Kodėl žmonės dalinasi margučiais per Velykas: tradicijos ir prasmė

Velykos - viena svarbiausių krikščionių pasaulio švenčių, mininti Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių po nukryžiavimo. Ši šventė yra laikoma viso krikščioniškojo mokymo pagrindu. Vis tik, kone visame pasaulyje minimos Velykos ne tik žymi gamtos pabudimą, bet turi ir svarbią religinę bei istorinę prasmę, apipintą įvairiausiais papročiais bei giliausiomis tradicijomis. Ši šventė taip pat persipynusi su pagoniškomis tradicijomis, švenčiant gamtos atbudimą ir pavasario pradžią.

Margutis - gyvybės ir atgimimo simbolis

Kiaušinis, ypač margutis, yra vienas svarbiausių Velykų simbolių. Jis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, gamtos prisikėlimą ir vaisingumą. Tikima, kad kiaušinis turi magiškos galios - suteikia jėgų, apsaugo nuo piktos akies, ligų. Kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Krikščionybei plintant po Europą ir maišantis su pagoniškais tikėjimais, kiaušinis tapo ne tik saulės, gamtos atgimimo, bet ir atgimusio Jėzaus simboliu.

Lietuvoje kiaušinių marginimo tradicija žinoma jau nuo XIII amžiaus. Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra marginamas įvairiais raštais. Lietuvių margučių raštai yra archajiški, išlikę nuo labai senų laikų. Spalvoti margučiai turi savo simboliką: raudona spalva reiškia gyvybę, taiką ir ramybę, juoda - žemę, mėlyna - dangų, žalia - bundančią gamtą, o geltona - pribrendusius javus.

Svarbiausios Velykų tradicijos Lietuvoje

Lietuvoje Velykos turi gilias tradicijas. Prieš Velykas vyksta Didžioji savaitė, prasidedanti Verbų sekmadieniu. Didįjį šeštadienį šventinama ugnis ir vanduo, marginami kiaušiniai (margučiai), kepami Velykų valgiai ir lankomos Velyknakčio pamaldos. Velykų rytą vyksta Prisikėlimo apeigos ir pusryčiai, kurių metu valgomi pašventinti valgiai ir mušami margučiai (bandoma, kurio kiaušinis stipresnis). Taip pat populiarus margučių ridenimas.

Antrąją Velykų dieną vaikai velykauja (prašo margučių), o jaunimas supasi ir laistosi vandeniu. Dar viena archajiška Velykų šventės apeiga - supimasis. Nuo senų laikų supimasis buvo sietas su vaisingumo magija - šis ritualas turėjo duoti gerą linų derlių, skatinti augmenijos augimą, pažadinti moters vaisingumą.

Tradicinių Velykų patiekalų ypatumai

Ant Velykų stalo - ne tik margučiai. Kalbant apie tradicinius Velykų patiekalus, senovės lietuvių namuose būdavo galima rasti ir mėsos, ypatingai - kiaulienos. Be kiaulienos ant šventinio stalo dar būdavo galima rasti vištienos, miežinio alaus bei baltų miltų pyragų ar bandelių. Anksčiau Velykų patiekalai būdavo paprastesni, tačiau Velykos būdavo švenčiamos ilgiau ir linksmiau.

Velykų bobutė ir dovanos vaikams

Ši šventė neįsivaizduojama ir be Velykų bobutės. Velykų bobutė yra mitinis personažas, populiarus Lietuvos vaikų tradicijose. Tikima, kad Velykų naktį ji vaikšto ir deda ant palangių ar prie lovų margučius. Kartais pasakojama, kad ji dažo kiaušinius ir veža juos vaikams vaškiniais ar cukriniais vežimaičiais, pakinkytas kiškiais.

Bendrystė ir laikas su artimaisiais

Šių dienų Velykos daugeliui žmonių asocijuojasi su bendrystės jausmu. Tai laikas, kai galima sustoti ir pasimėgauti akimirkomis su brangiausiais žmonėmis. Kai visi gyvename tokiu nežmonišku tempu, svarbiausia - buvimas drauge. Kaip Kūčių vakarą kalėdaitį pirmas laužia tėvas ar senelis, taip Velykų rytą garbiausia, vyriausia šeimos moteris dalina margutį. Visi po kruopelytę pasidalina margučiu, taip simboliškai įprasmindami šventę ir stiprindami šeimos ryšius.

tags: #zmones #dalinasi #kiausiniais #per #velykas

• Apie vaisiaus padėtį
• Kaip vertinamos vaiko išmokos gaunant būsto paskolą?
• Jonavos švietimo iniciatyvos
• Vadovas nėštumo planavimui
• Daržų gatvė bei kitos Klaipėdos rajono vietovės