Išsamus žindyvės mitybos gidas: patarimai ir mokslu pagrįsta informacija

Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis.

Visavertė žindančios motinos mityba padeda aprūpinti kūdikio organizmą reikiamomis medžiagomis, kurias jis gauna su mamos pienu. Tinkamas žindyvės racionas naudingas ne tik kūdikiui - visavertė mityba suteiks žindančiai moteriai energijos ir aprūpins jos organizmą reikiamomis maisto medžiagomis.

Mitybos principai ir energijos poreikis

Pasaulio sveikatos organizacija, kurios nuomonė grindžiama moksliniais tyrimais, pataria žindyvei maitintis sveikai, vartoti daug įvairių maisto produktų ir suvartoti 400-500 kilokalorijų daugiau nei iki nėštumo. Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 500 kalorijų - tiek sunaudojama pienui gamintis. Maitinanti mama turi suvartoti papildomai 300-600 kalorijų per parą. Todėl valgyti už du tikrai neverta.

Tyrimai rodo, kad motinos pieno sudėtis mažai keičiasi ir nepriklauso nuo to, ar mama maitinasi sveikai, ar jos valgymo įpročiai yra beveik geri, ar nelabai geri. Bet kokiu atveju dalis pieno gamybai reikalingų medžiagų imama iš mamos nėštumo metu ar anksčiau sukauptų atsargų, o jeigu jų nėra, mama pirmiausiai turėtų gauti įvairų ir pakankamą maisto kiekį.

Gausesnis ar sotesnis valgymas neturės įtakos pieno gamybai, tačiau neprivalgymas gali turėti įtakos mamos savijautai: badaujanti ar neprivalganti mama greičiau pasijus išsekusi. Skurdi mityba žindymo periodu gali sutrikdyti pačios moters sveikatą. Žindyvės intuityviai pasirenka koloringesnį maistą arba didesnį maisto kiekį. Mokslinės studijos parodė, jog žindančios moterys suvartoja vidutiniškai 2460kcal per dieną, nežindančios moterys apie 1880kcal, skirtumas - 580kcal dienai.

Speciali dieta žindant tėra mitas. Paprasčiausiai mityba turi būti subalansuota ir maistas įvairus, kad visų reikalingų medžiagų užtektų ir mamai, ir kūdikiui. Valgyti įvairius maisto produktus būtina ir tam, kad vaikas susipažintų su jais per motinos pieną. Manoma, kad tai gali padėti sumažinti alergijos maistui tikimybę.

Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Žindanti moteris turi vadovautis sveikos mitybos piramide (pagrindinė grupė - grūdai, bulvės, daržovės, vaisiai, šiek tiek mažesnė grupė - mėsa, pieno ir kiti baltyminiai produktai, ir pačioje mažiausioje - riebalai, saldumynai) ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (8-10 puodelių per dieną).

Viena močiutė pasidalino, kad ji neturėjo pieno, nors varškę net ir naktimis atsikėlusi valgė. Dažnai sąrašai sukuriami labai keistų asociacijų pagrindu: reikia gerti pieno, kad turėtum pieno (o ar karvė geria pieną? Bet ji pagamina gerokai daugiau pieno nei moteris). Moksliniai tyrimai sako, kad žindyvės mityba neturi tiesioginio ryšio su kūdikio sveikata, o mamos suvalgytas maistas nedaro įtakos nei pilvo diegliams, nei pieno riebumui, nei kūdikio raidos vystymuisi.

Pienas gaminasi ne mamos skrandyje, o paskui pereina į krūtis, o mamos galvoje. Tuo noriu pasakyti, kad mamos mityba pienui neturi didelės reikšmės. Nevisavertiškai besimaitinanti mama gali išmaitinti kūdikį geriau, nei ta, kuri maitinasi subalansuotai ir puikiai, bet yra įsitempusi, nervinga arba - įsibaiminusi dėl savo mitybos.

Svarbiausios maistinės medžiagos

Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Maitinant padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl labai svarbu visavertė mityba.

Skysčiai

Skysčių vartojimas yra itin svarbus norint užtikrinti, kad gamintųsi pakankamai pieno. Per dieną išgerkite 2 litrus (8 stiklines) skysčių. Organizmui naudingiausias yra vanduo, tačiau į savo racioną taip pat galite įtraukti ir pieną. Žindant reikia daugiau skysčių, nes jie būtini ir pienui gamintis. Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai - pienas. Žindanti moteris nėra sifonas - daugiau ar mažiau geriant MP kiekis nekinta.

Baltymai, riebalai ir angliavandeniai

Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc. suvartojamos paros energijos. Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius. Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai.

Yra žinoma, kad riebalų sudėtis gali kisti priklausomai nuo to, kokius riebalus - sočiuosius ar nesočiuosius - mama valgo, tačiau riebalų teikiama energija vis tiek išliks daugmaž tokia pati. Jei jums vis tiek norisi suvalgyti ką nors tokio, nuo ko pienas būtų dar geresnis, rinkitės vidutiniškai riebią jūros žuvį (lašišas, sardines, skumbres), graikinius riešutus ir kokybišką augalinį aliejų. Šiuose produktuose esančios nesočiosios rūgštys ne tik teigiamai veiks vaiko smegenų vystymąsi, bet ir pagerins jūsų atmintį.

Vitaminai ir mineralai

Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai. Net maitinantis įvairiu ir kokybišku maistu žindančiai mamai gali nepakakti vitaminų ir mineralų. Taip yra dėl mūsų klimatinės zonos ypatumų, todėl dažnai medikai moterims siūlo toliau vartoti papildus.

Žindyvei kasdien su maistu turėtų gauti apie 2500-3000 kcal.

Pritrūkus kalcio, nukentės žindančios mamos dantys ir kaulai, nes iš moters organizmo jo pirmiausia bus imama kūdikio reikmėms. Kalcio šaltiniai yra pieno produktai, žuvys, riešutai, avinžirniai, sojų varškė, kopūstai. Kalcį lengviau įsisavinti iš rūgusių ir liesesnių/natūralaus riebumo (1-4%) produktų: rūgpienis, kefyras, jogurtas. Pieno produktai žindančios mamos mityboje yra svarbūs, bet tuo pačiu vartojami saikingai - pieno išgerti galima iki 0,5 litro per dieną.

Jeigu žindanti mama serga mažakraujyste, gydytojas būtinai patars preparatą su geležimi. Mėsoje, paukštienoje ir žuvyje yra geriau organizmo pasisavinamos hemogeležis, augaliniai produktai turi ne hemogeležies, kurią pasisavinti padeda mėsoje esančios organinės medžiagos. Gerai kraujodarai reikia dar ir vitamino B12, kurio šaltiniai yra gyvūninės kilmės maisto produktai.

Vegetariška mityba žindymo laikotarpiu apskritai nerekomenduojama, o savo ir vaikelio sveikata ypatingai rizikuoja veganės. Jei žindanti mama nevalgys jokio gyvūninės kilmės maisto - nei pieno produktų, nei kiaušinių, nepatenkins nei kūdikio, nei savo poreikių.

Produktai, kuriuos rekomenduojama riboti arba vengti

Žindančiai moteriai beveik nėra draudžiamų maisto produktų, tik reikia valgyti nedideliais kiekiais, tada maistas nepakenks nei jai, nei kūdikiui. Svarbu prisiminti, kad pienas mažylio virškinimo ir imuninei sistemai - tarpininkas, per kurį jis susipažįsta su „didžiojo valgymo“ pasauliu. Todėl gera, nevienoda maitinančios mamos mityba turi didžiulę reikšmę.

Kofeinas

Labai mažai kofeino patenka į motinos pieną - tik 0,6-1,5 procento mamos dozės. Kofeinas gali kauptis naujagimio organizme, tačiau vėliau kūdikis jį šalina lengviau. Kai kurie naujagimiai ir kūdikiai į kofeiną gali reaguoti neramumu, irzlumu, trumpo miegojimu. Žindydama turėtumėte apriboti kofeino kiekį. Todėl per dieną leidžiama išgerti ne daugiau kaip 2 puodelius kavos.

Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų. Kofeinas veikia kaip diuretikai ir gali sukelti dehidrataciją, antra, vaikui sukelia nerimą. Stenkitės kofeino turinčių gėrimų gerti kuo mažiau, gerkite juos tuoj po žindymo - kad iki kito maitinimo kofeino koncentracija kraujyje būtų minimali. Rinkitės kavą be kofeino, o juodą šokoladą pakeiskite pienišku - jame kofeino yra mažiau. Kavą, juodąją ar žaliąją arbatą galite pakeisti raudonąja arbata - joje nėra kofeino.

Alkoholis

Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Alkoholis žindančiai mamai nerekomenduojamas - kūdikio kepenys dar nepasiruošę jo skaldyti taip, kaip suaugusiojo. Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl vertėtų vengti alkoholio: tai sumažina jūsų budrumą, didina buitinių traumų tikimybę, taip pat ir tikimybę sužaloti kūdikį.

Pieno produktai

Karvės pienas ir jo produktai gali būti tiek kūdikių jautrumą, tiek alergiją sukeliantis produktas. Karvės pieno baltymai gali patekti į motinos pieną, o karvės piene yra apie 20 medžiagų, galinčių sukelti alergiją. Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jeigu norite įsitikinti, ar pieno produktai sukelia problemas, rekomenduojama nevalgyti jokių pieno produktų 10-14 dienų.

Aštrūs, stipraus skonio produktai ir pilvo pūtimą skatinantys produktai

Stiprų skonį turinčio maisto skonis patenka į mamos pieną ir jos pienas gali turėti česnakų kvapą ir skonį. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas (taip pat ir jo kvapo „įsigėręs“ motinos pienas, pakitęs pieno kvapas ir skonis net gali lemti krūties streiką).

Pilvo pūtimas yra vienas iš dažniausių “baubų”, kuriais gąsdinamos besilaukiančioms ir žindančios mamos. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Įtariamųjų sąraše pirmiausia atsiduria ankštiniai, grybai, svogūnai, kopūstai, vynuogės. Daržovės iš kryžmažiedžių (arba kitaip bastutinių) šeimos žindymo metu yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą. Tinkamos šios daržovės judviem ar ne, galite nustatyti tik bandymo būdu.

Alergenai

Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių. Leidžiama valgyti absoliučiai visus vaisius, taip pat ir džiovintus, uogas, bet geriau pirmenybę teikti Lietuvoje užaugintiems vaisiams ir daržovėms. Svarbiausia, kad pati mama nebūtų alergiška šiems produktams.

Citrusiniuose vaisiuose - apelsinuose, greipfrutuose, citrinose, mandarinuose, pomelo - yra rūgščių, kurios dirgina vis dar besiformuojančią, jautrią kūdikio virškinimo sistemą. Mažyliui gali pūsti pilvuką, prasidėti bėrimai, jis gali atpilti. Kelis pirmus mėnesius atsisakykite citrusinių vaisių.

Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno. Tam tikroje žuvyje (pvz., lašišoje) gali pasitaikyti listerijų. Norėdami išvengti šio pavojaus, galite vartoti žuvų taukų kapsules.

Cukrus ir perdirbtas maistas

Maisto produktai, kurie yra itin kaloringi ir kuriuose yra daug cukraus, pasižymi menka biologine verte. Negaminkite maisto iš pusfabrikačių, nes juose yra daug druskos ar cukraus, įvairiausių sintetinių maisto priedų. Nedera piktnaudžiauti saldumynais, nereikalingi žindant visokiausi spalvoti ir gazuoti gėrimai. Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje. Gazuotus gėrimus reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti. Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai. Tortas, kremas, saldainiai, ledai - kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus - perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų.

Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą

Mėta, petražolės, šalavijai - šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą. Būtent mėtų arbata rekomenduojama kaip natūrali priemonė pieno gamybai nutraukti, kai kūdikis yra atjunkomas nuo krūties. Tiesa, jei pagardinsite mėgstamą patiekalą žiupsneliu šių kvapnių prieskoninių žolelių - nieko blogo nenutiks. Mokslininkai surinko dažniausiai rekomenduojamų produktų, skatinančių pieno gamybą, sąrašą ir paaiškėjo, kad populiariausi yra vaistiniai augalai: vaistinė ožragė, rūtos, avižos ir kartusis šventadagis. Tačiau tyrimų, patvirtinančių šių medžiagų veiksmingumą didinant pieno kiekį, nėra.

Kūdikio reakcijos į mamos mitybą: mitas ar tiesa?

Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai. Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos.

Pilvo diegliai ir pūtimas

Pilvo pūtimas yra vienas iš dažniausių “baubų”, kuriais gąsdinamos besilaukiančios ir žindančios mamos. Nors daugelis mamų ir močiučių tiki, kad pilvo pūtimas gali būti susijęs su tuo, ką valgo mama ir draudžia mamoms valgyti pilvą pučiančius produktus, mamos pienas (MP) neturi tiesioginio ryšio su mamos skrandžio turiniu. Galima sakyti, jog MP gaminasi iš kraujo, todėl jei mamai pučia pilvą, tai žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir MP sudėčiai poveikio nedaro. Mamos virškinimo sistemai reaguojant audringai, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus.

Ir nepamirškite, kad pirmuosius tris mėnesius labai daug vaikų kenčia nuo vadinamųjų naujagimių dieglių, kurių kilmė iki galo neaiški. Dabar daugelis gydytojų mano, kad diegliai atsiranda kaip gimdymo streso pasekmė. Vaikas mokosi gyventi mūsų pasaulyje ir pirmiausia turi atsikratyti įtampos riksmu ir būdingais judesiais.

Pilvuko pūtimą ir dujų kaupimąsi gali sukelti didelis laktozės kiekis, kurio mažylis nepajėgia suvirškinti. Taip gali nutikti tada, kai mama riboja mažylio krūties žindimo trukmę ir dažnai kaitalioja krūtis, taip pat ir tuo atveju, kai mama turi gerokai daugiau pieno, nei reikia kūdikiui. Tokiais atvejais kūdikiai be pilvuko pūtimo ir dažno dujų leidimo dar gali tuštintis žaliomis, skystomis, putotomis išmatomis ir taip pat gali lėtai priaugti svorio.

Maitinimo pradžioje iš krūties teka liesesnis, daugiau laktozės (pieno cukraus) turintis pienas, kuriame yra mažiau riebalų. Jeigu mama riboja kūdikio buvimą prie krūties ar kiekvieno maitinimo metu mažylį atitraukia nuo vienos krūties, kai jis dar pats jos nepaleido ir duoda kitą krūtį, jis iš abiejų krūtų gali gauti daug laktozės, kurios nepajėgia suvirškinti ir dėl to jam ima pūsti pilvuką. Kad to išvengtumėte, geriausia yra leisti kūdikiui žįsti vieną krūtį tol, kol jis pats paleis ir stebėti, ar jis jau yra sotus, ar dar norėtų pažįsti ir tik tada siūlyti antrąją krūtį.

Alerginės reakcijos ir maisto netoleravimas

Kai kurios medžiagos, kurias suvalgo mama, gali patekti į pieną ir sukelti alergines reakcijas. Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti.

Jei krūtimi maitinamą vaiką išbėrė, tai gali būti sukelta ir mamos reakcijos į produktus, ir, deja, paties vaiko alerginės reakcijos į kokius nors baltymus, gautus per pieną (pirmos aktyvumo grupės alergenai - karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, citrusiniai, riešutai, braškės, avietės, ananasai, šokoladas, garstyčios, pomidorai, kviečiai, žemės riešutai - su jais susiję devyniasdešimt procentų maistinės alergijos atvejų).

Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai. Maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).

Jeigu įtarimą kelia kiti maisto produktai, verta išimti vieną - du produktus porai savaičių ir stebėti, ar kūdikiui pagerėja. Didesnio produktų skaičiaus išėmimas gali apsunkinti alergizuojančio produkto nustatymą ir be reikalo apriboti mamos maisto racioną. Jeigu pastebėsite kūdikio savijautos pagerėjimą, tuomet negrįžkite prie išimtų produktų. Nustačius alergijos priežastį, produkto reikėtų atsisakyti bent dviem-trim mėnesiams (po to galima atsargiai pabandyti ir patikrinti, gal mažylis pradėjo jį toleruoti). Ir neskubėkite jaudintis, kad vaikas alergiškas: pirmaisiais gyvenimo metais naujagimio organizmas patiria daug pokyčių ir taisyklingai maitinant labai tikėtina, kad alerginiai simptomai išnyks negrįžtamai.

Svorio valdymas ir mamos savijauta

Maitinanti mama turi suvartoti papildomai 300-600 kalorijų per parą. Todėl valgyti už du tikrai neverta, ir be to, šios papildomos kalorijos tikrai nereiškia, kad galima lepintis saldumynais. Valgykite, jei esate alkana, bet nesinaudokite maitinimu kaip priežastimi persivalgyti.

Jeigu mamai nesiseka numesti per nėštumo priaugto svorio, svarbu atkreipti dėmesį, jog žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojimo: per pirmuosius 6 mėn. kūdikio žindymo, mama suvartoja dalį savo sukauptų riebalų. Jei mama supranta, kad viskam yra savas laikas, antsvorio problemų nebūna - kūdikiui ropojant, pradėjus vaikščioti - mama gyvena vis aktyvesnį gyvenimą, daugėja namų ruošos darbų, svoris pats savaime normalizuojasi, jokių dirbtinių pastangų neprireikia. Nemažą įtaką konkretiems produktams turi hormonų pokyčiai. Paguodusios moters organizmas visus resursus nukreipia į naujagimio išlikimą.

Žinoma normalu, kad žindymo metu norisi konkrečių produktų, pvz. saldumynų, nes paprasčiausiai trūksta energijos, miego bei poilsio. Nemažą įtaką skonio pojūčiams, norui valgyti kažko daugiau ar mažiau daro hormonų pokyčiai. Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo tęsiasi hormonų audros, hormonas prolaktinas skatina apetitą, tad kartais jis gali būti net nevaldomas.

Jeigu žindyvė jaučia silpnumą, tai gali būti susiję su nepakankama mityba. Mokslinių tyrimų žindyvių mitybos srityje yra nemažai. Pavyzdžiui, tiriant Gambijos, Birmos, Popua naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindančių moterų mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei lyginant su moterų mityba pažangiose vakarų šalyse, buvo gauti rezultatai: mityba neįtakoja MP kokybės, bet gali paveikti MP kiekį; papildomas maistas mamos racione nedaro įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą.

Patikimos informacijos ieškojimas ir specialistų konsultacijos

Pasaulyje įvairios tautos žindyvėms pataria labai skirtingai - ką vienos leidžia, kitos, gali drausti, o tai kas vienose normalu ir įprasta, kitose gali atrodyti visiškai nevalgoma. Nepasitikėkite draugių, močiučių rekomendacijomis - skaitykite ir ieškokite naujausių mokslu pagrįstų rekomendacijų, klauskite savo šeimos gydytojo ar žindymo specialisto bei kreipkitės į gydytoją dietologą.

Nėra vieningos nuomonės, kiek žmogaus organizmas geba įsisavinti sintetinių vitaminų ir papildų. Manoma, jog panaudojama iki 30%, likę 70% turėtų būti pašalinti, tačiau gali kauptis organizme, provokuoti alergijas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindančioms mamoms visus reikalingus vitaminus ir mineralus gauti su maistu. Tačiau realybė tokia, kad norint gauti, tarkime, geležies paros dozę, reikia suvalgyti nemažai kepenėlių ar granatų. Todėl nieko blogo sau padėti vitaminais maitinančioms mamoms.

Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų. Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje.

Iš anksto paruoškite save ir vyrą tam, kad kažkurį laiką iš mitybos plano teks išbraukti keptą mėsą, tortus ir salotas su majonezu. Nusipirkite garų puodą. Jame gaminti lengva, o produktai išlaiko didžiąją dalį vitaminų. Pirmomis savaitėmis po gimdymo, kol naujagimio žarnynas yra jautrus, galima vartoti termiškai apdorotas daržoves: apvirtas, virtas garuose, troškintas. Geriausia mėsą virti, troškinti. Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje mėsą ir kitą baltyminį maistą.

Svarbiausia taisyklė - laiminga mama lygu sklandus žindymas. Svarbu, kad nustotumėte nerimauti ir pasitikėtumėte savimi, juk Jūs tikrai geriausiai žinote, kas tinka Jūsų naujagimiui. Pradėjusi žindyti ieškokite patikimos informacijos iš kvalifikuotų savo srities specialistų. Šie žmonės dažniausiai yra šeimos gydytojas, žindymo konsultantas ar akušeris - ginekologas, dietologas. Tad svarbiausia taisyklė valgykite viską ko geidžia Jūsų organizmas, tik žinoma saikingai. Jei vartojate produktus, kurie gali provokuoti alergiją, įveskite juos į savo mitybą po truputį, stebėdama, ar neatsiranda alerginių reakcijų.

tags: #zindancios #mamos #meniu

• kodėl žaidimas svarbus ikimokyklinuko socializacijai
• Apie Austrijos pasakas vaikams
• Išsamus gidas apie žindymą
• Žaidimų idėjos Baby Shower
• Kaip teisingai naudotis Avent pientraukiu