnozuojamas nevaisingumas. Specialistų teigimu, mažas kiekis - 15 mln. spermatozoidų mililitre spermos.

   Vyrų nevaisingumo priežastis dažniausiai yra varikozelė, kuri nustatoma net 34 proc. atvejų. Varikocelė - tai kraujotakos sutrikimas, kapšelio venų išsiplėtimas. Patologija diagnozuojama, kai išsiplečia veniniai rezginiai. Be to, 9 proc. atvejų susiję su infekcija, o 18 proc. - su lytinių organų vystymosi defektais. Kitos priežastys apima sumažėjusį testosterono lygį (hipogonadizmą), nes testosteronas - labai svarbus hormonas spermos gamyboje. Taip pat prostatos padidėjimas arba pašalinimas gali sumažinti spermatozoidų skaičių ir sukelti nenormalią ejakuliaciją.

   Dauguma sveikų vyrų išlieka vaisingi ir sulaukę vidutinio amžiaus, tačiau spermos kokybę neigiamai paveikia kai kurios ligos (pavyzdžiui, diabetas, hipertenzija), antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas ir kt.

2. Moters vaisingumo sutrikimai

   Moteriai, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius.

   • Mėnesinių ciklo ir ovuliacijos sutrikimai: Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Mėnesinių ciklo sutrikimai sudaro ketvirtadalį atvejų. Ovuliacijos problemos gali atsirasti dėl hormoninių priežasčių. Nenormalus hormonų aktyvumas gali sutrikdyti normalią ovuliacijos proceso funkciją.
   • Kiaušidžių veiklos sutrikimai: Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus. Tai apima funkcinę hipotalaminę amenorėją (FHA), kuri atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio. Taip pat netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas, nes būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą. Dominantinio folikulo brendimo sutrikimai, dar vadinami kiaušidžių policistoze, yra gana dažnai pasitaikanti nevaisingumo priežastis. Kiaušidžių policistozė, kaip ir geltonkūnio cista - tai funkcinių dominantinio folikulo vystymosi sutrikimo padarinys. 7 proc. atvejų yra nustatyti dėl prolaktino apykaitos sutrikimų.
   • Kiaušintakių patologija ir endometriozė: Apie 35 proc. problemų susiję su kiaušintakių būkle ir adhezijomis pilvo ertmėje. Kiaušintakių nepraeinamumas yra rimta kliūtis apvaisinimui, nes kiaušintakiai perneša kiaušinėlius iš kiaušidžių į gimdą, o jų pažeidimas gali užkirsti kelią kiaušinėlio ir spermos kontaktui. Kas šešta moteris negali pastoti ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pokyčių gimdoje, kiaušidėse bei mažajame dubenyje. Endometriozė - tai gimdos gleivinės išvešėjimas už jos ribų.
   • Amžius: Moters vaisingumas mažėja su amžiumi. Kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu. Nuo 40 metų pastojimo tikimybė gerokai sumažėja, o persileidimo ir genetinių pakitimų rizika didėja.
3. Imuninis nesuderinamumas

   Labai retais atvejais moters organizmas dėl vienokių ar kitokių priežasčių atmeta konkretaus vyro spermą gamindamas specifinius antikūnus. Tai būtų viena iš poros nevaisingumo priežasčių.

4. Neaiškios kilmės nevaisingumas

   Tačiau trečdalis nevaisingumo priežasčių tebėra neaiškios. Yra ir 10-20 proc. atvejų, kuriuose sunku ar neįmanoma nustatyti nevaisingumo priežasties. Pasak akušerės ginekologės Elinos Žuman, tokie atvejai medicinoje vadinami neaiškios kilmės nevaisingumu, kai atlikus pagrindinius tyrimus, aiškios priežasties nerandama, bet pastoti vis tiek nepavyksta. Tai rodo, kad žmogaus reprodukcija yra itin sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio subtilių veiksnių, pavyzdžiui, nuo lytinių ląstelių kokybės ar embriono implantacijos procesų.

   Kartais pastojimui gali trukdyti kiaušialąstės subrendimo ir lytinių santykių neatitikimo laikas. Esmė tame, kad subrendusi kiaušialąstė gali laukti susitikimo su spermatozoidu nuo 12 valandų iki keleto dienų. Todėl čia daug reikšmės tenka veiksmų sinchronizacijai - susitikimą reikia „surengti“ tinkamiausiu laiku.

5. Gyvenimo būdo veiksniai ir ligos

   Viršsvoris, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir rūkymas), nevisavertė mityba, mažas fizinis aktyvumas bei lėtinis stresas taip pat turi reikšmingos įtakos vaisingumui. Įvairios ligos ir joms gydyti vartojami vaistai, lytiniu keliu plintančios ligos taip pat gali lemti nevaisingumą. Anot specialistų, praktikoje dažniausiai susiduriama su kelių veiksnių visuma.

6. Dažni persileidimai

   Dar viena nevaisingumo problema - tai dažni persileidimai. Jiems taip pat galima užkirsti kelią. Tačiau visų pirma būtina surasti juos sukeliančią priežastį. Moters vaisingumo savireguliacijos sistema nuolat vertina moters galimybę pastoti ir išnešioti kūdikį. Jei moters organizme esama sutrikimų, kurie gali trukdyti normaliai nėštumo eigai, organizmas pats pasirūpina, kad nėštumas nesivystytų.

Antrinis nevaisingumas: kai nepavyksta pastoti antrą kartą

Negalėjimas pastoti ne visuomet gali būti paaiškinamas antriniu nevaisingumu. Antrinis nevaisingumas diagnozuojamas porai, kuriai jau pavyko pastoti ir išnešioti kūdikį, tačiau vėliau susilaukti kito vaiko nepavyksta. Medikai antrinį nevaisingumą įprastai diagnozuoja, kai porai nepavyksta pastoti 6-12 mėn. Tiesa, įtakos turi ir amžius. Jeigu moteris - jaunesnė nei 35 m. amžiaus, antrinį nevaisingumą galima įtarti po vienerių metų bandymų pastoti. O jeigu moteriai yra 35 m. ir daugiau, antrinis nevaisingumas gali būti diagnozuotas po 6 mėn. JAV antrinis nevaisingumas paveikia maždaug 11 proc. porų. Lietuvoje duomenų apie antrinį nevaisingumą nepateikiama.

Antrinio nevaisingumo priežastys:

Kartais vieną konkrečią antrinio nevaisingumo priežastį išskirti sunku: tai lemia daugelis veiksnių.

• Amžius: Perkopus 40-ąjį gimtadienį, šansai pastoti po truputį mažėja.
• Anksčiau atliktų operacijų komplikacijos: Ankstesnio nėštumo ar gimdymo metu kilus komplikacijų galėjo būti pažeistos kiaušidės ar dėl likusių randų galėjo susiformuoti kiaušintakių nepratekamumas.
• Įvairios ligos ir joms gydyti vartojami vaistai: Pavyzdžiui, lytiniu keliu plintančios ligos, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar endometriozė.
• Gyvenimo būdo veiksniai: Alkoholis, rūkymas, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stygius, antsvoris ar nutukimas, cheminių medžiagų poveikis. Jei po pirmo kūdikio gimimo moteris priaugo daug svorio, tai taip pat gali neigiamai paveikti jos vaisingumą.
• Mažas kiaušidžių rezervas: Mergaitės jau gimsta turėdamos ribotą kiaušialąsčių kiekį, ir su amžiumi šis rezervas mažėja.
• Suprastėjusi spermos kokybė: Antrinio nevaisingumo tikimybė išauga prastėjant spermos kokybei, mažėjant spermatozoidų kiekiui.

Antrinis nevaisingumas gydomas taip pat, kaip ir pirminis. Jei įtariate antrinį nevaisingumą, kuo skubiau kreipkitės į gydytojus.

Kada kreiptis į specialistus?

Dažnai viešai skelbiama, kad specialisto pagalbos reikėtų ieškoti, jei porai nepavyksta pastoti per metus. Tačiau gydytoja akušerė-ginekologė dr. L. Mockevičienė teigia, kad kartais reikėtų susirūpinti anksčiau. Jei pora žino apie problemas, kurios gali trukdyti pastojimui, neturėtų laukti metų. Mėnesinių ciklo sutrikimai yra dažniausiai išskiriamas veiksnys, kuris gali apsunkinti pastojimą. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat yra viena dažniausių diagnozių, signalizuojančių apie galimas pastojimo problemas. Jei moteris yra patyrusi uždegimines mažojo dubens ligas, yra buvusi operuota pilvo ertmėje, turi sunkią endometriozę - tai taip pat yra požymiai, kad pastoti gali būti sudėtingiau.

Nereikėtų ilgai laukti nėštumo testo rezultatų ir toms moterims, kurios yra susidūrusios su onkologinėmis ligomis, ypač toms, kurios yra gavusios chemoterapiją ar radioterapiją. Jei moteris yra 35 metų ir daugiau, ji laikoma jauna, bet nekalbant apie vaisingumą - jai rekomenduojama kreiptis jau po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų.

Nevaisingumo diagnostika

Tiksli diagnostika yra pagrindinis žingsnis siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis. Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą. Nevaisingumo diagnostika ir gydymas reikalauja komandinio darbo.

Moters tyrimai:

Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo. Specialistas įvertina pacientės kiaušidžių rezervą, skiriami hormonų tyrimai, tikrinamas kiaušintakių praeinamumas ir galimos infekcijos. Paprasčiausias būdas stebėti folikulų susidarymą - kiaušidžių tyrimas ultragarsu, kuris atliekamas 7-9 mėnesinių ciklo dieną. Viena iš svarbiausių diagnostikos priemonių, nustatant kiaušintakių nepraeinamumą, yra histerosalpingografija.

Histeroskopija ir laparoskopija - tai minimaliai invazyvios endoskopinės-ginekologinės operacijos. Jos daromos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais. Nemaža dalis hormoninių sutrikimų lieka nepastebėti, tad vien geros savijautos nepakanka - būtina moteriai atlikti ir laboratorinius tyrimus, įvertinant skydliaukės ar prolaktino pakitimus.

Vyro tyrimai:

Spermatozoidų kiekis nustatomas atlikus nesudėtingą tyrimą - spermogramą. Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.

Prireikus įtraukiami ir kitų sričių specialistai, pavyzdžiui, endokrinologai, urologai, psichologai. Specialistė Elina Žuman atkreipia dėmesį, kad vis dažniau vertinami ir papildomi veiksniai, tokie kaip imunologiniai ir genetiniai aspektai, kurie ne visada atsispindi įprastuose tyrimuose, tačiau gali turėti reikšmingos įtakos pastojimui.

Nevaisingumo gydymo metodai

Nevaisingumo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir trukmės. Konsultacijų metu vaisingumo specialistai detaliai aptaria poros lūkesčius ir pageidavimus. Kiekvienas gydymo planas yra individualus ir pritaikytas konkrečiai porai. Tačiau yra bendri gydymo principai:

• Ovuliacijos stimuliacija: Rekomenduojama esant menstruacijų ciklo sutrikimams.
• Chirurginės intervencijos: Operacijos - esant kiaušintakių pokyčiams ar endometriozei. Dabar ginekologinės-endoskopinės operacijos atliekamos ypač tausojančiais metodais ir instrumentais. Pavyzdžiui, histeroskopijos atliekamos plonais instrumentais; laparoskopinės operacijos dėl endometriozės atliekamos taip, kad būtų maksimaliai išsaugota kiaušidžių funkcija. Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos ir porą gali lydėti sėkmė.
• Pagalbinis apvaisinimas: Tais atvejais, kai minėtas gydymas yra neveiksmingas, taikomi pagalbiniai apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermijo susijungimas - šie būdai skiriami į dvi grupes.

Pagalbinio apvaisinimo būdai

1. Intrauterininė inseminacija (IUI): Tai apvaisinimas moters kūne. Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ją stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus.
2. Apvaisinimas in vitro (IVF): Tai apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje. IVF taikomas, kai hormonų korekcija, ovuliacijos skatinimas ar gyvenimo būdo pokyčiai neduoda rezultatų, arba kai nustatomos aiškios medicininės indikacijos. IVF procedūra susideda iš kelių etapų: hormoninės kiaušidžių stimuliacijos, kiaušialąsčių paėmimo (atliekamo su nejautra), jų apvaisinimo laboratorijoje, embrionų stebėjimo ir perkėlimo į gimdą. Šiandien vis dažniau taikomas vieno embriono perkėlimas, taip siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką.

Modernios technologijos nevaisingumo gydyme

Per pastaruosius metus pagalbinio apvaisinimo srityje įvyko didelis proveržis. Šiandien kalbame apie itin tiksliai individualizuotą gydymą. Dirbtinio intelekto (AI) sistemos analizuoja embrionų vystymąsi ir padeda atrinkti tuos, kurie turi didžiausią implantacijos tikimybę. Laiko intervalų (time-lapse) technologijos leidžia nuolat stebėti embrionų vystymąsi jų neišimant iš inkubatoriaus, taip didinant sėkmės rodiklius. Taip pat gali būti taikomi pažangūs spermatozoidų atrankos metodai, pavyzdžiui, mikrofluidinės technologijos, bei embrionų šaldymas (vitrifikacija), leidžiantis išsaugoti jų gyvybingumą ateities bandymams. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja galimybes pagerinti kiaušialąsčių kokybę, ypač vyresnio amžiaus moterims - tai ateityje gali dar labiau padidinti IVF sėkmės tikimybę. Svarbiausia yra individualus požiūris, t.y., gydymas pritaikomas konkrečiai pacientei - vertinamas jos amžius, hormoninė būklė, diagnozės, genetiniai veiksniai, tad sėkmės rodikliai nuosekliai gerėja. Taikant modernias technologijas ir individualizuotus gydymo protokolus, sėkmės rodikliai nuosekliai gerėja.

tags: #zmoniu #nevaisingumo #priezastys

• Klasikiniai ir šiuolaikiniai animaciniai filmai
• Saugi ir jauki jūsų vaiko lova
• vaikiškos Helovyno pramogos
• Kas yra implantacinis kraujavimas?
• Sveikas kūdikio vystymasis