Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje ryšio praradimas su vaikystės draugais, buvusiais bendraklasiais, tolimais giminaičiais ar buvusiais kolegomis atrodo beveik neįmanomas, tačiau realybė yra kitokia. Žmonės keičia gyvenamąsias vietas, pavardes, susikuria naujas socialinių tinklų paskyras arba tiesiog pasirenka gyventi privatesnį gyvenimą be skaitmeninio pėdsako. Poreikis rasti konkretų asmenį turint tik jo vardą ir pavardę yra viena dažniausių užklausų internete, tačiau paprastas vardo įvedimas į paieškos laukelį dažnai neduoda norimų rezultatų, ypač jei ieškomas asmuo turi populiarų vardą. Be to, gimimo datos informacija gali atskleisti ne tik asmens tapatybę archyvuose, bet ir jo charakterio bei likimo paslaptis.
Dauguma paieškų prasideda „Google“, tačiau daugelis vartotojų neišnaudoja viso šio įrankio potencialo. Įvedus tiesiog „Jonas Jonaitis“, sistema pateiks tūkstančius rezultatų, kuriuose šie žodžiai gali būti paminėti atskirai arba visiškai nesusijusiame kontekste.
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis - naudoti kabutes. Įrašius „Vardenis Pavardenis“, paieškos sistema ieškos tiksliai tokios frazės. Tai išfiltruoja rezultatus, kuriuose vardas ir pavardė yra skirtingose teksto dalyse. Tačiau to dažnai nepakanka. Jei ieškote asmens, bet rezultatuose dominuoja žinomas aktorius ar politikas tokiu pačiu vardu, naudokite minuso ženklą, pavyzdžiui, „Vardenis Pavardenis“ -aktorius.

Socialiniai tinklai yra galingiausias įrankis ieškant žmonių, tačiau kiekviena platforma turi savo specifiką ir reikalauja skirtingo priėjimo. „Facebook“ yra populiariausia platforma Lietuvoje, todėl tikimybė rasti asmenį čia yra didžiausia. Pasinaudokite filtravimo galimybėmis: įvedę vardą, pasirinkite skiltį „Žmonės“ (People) ir naudokite filtrus, tokius kaip „Miestas“, „Išsilavinimas“ (mokykla ar universitetas) bei „Darbovietė“. Taip pat verta patikrinti bendrų draugų sąrašus. Jei ieškote asmens iš savo gimtojo miesto, tikėtina, kad turite bent vieną bendrą pažįstamą. „LinkedIn“ platformoje žmonės dažniausiai nurodo savo tikrąjį vardą ir pavardę (be pravardžių ar trumpinių) bei dabartinę buvimo vietą. Kituose tinkluose, tokiuose kaip „Instagram“, „TikTok“ ar „X“ (buvęs „Twitter“), dažniau naudojami slapyvardžiai, tačiau žmonės dažnai aprašyme (bio) nurodo savo tikrąjį vardą.
Lietuvoje paiešką stipriai komplikuoja pavardžių keitimas, ypač moterų atveju po santuokos. Jei ieškote bendraklasės, su kuria nesimatėte 10 ar 20 metų, didelė tikimybė, kad jos pavardė pasikeitė iš mergautinės (pvz., Kazlauskaitė) į moterišką (Kazlauskienė) ar neutralią (Kazlauskė). Tokiu atveju, jei nepavyksta rasti pačios moters, pabandykite rasti jos brolius ar tėvus, kurių pavardės greičiausiai nepasikeitė. Taip pat nepamirškite vardo variacijų: žmonės, išvykę gyventi į užsienį, dažnai supaprastina savo vardus (pvz., „Eglė“ tampa „Egle“ be lietuviškų raidžių, o „Jurgis“ gali tapti „George“).
Kai socialiniai tinklai ir „Google“ nepadeda, laikas pasitelkti labiau struktūruotus duomenų šaltinius. Vienas iš naudingiausių įrankių - Rekvizitai.lt ar kiti įmonių duomenų portalai. Jei ieškomas žmogus turi individualią veiklą, vadovauja mažajai bendrijai ar yra įmonės akcininkas, jo vardas ir pavardė bus susieti su konkrečia įmone. Čia dažnai galima rasti ir kontaktinį telefono numerį arba el. pašto adresą. Taip pat verta paminėti genealogijos svetaines, tokias kaip „Geni.com“ ar „MyHeritage“. Lietuviai gana aktyviai domisi savo šaknimis ir kuria giminės medžius. Net jei pats ieškomas asmuo nėra aktyvus vartotojas, jį į savo medį galėjo įtraukti giminaičiai.

Kartais turite seną nuotrauką arba radote vieną profilio nuotrauką, bet nesate tikri, ar tai tas pats asmuo, ir norite rasti daugiau informacijos. Įrankiai, kaip „Google Images“ arba „TinEye“, leidžia įkelti turimą nuotrauką ir ieškoti, kur dar internete ji buvo panaudota. Tai gali padėti rasti kitas to asmens socialinių tinklų paskyras, tinklaraščius ar straipsnius. Galite pabandyti naudoti specifinius veido atpažinimo įrankius (pvz., „PimEyes“), kurie yra galingesni už „Google“. Tačiau daugelis šių įrankių yra mokami arba turi ribotą nemokamų paieškų skaičių.
Ieškant informacijos apie žmones, būtina nepamiršti etikos ir teisės, ypač gyvenant Europos Sąjungoje, kur galioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Visa informacija, kurią randate viešai prieinamuose šaltiniuose (socialiniuose tinkluose, viešuose registruose), gali būti naudojama asmeniniams tikslams, pavyzdžiui, susisiekti su senu draugu. Tačiau bandymas gauti privačius duomenis, tokius kaip asmens kodas, tikslus gyvenamosios vietos adresas (jei jis nėra viešai deklaruotas kaip įmonės buveinė) ar banko sąskaitos, per nelegalias duomenų bazes ar pažintis teisėsaugoje yra nusikaltimas.
Surasti asmenį per telefonų knygas tampa vis sunkiau dėl duomenų apsaugos įstatymų, nes senosios telefonų knygos nebėra viešinamos. Kai ieškomas asmuo gyvena užsienyje, tai yra vienas sudėtingiausių atvejų. Tokiu atveju geriausia strategija - ieškoti per Lietuvoje likusius giminaičius (tėvus, brolius, seseris). Būkite labai atsargūs, nes dauguma užsienio svetainių (pvz., „PeopleFinder“) yra orientuotos į JAV rinką ir neturi jokių duomenų apie Lietuvos piliečius, tačiau vis tiek prašys susimokėti.
Sėkmingai radus ieškomą asmenį, kyla paskutinis, bet ne mažiau svarbus iššūkis - kaip užmegzti ryšį, kad nebūtumėte palaikytas sukčiumi ar įkyriu asmeniu. Visų pirma, nerašykite tiesiog „Labas“. Tai dažniausiai ignoruojama. Jūsų pirmoji žinutė turi būti informatyvi ir mandagi. Prisistatykite, paaiškinkite, iš kur pažįstate šį žmogų (pvz., „Mokiausi kartu X mokykloje 1995 metais“ arba „Esame tolimi giminės per močiutės liniją“). Būtinai nurodykite tikslą - kodėl ieškojote (pvz., organizuojamas klasės susitikimas, radote senų nuotraukų ir norite pasidalinti, ar tiesiog norite atnaujinti ryšį).
Giminės šaknų paieška, arba genealogija, yra ilgas ir kruopštus procesas, reikalaujantis atidumo detalėms. Šis procesas padės suprasti, kaip gali būti užrašytos pavardės senuose archyviniuose dokumentuose, ir yra pagalba asmenims - ne specialistams, tyrinėjantiems savo šaknis ir ieškantiems duomenų archyvuose.
Genealoginių programų dabar yra daug. Jos palengvina darbą, truputį kruopštumo, atidumo ir po truputį užpildydami greitai turėsime visos savo giminės schemą, bet ką toliau su ja daryti? Jei bandysime atspausdinti, bus visa virtinė lapų, jais galima iškloti viena ar dvi kambario sienas.

Pagal atitinkamą laikotarpį peržiūrėkite susijusių bažnyčių metrikų knygas, peržiūrėti galima dekanatines knygas, taip pat ir gretimų parapijų knygas - žmonės kilnojosi. Tada ieškote tėvų santuokų įrašų ir taip toliau.
Senuose metrikų dokumentuose knygos paraštėje yra grafa, kurioje 90 laipsnių kampu įrašyta tėvo pavardė. Antroje grafoje paprastai būna krikšto data, bažnyčia, kunigo pavardė, ritualiniai tekstai, o pabaigoje vaiko krikšto vardas, todėl šios grafos nereiktų studijuoti, jei tėvų pavardė jums nieko nesako. Geriausia skaityti vidurinėje grafoje esantį įrašą; jame pradedama rašyti, pavyzdžiui: valstietis Šiaulių dūmos (gali būti dar valsčius užrašytas) Jonas ir Marijona iš Juškevičių Kairiai.
Jeigu ieškote prosenelio, tereikia ties ta vieta, kur paryškinta tėvo pavardė, sekti ją visuose puslapio įrašuose. Tik tuomet, kada rasite reikalingą tėvo pavardę, yra prasmė perskaityti toje pačioje grafoje esančią motinos pavardę, gimimo datą, žemiau esantį vietovardį. Radus reikiamą asmenį atkreipkite dėmesį į pirmoje grafoje esančią datą ir vaiko krikšto vardą, trečioje grafoje - liudininkus, krikštatėvius, jų pareigas, gyvenvietes ir kita. Bet kol pavardė neužkliuvo - verčiate lapus ir nesigilinate į visą, kas ten prirašyta. Taip įprasite dirbti konstruktyviai ir atsijoti ne jums priklausančių giminių pavardes.
Dr. Jūratės ČIRŪNAITĖS (Rudnica herbo bajorė) straipsnyje "KAUNO PAVIETO BAJORŲ ĮVARDIJIMAS XVII a." tiriamas 1690 m. Kauno pavieto bajorų įvardijimas. Buvusios Seinų apskrities vietovardžiai ir asmenvardžiai, užfiksuoti 922-1938 m., taip pat gali būti naudingi ieškant istorinių duomenų.
Yra tūkstančiai archyvinių dokumentų, kurie benaudojant plyšta ir neišlaiko vartotojų antplūdžio, todėl pereinama prie dokumentų skaitmeninimo ir labai svarbu, kad skaitmeninis dokumentas ne tik nebūtų masyvus, bet ir lengvai skaitomas. Tokiems reikalavimams atitinka DjVu (tariama dėževū) - dokumento formatas, kuris leidžia dokumentą suspausti iki neįtikėtino dydžio ir su labai gera kokybe.
1843 m. liepos 1 d. oficialiai pradėjo gyvuoti Kauno gubernija (įsaką dėl jos steigimo caras Nikolajus I pasirašė dar 1842 m. gruodžio 18 d.). Gubernija apėmė apie pusę dabartinės Lietuvos teritorijos ir driekėsi nuo Prūsijai priklausiusio Klaipėdos krašto sienos per visą Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvą. Kauno gubernijai priklausė ir dalis dabartinės Baltarusijos (Breslaujos apylinkės). Gubernija gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Jos sudėtis yra svarbus faktorius, ieškant istorinių įrašų:
| Apskritis | Šiuolaikinis pavadinimas / Pastabos |
|---|---|
| Kauno | |
| Panevėžio | |
| Vilkmergės | (dab. Ukmergės) |
| Novoaleksandrovsko | (dab. Zarasų) |
| Šiaulių | |
| Telšių | |
| Raseinių | |
| Breslaujos apylinkės | Dalis dabartinės Baltarusijos |

Mūsų savybės, gabumai ir talentai atspindi mūsų asmenybę. Mūsų likimą pagal gimimo dienos skaičių gali padėti atskleisti numerologija. Klasikinės numerologijos pradininkas yra garsusis Pitagoras, kurio sukurtu modeliu grindžiama visa numerologija. Nors tveidas.lt yra apie veidotyrą, negaliu atsispirti kitoms ezoterinėms kryptims, kurios papildo veidų skaitymo meną. Numerologija yra viena iš metodikų, kurią galima taikyti savęs pažinimo kelyje ar siekiant išsiaiškinti savo gyvenimo kryptį bei prasmę. Visgi… beieškodama ne tik sau įdomiausios numerologinės sistemos, bet drauge ir naudingiausios savo klientams atradau Likimo Matricą. Ji labai galinga ir įdomi. Kviečiu susipažinti su šia metodika!
Gimimo dienos skaičius nusako žmogaus likimą, charakterį, norus, poreikius. Pagal gimimo dieną galima planuotis svarbesnius darbus, suprasti su kuriais žmonėmis geriau seksis bendrauti ir draugauti. Žinoma, tai tendencijos, nes iš praktikos galiu pasakyti, kad gali būti gimimo datos vienodos, o žmonės labai skirtingi.
Kada mes keičiame savo charakterį, tai palaipsniui keičiame ir savo likimą. Likimas, žinoma, keičiasi kur kas ilgiau nei charakteris, todėl su savo charakteriu reikia dirbti, o likimą stengtis pakęsti. Likimas keičiasi kur kas ilgiau, nei charakteris, bet mūsų likimas yra mūsų charakterio veiklos rezultatas.