Kazys Maksvytis - vienas žymiausių šiuolaikinių Lietuvos krepšinio trenerių, kurio karjera apima tiek darbą su jaunimu, tiek vadovavimą nacionalinei vyrų rinktinei. Jo kelias į krepšinio viršūnę prasidėjo gimtajame krašte, o užsispyrimas ir darbštumas padėjo pasiekti aukštų rezultatų.
Kazys Maksvytis gimė 1977 m. birželio 15 d. Darbėnuose, Kretingos rajone. Jo tėvai - Kazimieras ir Onutė Maksvyčiai, o jis pats augo su dviem vyresnėmis seserimis Diana ir Snieguole. Nuo 1983 iki 1995 m. Kazys Maksvytis mokėsi Kretingos r. Darbėnų vidurinėje mokykloje, kur pasižymėjo ne vienoje srityje. Jis dainavo muzikos mokyklos chore, mokėsi groti pianinu ir žaidė šaškėmis, tačiau labiausiai jį traukė krepšinis ir futbolas.
Darbėnų komandose K. Maksvytis įveikė visas pakopas - nuo vaikų ir jaunių iki suaugusiųjų, o krepšinio aikštėje atliko įžaidėjo funkcijas. Pirmasis jo treneris buvo kūno kultūros mokytojas Z. Grikštas. Treneris atskleidė, kad studijuodamas universitete vis dar tikėjosi tapti žaidėju.
1995-1999 m. K. Maksvytis studijavo Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA), kur įgijo edukologijos ir krepšinio trenerio bakalauro laipsnį. Jis buvo gabus ir imlus studentas, siekęs tapti geru specialistu. 1999-2001 m. tęsė studijas, o 2001 m. įgijo kūno kultūros ir sporto magistro laipsnį.
Lūžis, kuomet kamuolį rankose galutinai pakeitė derinių lentelė, įvyko pradėjus dirbti su auksine karta. Trenerio karjerą K. Maksvytis pradėjo drauge su savo LKKA dėstytojais Eduardu ir Zita Nickais. Su treneriais Antanu Čižausku ir Henriku Giedraičiu jis rengė sekmadienines vaikų stovyklas. Nuo 2000 m. jis dirbo Kauno krepšinio mokyklos treneriu, o 2007-2009 m. buvo Kauno krepšinio mokyklos komandos „Aisčiai-Artransa“ vyriausiasis treneris.
K. Maksvyčio darbo stilius - ugdyti vaikus nuo pirmos ar antros klasės, auginant ne tik kaip krepšininkus, bet ir kaip asmenybes. Kauno krepšinio mokykloje jis išleido dvi tokias kartas. „Kai pradėjau dirbti Kauno krepšinio mokykloje, mano pirma laida buvo kaip tik 1992 metais gimę vaikai. Su ja vėliau tapau Lietuvos rinktinės treneriu, ėjome per Europą. Tie pirmi metai, kai darbas patiko, buvo aistra nugalėti kažką, treniruoti, patvirtino, kad tai yra tai, ko noriu“, - profesinio kelio pradžią prisiminė 45-erių darbėniškis.
Nuo 2007 iki 2012 m. Kazys Maksvytis sėkmingai treniravo Lietuvos jaunimo rinktines: jaunučių, jaunių ir jaunimo. Jo treniruojama 1992 m. gimusių vaikinų karta laimėjo penkis finalus:
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis tokį atvejį, kai ta pati komanda laimi penkis čempionatus iš eilės, įvardijo kaip beprecedentį Lietuvos ir visos Europos sporto istorijoje. Komanda, su kuria laimėjo 19-mečių Pasaulio čempionatą, turėjo NBA žaidėją, du Eurolygos žaidėjus, vieną Čempionų lygos žaidėją, ir 4 žaidžiančius arba žaidusius LKL. Kazys Maksvytis prisidėjo išugdant būrį žinomų Lietuvos krepšininkų: Joną Valančiūną, Arną Butkevičių, Donatą Motiejūną, Edgarą Ulanovą, Roką Giedraitį ir kitus.

2011-aisiais K. Maksvytis tapo žmogumi, pristačiusiu Igną Brazdeikį ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos krepšinio auditorijai. Strategas prisiminė savo kelionę į JAV, kur turėjo susipažinti su tuo metu „Orlando Magic“ ekipai atstovavusiu išeivijos lietuviu. „Pirmas skrydis išėjo kažkiek kurioziškas, buvo atšauktas mūsų skrydis į Orlandą iš Bostono. Turėjome atskristi ir pamatyti Igno rungtynes, bet gavome tik kitą lėktuvą, kuris atskrido vėlai po rungtynių, išskridimas buvo numatytas vidury nakties. Atskridę turėjome 3-4 valandas, bet vis tiek neatšaukėme savo planų, atvažiavome, pabendravome, jau buvo po rungtynių. Užsimezgė paprastas ir šiltas ryšys. Be abejo, bendravimas buvo viena, reikėjo antro žingsnio - kad jis atvyktų į Lietuvos rinktinę, to ir paprašiau jo ir jo agento - kad jis atvažiuotų, pats pažiūrėtų, mes jį pačiupinėtume. Kai pamatėme aikštelėje jo atsidavimą, paprastumą, norą, energiją, galimybes, iškart supratau, kad šitas žaidėjas turi neblogą ateitį, yra pakankamai jaunas, gali daryti klaidų, bet su jo darbu, noru ir energija, manau, kad bus geras žaidėjas“, - apie savo auklėtinį kalbėjo treneris.
Klubinę trenerio karjerą Kazys Maksvytis pradėjo 2010 m. Kauno „Aisčiuose“, kur dirbo vyrų krepšinio komandos trenerio asistentu 2009-2010 m. Vėliau jis perėmė Vilniaus „Sakalų“ vairą 2011-2012 m.
Nuo 2012 m. Kazys Maksvytis tapo Klaipėdos „Neptūno“ vyr. treneriu. 2012-13 m. sezone jis komandą atvedė į Lietuvos krepšinio lygos trečiąją vietą. 2014 m. „Neptūnas“ LKL užėmė antrąją vietą, o 2013 ir 2019 m. - trečiąją. 2014 m., dirbdamas „Neptūno“ komandos vyriausiuoju treneriu, K. Maksvytis buvo išrinktas geriausiu LKL treneriu. Uostamiestyje jis dirbo iki 2015 m., o vėliau grįžo treniruoti „Neptūno“ 2017-2019 m. sezonais.
Po darbo Klaipėdoje, Kazys Maksvytis dviem sezonams (2015-2017 m.) išvyko į Panevėžio „Lietkabelį“. Čia jis padėjo komandai 2016-2017 m. sezone pasiekti pirmąjį LKL finalą ir iškovoti sidabro medalius. Nuo 2019 m. jis treniravo Rusijos klubą iš Permės „Parma“. Tais pačiais 2019 m. K. Maksvytis taip pat dalyvavo NBA vasaros lygoje, kur dirbo Minesotos „Timberwolves“ trenerių štabe. 2022 m. vasario mėnesį, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, K. Maksvytis nutraukė sutartį su Permės „Parma" klubu, pareikšdamas: „priėmiau sprendimą, kuris buvo mano širdyje“.

2022 m. balandžio 11 d. Kazys Maksvytis tapo Kauno „Žalgirio“ vyr. treneriu. Per 2022-2023 m. Eurolygos sezoną komanda pateko į atkrintamąsias varžybas, užimdama 7-ąją vietą, taip pat laimėjo Lietuvos krepšinio lygą ir Karaliaus Mindaugo taurę. Tačiau 2023 m. pabaigoje, po 6 pralaimėjimų Eurolygoje serijos, Kazys Maksvytis abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su „Žalgiriu“. 2024 m. lapkričio viduryje strategas pasirašė pusantrų metų kontraktą su Turkijos Manisos „BSK“ klubu.
Be to, K. Maksvytis žaidė mėgėjų krepšinį Klaipėdos krašto komandose „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (2012-2014 m.) ir „Geras Sprendimas“ (2014-2015 m.).

2019 m. K. Maksvyčiui jau buvo siūlyta užimti Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. trenerio postą, tačiau dėl įsipareigojimų „Parmos“ klubui jis atsisakė siūlomų pareigų. Visgi, 2021 m. rugsėjo 14 d. jis tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneriu. Šios pareigos turėjo trukti olimpinį ciklą - iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių.
Prie nacionalinės komandos vairo K. Maksvytis debiutavo lapkričio 26-ąją dieną, kai Lietuva pradėjo atranką į pasaulio čempionatą. Iš pradžių Lietuvos rinktinė sužaidė su Bulgarija, o po trijų dienų stojo į kovą su Čekija. Vasarą specialistas mėgino siekti aukštumų Europos čempionate su nacionaline komanda, tačiau ir ten buvo nudegta - aštuntfinalyje po pratęsimo skaudžiai nusileista ispanams. Po neįveiktos 2024 m. olimpinės atrankos iš posto pasitraukė.

Kaip treneriui, Kaziui Maksvyčiui būdingas darboholizmas, užsispyrimas ir griežtumas, bet drauge - ir santūrumas. Paklaustas apie sudėtingus momentus karjeroje, K. Maksvytis optimizmo neprarado: „Bijai vilko - neik į mišką. Trenerio darbas nėra vien tik pergalės, gėlytės, šventės, fejerverkai. Yra ir kaip toje lietuvių liaudies dainoje, kai mama išlydi savo vaiką, kad kelias ne vien rožėmis klotas, taip nebus. Yra buvę karjeroje gerų laikotarpių, yra buvę ir sudėtingų. Stengiuosi kaip tik nuo to pasisemti, įgavau patirties, užsiauginau dar storesnę skūrą ir manau, kad esu dar stipresnis nei buvau prieš tai“.
Kazys Maksvytis nepamiršta gimtųjų vietų, apsilanko Darbėnuose, kur suorganizavo ir globoja tradicinį gatvės krepšinio 3x3 turnyrą.
Kazys Maksvytis yra Lietuvos nusipelnęs treneris (2010 m.) ir tarptautinės kategorijos treneris (2011 m.). 2012 m. jis tapo Kretingos rajono Garbės piliečiu. Jo pasiekimų sąrašas yra įspūdingas:
| Metai | Pasiekimas | Komanda |
|---|---|---|
| 2007 | Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionas | Lietuvos jaunučių (iki 16 m.) rinktinė |
| 2008 | Europos čempionas | Lietuvos jaunučių (iki 16 m.) rinktinė |
| 2010 | Europos čempionas | Lietuvos jaunių (iki 18 m.) rinktinė |
| 2011 | Pasaulio čempionas | Lietuvos jaunimo (iki 19 m.) rinktinė |
| 2012 | Europos čempionas | Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė |
| 2013 | LKL 3-oji vieta | Klaipėdos „Neptūnas“ |
| 2014 | LKL 2-oji vieta | Klaipėdos „Neptūnas“ |
| 2017 | LKL 2-oji vieta | Panevėžio „Lietkabelis“ |
| 2019 | LKL 3-oji vieta | Klaipėdos „Neptūnas“ |
| 2023 | Karaliaus Mindaugo taurės čempionas | Kauno „Žalgiris“ |
| 2023 | LKL čempionas | Kauno „Žalgiris“ |