Žindymas su antspeniais: kada ir kaip juos naudoti

2017-ieji metai yra ypatingi Lietuvos žindymo istorijoje, nes turime rekordinį skaičių ligoninių, turinčių Naujagimiui palankios ligoninės vardą. Tai rodo didėjantį dėmesį ir pastangas skatinti žindymą.

Viena iš svarbių temų, susijusių su žindymu, yra naujagimio žindymas su antspeniu. Nors idealiausia yra žindyti be jokių papildomų priemonių, kartais antspeniai tampa laikinu pagalbininku.

Kada gali prireikti antspenių?

Antspeniai naudojami laikinai, kai dėl įvairių priežasčių žindymas be jų yra sudėtingas ar skausmingas. Pagrindinės situacijos, kai gali prireikti antspenių:

• Skausmingi ar pažeisti speneliai: Kai speneliai yra suskeldėję, paraudę ar itin jautrūs, antspeniai gali veikti kaip apsauginis barjeras, leidžiantis pratęsti žindymą be papildomo skausmo.
• Įdubę ar plokšti speneliai: Nors kūdikis žinda krūtį, o ne tik spenelį, kartais įdubę ar plokšti speneliai gali apsunkinti kūdikio užgriebimą. Tokiais atvejais antspeniai gali padėti kūdikiui lengviau paimti krūtį.
• Anatominės ar kitokios priežastys, dėl kurių naujagimis negali apžioti krūties: Kartais kūdikio burnos sandara ar kiti veiksniai gali trukdyti jam tinkamai apžioti krūtį. Antspeniai gali padėti kūdikiui lengviau užmegzti ryšį su krūtimi.
• Krūties aversija po naudojimo buteliuko: Kai kurie kūdikiai, pripratę prie buteliuko čiulptuko, gali atsisakyti krūties. Antspeniai, primindami buteliuką, gali padėti kūdikiui grįžti prie krūties.

Svarbu suprasti, kad antspeniai yra laikina priemonė. Pasak specialistų, moterys, kurios naudoja antspenius, tris kartus dažniau susiduria su žindymo nesėkme. Todėl svarbu stengtis pereiti prie žindymo be jų, kai tik tai tampa įmanoma.

Kaip tinkamai naudoti antspenius?

Jei nusprendėte naudoti antspenius, svarbu žinoti, kaip juos prižiūrėti ir naudoti:

• Priežiūra: Prieš kiekvieną maitinimą antspenius rekomenduojama palaikyti karštame, virintame vandenyje apie 5 minutes, o po kiekvieno maitinimo juos būtina kruopščiai išplauti.
• Tinkamas dydis: Antspeniai yra dviejų dydžių - maži ir standartiniai. Svarbu pasirinkti tinkamą dydį, nes per didelis ar per mažas antspenis gali apsunkinti žindymą ir net pakenkti. Matuojant spenelį ramybės būsenoje milimetrais (tik patį spenelį, be rudojo laukelio) ir pridėjus 4 mm, galima nustatyti tinkamą dydį.
• Uždėjimas: Antspenį reikia uždėti ant krūties taip, kad spenelio galas tilptų į antspenio įsikišimą.
• Stebėjimas: Maitinimo metu svarbu stebėti, ar kūdikis aktyviai ryja pieną (turėtų girdėtis rijimas kas 1-2 patraukimus) ir ar jis pakankamai šlapinasi bei tuštinasi. Tai rodo, kad kūdikis gauna pakankamai maisto.

Nors antspeniai gali padėti išspręsti pirmines žindymo problemas, svarbu neprarasti vilties ir stengtis palaipsniui atsisakyti šios priemonės.

Kaip atsisakyti antspenių?

Atsisakyti antspenių galima įvairiais būdais:

• Palaipsniui: Galima pabandyti priglaudusį kūdikį prie krūties su antspeniu ir leidus jam pradėti žįsti, sulaukus pieno atleidimo švelniai ištraukti krūtį, nuimti antspenį ir vėl taisyklingai priglaudusį kūdikį. Šis manevras turėtų būti atliekamas greitai.
• Žindymas mieguistam kūdikiui: Pabandykite pasiūlyti krūtį be antspenio tuomet, kai vaikelis yra mieguistas, nes tokiu metu jis gali būti mažiau irzlus.
• Stimuliacija: Prieš žindymą galite kelias minutes nusitraukinėti pieną rankomis arba pientraukiu, kol sulauksite pieno atleidimo. Taip pat galite išspausti kelis lašus pieno ant mažylio viršutinės lūpytės ar burnytės ir palikti šiek tiek lašų ant spenelio.
• Krūties formavimas: Prieš priglaudžiant kūdikį, suformuokite krūtį taip, kad būtų patogiau giliai apžioti. Jei speneliai plokšti ar įdubę, švelniai juos patrinkite tarp pirštų, kad susiformuotų.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienos mamos ir kūdikio patirtis yra individuali, todėl atsisakymo nuo antspenių procesas gali užtrukti. Svarbiausia - nenusiminti, jei iš karto nepavyksta, ir toliau bandyti.

Svarbu žinoti

Lietuvos ligoninėse, siekiančiose Naujagimiui palankios ligoninės vardo, taikomi griežti kriterijai, skatinantys natūralų žindymą. Jie apima:

• Rašytines nuostatas apie žindymą, žinomas visam personalui ir pacientams.
• Viso personalo apmokymą, kaip įgyvendinti žindymo programą.
• Nėščiųjų informavimą apie žindymo pranašumus ir mokymą taisyklingai žindyti.
• Sąlygų sudarymą, kad motina galėtų padėti kūdikį ant krūtinės iš karto po gimimo ir leisti jam pačiam susirasti krūtį.
• Personalas, kuris paaiškina ir parodo, kaip skatinti pieno gamybą, jei motina yra atskirta nuo kūdikio, ir moko rankomis ištraukti pieną.
• Kūdikių maitinimą tik mamos pienu, jei nėra medicininių priežasčių duoti kitą maistą ar vaistus.
• Motinos ir kūdikio buvimas kartu 24 valandas per parą.
• Kūdikių maitinimą kada nori ir kiek nori.
• Personalas, kuris nesiūlo čiulptukų, buteliukų ar antspenių (išskyrus atvejus, kai tai būtina, ir tuomet kūdikiai maitinami iš puodelio ar kitais būdais).

Šie principai padeda užtikrinti palankiausias sąlygas naujagimio žindymui ir jo sėkmei.

Nors žindymas yra natūralus procesas, kartais kyla sunkumų. Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į žindymo konsultantus ar medikų personalą.

Antspenis - tai toks plonas silikoninis spenelis skirtas uždėti ant mamos krūties tam, kad kūdikiui būtų galima lengviau įkišti krūtį į burnytę. Taip, taip, lengviau įkišti, nes normaliomis sąlygomis, kūdikis turėtų pats susirasti, išsižioti, apžioti ir įsitraukti spenelį ir dalį krūties audinių į burnytę. Turėdamas tvirtą formą, jis leidžia net ir į mažai pražiotą kūdikio burnytę įkišti antspenio “spenelį”, o kūdikiui pradėjus žįsti, jis pamažu įtraukia ir daugiau krūties audinių. Kūdikiui, kuris turi patirties žįsti pliką krūtį, gali būti šiek tiek lengviau, nes jis jau turėjo minkštos odos burnoje patirtį, todėl lengviau ją atgaminti. Jeigu antspenis buvo pradėtas naudoti dėl plokščių ar įtrauktų spenelių, prieš maitinimą galima pabandyti paformuoti spenelį pirštais ar šiek tiek pastimuliuojant krūtį pientraukiu. Pats spenelis savaime nėra reikalingas sėkmingam žindymui, tačiau pirmomis dienomis jis labiau veikia kaip fizinis orientyras kurią krūties vietą reikia apžioti. Duodant kūdikiui krūtį be antspenio svarbu užtikrinti gerą krūties apžiojimą. Žindančio krūtį kūdikio burna turi būti plačiai pražiota, o abi lūpytės išsivertusios į išorę, panašiai kaip plačiai prasižiojusi žuvis. Jeigu taip neįvyko apžiojimo metu, galite pirštais išversti lūpytes į išorę. Pareinant nuo antspenio prie krūties labai svarbus kūdikio paskatinimas, atlygis maistu. Neturėdamas galimybės žįsti tvirtą antspenį jis galbūt greičiau pakeis savo nusistatymą, jeigu tai, ką jis apžios, iš karto atlygins maistu. Todėl prieš glaudžiant kūdikį prie krūties verta sužadinti pieno tekėjimą arba stimuliuojant rankomis, ar pasinaudojant pientraukiu. Grąžinimas prie krūties gali būti greitas ir efektingas, kuomet vaikas labai lengvai ir greitai persiorientuoja nuo antspenio prie krūties. Tačiau gali būti ir ilgas ir daug mamos kantrybės reikalaujantis darbas. Čia yra dar keletas patarimų, kurie galėtų padėti kūdikiui greičiau pereiti prie krūties:

• pasiūlyti krūtį pakankamai dažnai, kad nebūtų peralkęs ir galbūt būtų linkęs eksperimentuoti.
• prieš duodama krūtį leiskite kūdikiui pačiulpti jūsų švarų pirštą, iš švelniai paspauskite liežuvėlį žemyn, link burnos dugno.
• pirštais suspauskite krūtį per 4-5 cm nuo spenelio pagrindo taip, kad ji būtų plokščia, kaip sumuštinis.
• maudykitės kartu su kūdikiu ant krūtinės.
• jeigu kūdikis neima krūties be antspenio ir verkia, pabandykite nuraminti prieš vėl pasiūlydama krūtį, tačiau jeigu nepavyksta nuraminti, duokite krūtį su antspeniu. Nebandykite kūdikio “perauklėti” neduodama valgyti. Geriau tegul pavalgo su antspeniu, o tada vėl bandykite iš naujo.
• kartais kūdikis gali imti krūtį be antspenio, o kartais gali reikalauti jo. Stenkitės nekovoti su tokiais kūdikio norais, mažinkite antspenio naudojimą pamažu, nebent matote, kad kūdikis be didelio pasipriešinimo ima krūtį ir žinda.

Tiek naudojant antspenį, tiek pereinant nuo antspenio prie krūties labai svarbu įvertinti, ar kūdikis pakankamai gauna pieno. Visų pirma klausykitės ir stebėkite kūdikį žindymo metu. Ar girdite, kaip jis ryja? Kiek ilgai trunka rijimo epizodai? Ar pažindęs kūdikis atsipalaiduoja, nusiramina, užmiega, paleidžia krūtį pats? Ar krūtis suminkštėja ir palengvėja pažindžius? Jeigu ne, būtina nutraukti likusį pieną rankomis ar pientraukiu, kad būtų išvengta pieno sąstovų, mastito ar pieno sumažėjimo. Antra, sekite kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumą. Pirmąsias 6 savaites kūdikis turėtų daug prišlapinti bent į 5-6 sauskelnes ir bent 2-3 kartus pasituštinti. Po 6-os savaitės tuštinimosi gali ir sumažėti, gali būti, kad kūdikis tuštinsis kas kelias dienas, tačiau išmatos vis tiek turi būti skystos ir gausios.

Jeigu galite pasirinkti, geriau nenaudokite antspenio, nes netinkamai naudojamas ar netinkamai parinktas antspenis gali sukliudyti kūdikiui ištraukti tiek pieno, kiek jam reikia, dėl to mamai gali kilti pieno sąstovų, mastito rizika, o tai mažina prieno gamybą.

Jūratės Čiakienės nuotr. Mama Jurgita savo dukrelę su antspeniu maitino pusę metų.

Kodėl pradėjote maitinti su antspeniais?

Tiksliai į šį klausimą negalėčiau atsakyti net dabar. Važiuodama gimdyti buvau nusipirkus antspenius, nes prieš keletą mėnesių gimdžiusi draugė pasiguodė, jog ligoninėje jai dukra apkramtė spenelius, todėl ji gelbėjosi su antspeniais. Aš nusprendžiau dėl visa ko pasiruošti tokiam atvejui ir nusipirkau antspenius. Bet kai pagimdžiau ir pradėjau maitinti savo mažylę, pastebėjau, kad ji nesugeba gerai paimti krūties. Pirma para buvo sunki, aš vis glaudžiau dukrytę prie krūtinės, o ji nevalgė. Sesutės sakė, jog mano speneliai gali būti per maži, nors akušerė ir gydytoja tvirtino, jog tikrai būna mažesnių, ir vaikai valgo. Būtent gimdymo namuose jais ir pasinaudojau. Gimdžiau ligoninėje, kuri palanki motinai ir vaikui. Taigi sesutės ir akušerės man padėjo, mokė kaip taisyklingai pridėti dukružę prie krūties, bet viskas baigdavosi tuo, kad dukrytė nurijusi gurkšnį arba du pienelio išspjaudavo krūtį. Ji buvo liūdna, daug verkšleno. Antrą mūsų buvimo ligoninėje naktį išvarginusi sesutes, kurios vis ateidavo pridėti dukrytę prie krūties, išgirdau pasiūlymą pabandyti maitinti su antspeniais. Sesutė patikslino, kad nerekomenduojama taip daryt, bet jei kitos išeities nėra, reikia bandyti. Pabandžiau, ir kaip gera buvo matyti, kad dukrytė godžiai geria pienuką.

Kaip antspenius reikia kaip nors prižiūrėti, virinti?

Taip juos reikia prižiūrėti. Ligoninėje mane sesutės išmokė, kad geriausia prieš maitinimą juos kokias 5 minutes palaikyti karštame, virintame vandenyje, žinoma po kiekvieno maitinimo juos būtina išplauti. Taip su virintu vandeniu ir lakstydavau po namus, svečius, visur. Nes noras maitinti pačiai buvo didesnis nei tos kelios minutės, kurias sugaišti, kol pasiruoši antspenius maitinimui. Juk mamos, kurios maitina savo mažylius mišinukais, sugaišta tikrai daugiau laiko juos ruošdamos, nei aš pavirindama antspenius. Tiesa, su laiku išbandžiau įvairių firmų antspenius ir suradau mums tinkamiausius ir kurių priežiūra lengvesnė.

Ar maitinant su antspeniais nesumažėjo pieno?

Ne tik kad nesumažėjo, o gal ir padaugėjo. Nes dukrytė galėjo lengvai valgyti, o jai to nepavyko daryti be antspenių. Jau po pirmo maitinimo su antspeniais aš pamačiau, kad mano dukrytė tikrai soti ir patenkinta. Pati dukrelę maitinau, iki jai suėjo 11 mėnesių, o su antspeniais - iki 6,5 mėnesio. Svorio ji priauginėjo gerai, nė karto iš gydytojos neišgirdau, kad būtų mažai priaugusi.

Kiek turėjote antspenių? Ar pakako vienos poros, ar vis pirkdavote naujus?

Antspenių turėjau bent 5 poras. NUK firmos antspeniai storesni ir laikui bėgant pakeičia formą, lyg išbrinksta. Jie yra rudos spalvos.

Ar vis bandydavote paduoti krūtį be antspenio?

Bandydavau gana dažnai, bet viskas taip ir baigdavosi bandymais. Dukra paprasčiausiai nevalgydavo ir tiek. Kai dukra sulaukė 6,5 mėnesių, eilinį kartą pabandžiau duoti krūtį be antspenio, ir jai puikiai pavyko pavalgyti.

Ar krimtotės, kad negalite žindyti be antspenio?

Vienintelė mintis, kad dukrytė gauna mano pienuką, o ne mišinuką, mane džiugino visą žindymo laiką. Krimstis galima tada, kai iš vis negali maitinti savo mažylio, o kai gali maitinti, tik tam reikia skirti daugiau laiko - ne bėda, o džiaugsmas. Labai svarbu jau ligoninėje nebijoti ir klausti, jei kas nesiseka. Nes dažnai pirmi nesėkmingi bandymai būna trumpo žindymo priežastis. Aš manau, jei žmogus tikrai nori, tai gali labai daug, reikia tik labai stipriai norėti. O visas mamų pastangas atperka vaikučių šypsenos, juokas, pirmasis žodis - mama.

Ne, nuo dydžio nepriklauso. Žindymui trukdo trumpi, plokšti ar įdubę speneliai.

Kokiais atvejais reikalingi antspeniai?

Antspeniai naudojami laikinai, tuomet, kai dėl blogos žindymo technikos spenelis yra pažeistas, skausmingas, atsiradę įskilimų, odos įtrūkimų. Geriau tinka antspeniai, pagaminti iš plono minkšto bekvapio silikono. Žindymo metu jie saugo jautrius bei suskilusius spenelius. Antspeniai yra dviejų dydžių: maži ir standartiniai.

Kaip ir kiekvieną darbą dirbant reikalingi įgūdžiai, kurie veiksmą kartojant yra greitai įgyjami. Antspenio naudojimui didelio išmanymo nereikia - jį tiesiog reikia uždėti ant krūties taip, kad spenelio galas įtilptų į antspenio įsikišimą.

Ar sykį panaudojus antspenį, jo reikės visą žindymo laiką?

Geriau žindyti be antspenio. Kūdikis liesdamas lūpomis spenelį ir aplink jį esantį tamsų laukelį skatina pieno susidarymą ir užtikrina gerą krūties ištuštinimą.

Ką daryti, jei speneliai yra įdubę?

Juos koreguoti padeda spenelių koreguoklis. Švelniai siurbdamas koreguoklis įtraukia spenelį į mažą plastikinį antpirščio formos gaubtuvėlį. Panaudojus koreguoklį spenelis apie keletą savaičių ilgam liks iškilęs. Koreguoklis uždedamas kelioms minutėms prieš žindymą. Koreguokis ištrauks spenelį ir nepatyrusiam žindančiajam kūdikėliui bus lengviau jį surasti. Kai pienas pradės gausiau gamintis koreguoklio nebereiks.

Ar galima kaip nors padidinti spenelius?

Geriausiai spenelius ištiesina, juos formuoja pats naujagimis. Suprantama, po gimdymo, juos galima truputį, tik švelniai, patampyti. Per daug energingos priemonės spenelius traumuoja ir efektas būna atvirkštinis. Žindymui tai pagrindinės įtakos neturi. Speneliai nėštumo metu ir po gimdymo padidėja, išsitiesia, tampa kur kas jautresni prisiliesti. Įdubęmaži speneliai lieka tiesesni, iškilesni. Normalaus dydžio speneliai tampa tokiais, kokie buvo prieš gimdymą.

Spenelių sutrūkinėjimas žindant yra netinkamos žindymo technikos rezultatas. Žindymo technikos turi būti išmokstama gimdymo skyriuje. Jo personalas kiekvienai pagimdžiusiai mamai parodo, kaip teisingai kūdikį pridėti prie krūties, paduoti jam spenelį su apie jį esančiu tamsiu laukeliu ir kaip teisingai ištraukti spenelį naujagimio burnos, kad jis nebūtų traumuojamas. Spenelio užgijimo laikas priklauso nuo jo pažeidimo laipsnio (rimtumo, gilumo) pvz., spenelių jautrumas praeina per 2-3 paras, o jų odos pažeidimai, suskilinėjimai praeina per 5-10 parų. Spenelių gijimas užsitęsia, kai jie yra nuolatos traumuojami - leidžiama žįsti skaudančius spenelius, šiurkščiai trinami, nepaisoma žindymo technikos. Speneliai greičiau gyja, kai naudojami jų atsistatymą skatinantys kremai. Liaudiškos priemonės (zuikio, barsuko, žąsies taukai) nepadeda. Svarbu duoti kūdikiui žįsti ne vien tik spenelį, bet spenelį kartu su tamsiu apie jį laukeliu, taip pat teisingai išimti spenelį su tamsiu laukeliu iš kūdikio burnos įkišus mažąjį pirštą į kūdikio lūpų kampą.

„Jam lengva mokyti, juk ne jam reikia žindyti“ - gal būt kažkas sakys apie mane, bet man reikia atsakyti į klausimą, ir ne bet kaip, o atsakingai, kvalifikuotai, nes aš čia esu specialistas-konsultantas. Psichologiškai žiūrint, neturėčiau sukelti pašnekovui nusivylimo ar kažkokio kaltės jausmo. Jūsų vaikelis ligoninėje buvo pripratintas prie čiulptuko gumos kvapo ir skonio dar neužuodęs ir neparagavęs savo mamos odos. Todėl ir antspenio sintetika jam pasirodė „labiau sava“. Viltis miršta paskutinė (ir mano taip pat), todėl ir aš negaliu pasiduoti: negaliu nepasakyti, jog ir dabar dar pabandykite savo vaiką prisijaukinti prie savo nuogos krūties. Gal ir ne, o gal vis dėlto pavyks tai padaryti, jeigu jis, pavyzdžiui, glausis prie jos mieguistas. Gal ne iš karto, o po kelių bandymų. Mamos speneliai paprastai nebūna per maži. Juk ir kūdikis, kad galėtų gerai žįsti, turi apžioti ne vien spenelį, bet plačiau, kartu su areole. Nes žįsti - tai ne čiulpti. Bėdos pasitaiko, kai pirmosiomis dienomis po gimdymo krūtys pritvinksta kietai ir taip apvaliai, jog toks platus apžiojimas kūdikiui darosi problematiškas. Jau pusantrų metų maitindama savo vaiką savo pienu iš savo krūties, Jūs esate šauni mama, verta ir didelės pagarbos ir pagyrimo!

Dažniausiai speneliai pažeidžiami dėl netaisyklingo krūties apžiojimo. Todėl itin svarbu tinkamai priglausti kūdikį prie krūties. Atkreipkite dėmesį, kad jo burnoje būtų kuo daugiau krūties - pigmentinis laukelis aplink spenelį turi beveik nesimatyti. Norėdama nutraukti žindymą, mažyliui prasižiojus įkiškite mažąjį pirštą į jo burnytę lūpų kampe ir atsargiai ištraukite spenelį. Jei speneliai jau yra pažeisti, juos skauda, kuo dažniau palikite nepridengtus, atvirame ore. Rinkitės patogią, maloniai prie kūno priglundančią maitinimo liemenėlę. Pažeistus, įtrūkusius spenelius galite patepti drėkinančiu tepalu arba uždėti specialiai tam skirtą kompresą. Šios priemonės ne tik padeda greičiau sugyti speneliui, bet ir užkerta kelią šašelių atsiradimui. Krūtis tepkite tik specialiais, nedirginančiais odos, nealergizuojančiais kremais. Idealiai tinka tie tepalai speneliams, kurių nereikia nuplauti prieš žindymą, nes dažnas krūtų plovimas sausina odą, ją dirgina ir neleidžia gyti.

Jei spenelių skausmas yra itin stiprus ir apsunkina žindymo procesą, išbandykite antspenius. Specialistai pritaria nuomonei, kad žindymas su antspeniais yra kur geresnis pasirinkimas už žindymo nutraukimą. Svarbu juo nepiktnaudžiauti ir antspenius naudoti tol, kol speneliai yra skausmingi. Ši pagalbinė žindymo priemonė gali padėti išgyventi sunkiausius maitinimo periodus, todėl nebijokite jos išbandyti.

Atspenis - tai plono silikono „spenelio imitacija“. Antspenis tapo gana papuliaria papildoma priemone, traktuojama kaip panacėja visiems žindymo sunkumams spręsti. Ištiesų, tai yra laikinas pagalbininkas tam tikrose situacijose. Anstpenis gali būti gera pagalba ir kartais yra trumpą laiką naudojamas žindymo specialistų, kai speneliai yra įpatingai sužaloti, kai mažyliui yra krūties aversija dėl naudoto buteliuko, kai dėl anatominių ar kitokių priežasčių naujagimis tiesiog neapžioja krūties. Priešas, kai rekomenduojamas nesigilinant į žindymo problemas. Tai nėra magiškas daiktas, kuris išspręs visus sunkumus. Tai nėra ir daiktas, kurį reikia gabentis į gimdymo namus „o jeigu“. Nors trūksta studijų, kaip žindymą veikia nauji silikoniniai antspeniai, tačiau senieji lateksiniai iki 32 procentų sumažindavo žindymo metu gauto pieno kiekį. Taip pat yra didelė problema ta, kad speneliai nėra universalaus dydžio, taigi antspeniai - irgi. Patariama nenaudoti antspenių bent jau pirmas 24h. Pirma, tai priešpienį per antsenį ištraukti yra nuo „sunku“ iki „neįmanoma“. Nes jo nedaug, jis tirštokas ir lipnus. Antra, naujagimiai gimsta be įsivaizdavimo, koks yra spenelis. Pirmieji žindymai „įspaudžia antspaudą“ naujagimio pasamonėje, koks tas mamos spenelis yra.

Kai žindymas yra skausmingas. Tai pagrindinė antspenio naudojimo priežastis, kai jis naudojamas kaip „barjeras“ skausmui mažinti. Visgi, didžioji dalis skausmingų žindymų yra dėl netinkamo naujagimio priglaudimo prie krūties įtakojamo negilaus apžiojimo. Šias problemas galima spręsti su žindymo pagalba, taisyklingu kūdikio priglaudimu. Kita skausmingo žindymo priežastis gali būti liežuvio/lūpos pasaitėliai. Tačiau tai jau funkcinė problema, nes vaikelio liežuvis, raumenys nedirba taip, kaip turėtų net ir naudojant antspenį.

Kai įtraukti/plokšti speneliai. Čiulpimo (ang.sucking) refleksas sužadinamas dirginant viršutinį gomurį. Būtent dėl to tokiais atvejais antspenis „veikia“. Tačiau svarbu žinoti, kad labai dažnai plokšti/ įdubę speneliai nėra problema - vaikelio burnytės vakuumas ištraukia ir suformuoja spenelį. Esant įtrauktiems/įdubusiems speneliams labai svarbu kokioje pozoje mama žindo, kaip priglaudžiant laikoma krūtis.

Kai naujagimis tiesiog neapžioja krūties. Kartais net su pagalba naujagimis iš pradžių tiesiog neapžioja krūties.

Teisingas antspenio parinkimas yra labai svarbu, nes jei antspenis bus per mažas - žindymas su juo ir toliau/dar labiau traumuos spenelį. Per didelis mamai ar mažyliui antspenis neleis vaikeliui tinkamai apžioti ir žįsti, tai gali vesti į neefektyvų pieno ištraukimą. Pamatuokite savo spenelį ramybės būsenioje milimetrais (tik spenelį, be rudojo laukelio) ir pridėkite 4 mm. Tinkamas antspenis parenkamas ne tik pagal spenelio dydį, bet ir pagal vaikelio burnytę.

Kontaktinis. Apvalus. „Bekontaktis“. Naujagimis nesiliečia prie spenelio, tiesiogiai jo nestimuliuoja. Kad būtų aiškiau, jog visi antspeniai skirtingi - žemiau parodyta M dydžio skirtingų gamintojų antspeniai.

Girdimas aktyvus rijimas. Rijimas pradžioje turėtų girdėtis kas 1-2 patraukimus. Pasišlapinimai. Pasišlapinimai yra vienas iš rodiklių, kad mažyliui pakanka pieno. Iki 6-tos paros minimalūs psišlapinimai didėja su kiekviena para tolygiai ( 1para -1, 3 para -3 ir tt.). Tuštinimasis. Bent 3 kartai per parą iki 5-6 sav.

Yra ne vienas būdas ar „gudrybė“ kaip pabandyti atsisakyti antspenio. Priglauskite vaikelį prie krūties su anspeniu ir leiskite pradėti žįsti. Sulaukus pieno atleidimo švelniai ištraukite krūtį iš burnos, nuimkite antspenį ir vėl taisyklingai priglauskite vaikelį. Tokį „manevrą“ reikia atlikti labai greitai. Stenkites neuždelsti tarp maitinimų ir per daug neišalkinti vaikelio. Pradėkite nuo pirmo dienos žindymo. Rytinių žindymų metu pienelis atleidžiamas greičiau, vaikelis pailsėjęs ir dar neišvargintas dienos įvykių. Duokite vėl žįsti su antspeniu jeigu matote, kad vaikelis labai irzlus ir abu patiriate patiriate stresą, vėl ir vėl nepavykstant apžioti krūties. Išspauskite kelis lašus pieno ant mažylio viršutinės lūpytės, burnytės ir palikite šiek tiek lašų ant spenelio. Prieš žindymą galite kelias minutes nusitraukinėti pieną rankomis arba pientraukiu, vakuuminiu pientraukiu (rasite čia), kol sulauksite pieno atleidimo. Priglauskite vaikelį prie krūties ją suformuojant, kad būtų patogiau giliai apžioti. Toks suformavimas dar vadinamas „sumuštiniu“ (ang. Jei speneliai plokšti ar įdubę, švelniai juos patrinkite tarp pirštų, kad dėl stimuliacijos susiformuotų. Pabandykite pasiūlyti krūtį be antspenio tuomet, kai vaikelis mieguistas, pvz.

Prisiminkite - antspenio procesas kiekvienai šeimai skirtingas procesas, tad jo trukmė priklausys nuo daugelio faktorių. Jei vaikelis nežinda be anstpenio - žindykite su juo.

About Latest Posts Akušerė, žindymo specialistė,"Ketvirtasis trimestras" kūrėja. N.Įdubusiais speneliais vadinami tokie, kurie užuot buvę iššokę į paviršių, yra įdubę į krūtį ar yra toje pat plokštumoje. Jei taip - jūs tikrai ne vienintelė. Įdubusius ar plokščius spenelius turinčios moterys dažnai sunerimsta - ar pavyks žindyti kūdikį? Skubame nuraminti. Svarbu suprasti, kad kūdikis žinda ne spenelį, o krūtį. Antspenis - skaidri, lanksti, plona krūties „skybėlaitė“ (jo forma iš tiesų primena plačiabrylę skrybėlę). Plokščius ar įdubusius spenelius taip pat galima suformuoti juos ištraukiant į krūties paviršių. Tam galite naudoti tiek spenelių kereguoklius (ištraukiklius) (angl. III laipsnio inversija yra labai reta. Esant III laipsnio inversijai ir norint sėkmingai maitinti kūdikį gali prireikti chirurgo įsikišimo. Dėl operacijos reikėtų pasikonsultuoti iš anksto, dar tik planuojant vaikelį. Turejau 3 rusiu antspenius. Tomee T. Campol ir dar ligninei mama bego pirkt avent.. Aisku visi veltui,nes pas mus ligonei kaip ir keptiskai i antspenius ziurejo..dar plius prigasdino,kad geriau ju nesidet kol pienas atsiras nes atsteit su jais gali neistraukt priespienio o tada jau guzai ir t..t. Nezinau ar cia teisybe ar ne. Aisku man nugrauze spenelius, ir baisiai skaudejn, bet man antspeniai buvo dar baisiau. Kai juos uzsidedavau isvis klykdavau is skausmo kai zaizda i guma trynesi. Rasai, jog nereikia vaidinti didvyriu ir kesti nezmoniskus skausmus. 11 m. 13 m. Visi vaikuciai yra skirtingi ir ivairiausiu situaciju buna. Faktas tik tas, kad antspeniai tikrai nera kazkoks blogis ir nereikia bijoti ju isbandyti prireikus,o ar tiks ir patiks priklauso nuo situacijos. Mano atveju mazylis ligoninej neeme kruties,teko duoti misinuko...pati nelabai mokejau teisingai ideti,pagalbos tinkamos irgi nesulaukiau, todel isbandziau antspenius ir su jais po truputi pradejo imti, gal tiesiog lengviau jam buvo. As dziaugiausi, kad pagaliau pradejo gamintis pienukas ir kad vaikas pats zinda,kad nebereikes misinuko duoti ir net nepagalvojau kad gali priprasti prie antspenio. Mano atveju taip atsitiko, parvaziavus namo bandymai zindyti be jo baigesi nesekmingai todel ir iki siol maitinu tik su jais. Manau svarbiausia kad maitinu ir vaikas gavo mano pienuka, jeigu butu reikeja buciau ir nutraukinejus, bet su antspeniais tokiu atveju yra patogiau. Jeigu teks laime kada tureti antra vaikuti labai tikiuosi, kad igytos patirties ir ziniu pagalba pavyks maitinti be antspeniu. Rasai, jog nereikia vaidinti didvyriu ir kesti nezmoniskus skausmus. Man antspeniai buvo ir yra tikras išsigelbėjimas . Turėjau kelių firmų, bet geriausi yra AVENT (standartinio dydžio). Vos tik gimusi dukrytė buvo nugraužusi mano spenelius iki kraujo, žysdavo kraują . Skausmas buvo košmariškas. Nespėdavau spenelių išgydyti įv. tepalais, nes mažoji žysdavo kas valandą . Dar mano speneliai buvo plokšti, tai dukrytei sunkiai sekėsi taisyklingai žysti: tekdavo (kaip rodė seselės) sukišti vos ne pusę krūties į burnytę, kad gerai apžiotų . O pati maitinti labai norėjau. Tad kažkuri seselė ligoninėje (Vilniaus gimdymo namuose) pasiūlė man naudoti antspenius ir net atnešė 1 pabandyti (buvo Medelos firmos - minkšti, bet jie didoki palyginus su Avent). Tai problema dingo iškart. Dukrytė puikiai apžiodavo ir viskas buvo liuks. Iki šiol (jau virš 10 mėnesių) sėkmingai ją maitinu su anstpeniais. Pirkau berods jau 3 pakuotę, nes jie yra skaidrūs ir vis kažkur pasimeta . Taigi, pienas man neteka (nereikėjo net įklotų į liemenėlę), o tvarkingai, lengvai bėga pradėjus žįsti; jo yra pagal dukrytės poreikius; jokie gūzai dėl pieno sąstovio nebuvo susiformavę. Naudojant antspenius nematau nei vieno blogo dalyko. Tad, mamytės, nesikankinkite ir, jei reikia, drąsiai juos naudokite. Aš dabar susimąsčiau dėl antspenių dydžio. Naudoju mažus, nes tie standartiniai užsidėjus man labai jau dideli pasirodė, labai daug tuščios vietos (suprantu, kad mažyliui traukiant ji užsipildo, bet man vis tiek jie pasirodė per dideli). Bet maitinant su mažais kartais ant spenelio galiuko lieka tų skylučių žymės, na atrodo, kad pro jas šiek tiek ištraukiamas spenelis. Ar čia taip gali būt ar visgi antspenis per mažas? Aš dabar susimąsčiau dėl antspenių dydžio. O kokios firmos antspenius naudoji? Tiesiog užsidedi (jie gerai prisiklijuoja ir priglunda) ant spenelių ir duodi vaikui žysti. aš šiuo būdu naudojausi beveik prieš 3metus. ogi reiktų truputį tą antspenį sudrėkinti savo pienu, tada ji užsidėjus ant krūties sudaryti vakumą ir kai tik jis tvirtai prisitvirtina pripildyti tą antspenį visiškai pino, na ad vaikutis suprastų (iš lašančio antkrūčio), kad ten yra jo maistelis. ogi reiktų truputį tą antspenį sudrėkinti savo pienu, tada ji užsidėjus ant krūties sudaryti vakumą ir kai tik jis tvirtai prisitvirtina pripildyti tą antspenį visiškai pino, na ad vaikutis suprastų (iš lašančio antkrūčio), kad ten yra jo maistelis. Viskas Tieisingi patarimai!TUrejau problemele dar gymdymo namuose!!! reikia pienuku sudrekinti,uzdeti ir paskui paspausti,kad tas tarpelis prisipildytu pienuku!!!! Maitinu dukrytę su antspeniais jau 4-tas mėnuo, nes speneliai lb jautrūs ir kitaip niekaip neišėjo. Girdėjau kad negalima jų naudoti. Gal kas žino kodėl? Šiaip dabar viskas gerai, bet bijau kad gal dantukai pradės kreivai dygti ar dar kokių problemų bus.... Man anspeniai buvo vienintelis išsigelbėjimas. Nes vienas spenelis buvo įdubes ir dukra tos krūties išviso neėmė. Tai jau KMUK gimdymo skyriuje matė, kad turim problemų ir rekomendavo įsigyti anspenius. Su jais maitinau visą laiką. Sakiau ir pediatrei, kad maitinu su anspeniais, sakė, kad jie nekensmingi. Nieko negirdėjau kad būtų blogai... Kai tik pradėjau maitinti savo mažiukę, labai skaudėjo, net saldu burnoj darydavosi. Matyt nemokėjau... Kažkodėl įsivaizdavau, kad antspeniai vienintelis išsigelbėjimas, todėl nusipirkau. Tačiau skaudėjo dar labiau!!!! Nežinau ar taip gali būt, bet man buvo Taigi dabar guli nenaudojami ir niekam nereikalingi Gal geriau su antspeniais nei iš buteliuko... Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.

tags: #zindymas #su #antspeniais

• Skanus ir maistingas patiekalas
• Lietuvos ir Australijos mokyklų palyginimas
• Patarimai pogimdyminiu laikotarpiu
• aktyvūs žaidimai vaikams
• Kaip išsirinkti tinkamiausią futbolo avalynę vaikams?