Priešmokyklinių grupių organizavimo gairės ir ugdymo ypatumai

Šiuolaikiniai švietimo politikos prioritetai lėmė ir ugdymo organizavimo tvarkos kaitą. Pertvarkomas įstaigos darbo laikas, įsiklausoma į tėvų nuomonę, apibrėžiant įstaigos funkcionavimo ypatumus. Atliepiant strateginius Europos Sąjungos švietimo srities dokumentus, Lietuvos valstybės švietimo strategijos nuostatose pabrėžiama, kad šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu švietimo kaita, kurios tikslas - plėtoti ir užtikrinti lankstų ir kokybišką priešmokyklinį ugdymą. Kokybiškumas ir lankstumas didele dalimi priklauso nuo programos, nuo ugdymo organizavimo ypatumų.

Nuo pat gimimo žmogus gyvena organizacijoje, kuri vadinasi šeima. Vėliau žmogus keliauja per įvairiausias organizacijas: vaiko darželis, mokykla, būreliai. Kadangi kiekvienas žmogus per visą gyvenimą didžiąją laiko dalį praleidžia organizacijose, jam būtina suvokti organizacijų gyvavimo pagrindinius reiškinius bei vadybos darbo pagrindinius bruožus. Tai suvokdamas žmogus gauna didžiausią naudą iš tos organizacijos.

Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sujungimas į vieną visumą ar griežtą sistemą, sandaros ar struktūros projektavimas ir sudarymas. Organizavimas, kaip valdymo funkcija, formuoja darbinę struktūrą, kurios pagrindinis dėmuo yra žmogus. Neatsižvelgiant į veiklos tipą ir lygį, kiekviena įmonė privalo būti organizuota. Organizavimo procesas struktūrizuoja darbą ir formuoja padalinius, atsižvelgdamas į organizacijos dydį, jos tikslus, technologiją ir personalą. Egzistuoja daugybė elementų, kuriuos būtina struktūrizuoti, kad organizacija galėtų įvykdyti savo planus ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Nesvarbu kokia tai būtų organizacija: ar verslo įmonė, ar komercinė bendrovė, ar švietimo įstaiga visos jos neapsieis ir neapsieina be vienos ir pagrindinės vadybos funkcijos - organizavimo.

Priešmokyklinio ugdymo samprata ir tikslai

Priešmokyklinis ugdymas - visuotinio neformaliojo vaiko švietimo dalis, pradedamas teikti vaikams nuo 5 metų. Jis gali būti privalomas atskiriems vaikams, nusprendus atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms. Priešmokyklinio ugdymo apibrėžtumas traktuojamas pagrindinis švietimo sistemos teisinis aktas. Tai nuosekli švietimo sistemos pakopa, kuri apima vienerius ugdymo metus, o vaikui nepasiekus mokyklinės brandos gali trukti dvejus metus.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - vaiko fizinės ir psichinės sveikatos sergėjimas ir stiprinimas, socialinio saugumo garantavimas, pasitikėjimas savimi, savigarbos, savivertės puoselėjimas, pagalba perimant bendražmogiškąsias vertybes, savarankiškumo ugdymas bei bendravimo patirties plėtotė, kūrybinių ir pažintinių galių plėtotė, vaiko kultūros saugojimas ir puoselėjimas, noro tapti mokiniu skatinimas, tėvų ir ugdymo institucijos partneriškų santykių kūrimas, tėvų demokratinių nuostatų formavimas. Šiame amžiaus tarpsnyje ugdomas aktyvus, savimi ir savo gebėjimais pasitikintis, stiprią pažinimo motyvaciją turintis vaikas, siekiant sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

Priešmokykliniam ugdymui skiriamas atitinkamas specifinis tikslas. Tai brandumo mokyklai užtikrinimas ir lygaus mokyklinio starto galimybės suteikimas. Toks darbas, kuris sąlygojamas išreikštais tikslais, yra įžanga į mokyklinį darbą. Tai socialinės, emocinės, komunikacinės, pažintinės patirties įgijimas. Vaikas gyvena tą savo brendimo tarpsnį, kai užsimezga ir tvirtėja pradai, turintys labai didelę reikšmę jo organizmo plėtotei.

Priešmokyklinių grupių veiklos organizavimas

Priešmokyklinė grupė susiformuoja iki rugsėjo mėnesio iš penkerius, šešerius metus sulaukusių vaikų. Joje gali būti 15-20 vaikų. Priešmokyklinės grupės gali būti valstybinės, savivaldybės, nevalstybinės, t.y. visuomeninių organizacijų, konfesijų ir kt. Priešmokyklinės grupės steigiamos ikimokyklinėse įstaigose, darželiuose-mokyklose, pradinėse, vidurinėse mokyklose, taip pat kultūros įstaigose (bibliotekose, kultūros namuose).

Priešmokyklinio ugdymo organizavimo aspektai

• Grupės aplinka: Grupės aplinka turėtų būti artima vaikui - sukurta grupės aplinka turi padėti vaikui priprasti prie ugdymo įstaigos.
• Demokratiškas ir humaniškas mikroklimatas: Pedagogai neturėtų būti nei per daug globėjiški, nei autokratiški. Svarbiausi metodai analizuojant ir sprendžiant problemas turi būti susitarimas, dialogas ir diskusija. Įstaigos bendruomenėje turėtų būti gerbiami įvairių tautybių, tikėjimų vaikai.
• Ugdymo tikslingumas: Vaikų ugdymas priešmokyklinėje grupėje turėtų būti tikslingas - orientuotas į programoje numatytų kompetencijų ugdymą.
• Ugdymo darna ir tęstinumas: Vaikų ugdymas turėtų būti darnus, tęstinis.
• Individualus požiūris: Priešmokyklinėje grupėje svarbu pažinti kiekvieną vaiką ir prognozuoti tolesnę jo raidą.
• Komandinis darbas: Komandinis visų ugdytojų darbas: pedagogo, jo padėjėjo, logopedo ir kitų specialistų, administracijos.
• Socialinių partnerių pagalba: Vaiko teisių, socialinio pedagogo, pedagoginio psichologinio tarnybos darbuotojo, visuomeninių organizacijų atstovo.

Vietos parinkimo kriterijai

Renkantis priešmokyklinės grupės steigimo vietą, prioritetas teiktinas darželiui. Jei vaikams patogu lankyti artimiausią mokyklą, priešmokyklinės grupės veikla organizuojama vienoje iš jų. Įvertinama, kiek vaiko iki mokyklos reikėtų vežioti. Taip pat atsižvelgiama į tėvų socialinius užsakymus. Kartais tėvai į priešmokyklinę grupę pageidauja vaiką leisti tik tam tikru metų laiku (tik vasarą, tik žiemą, tik pavasarį ar kt.) arba pageidaujama tik epizodinio kontakto su kitais vaikais tam, kad jis įgytų bendravimo su bendraamžiais įgūdžius. Kartais norima, kad grupę vaikas lankytų tik kelias valandas per dieną (2, 4 val.).

Vaikų maitinimą mokykloje privaloma organizuoti, jeigu grupės trukmė yra ilgesnė nei 4 val. (sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymas Nr.102 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75-2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos.“)

Pedagogai ir specialistai

Grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei įgijęs ikimokyklinio ar (ir) pradinio ugdymo kvalifikaciją, papildytą priešmokyklinio ugdymo moduliu, ar papildomai išklausęs specialų priešmokyklinio ugdymo kursą kvalifikaciniuose seminaruose ar specialistų rengimo institucijose. Svarbu numatyti, kiek pedagogų - vieno, dviejų ar daugiau - reikės darbui grupėje.

Įvertinama, ar vaiko specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti vietovėje yra reikiamų specialistų - specialusis pedagogas (logopedas, tiflopedagogas, surdopedagogas), psichologas, socialinis pedagogas, medicinos darbuotojas, pedagogas - kurie galėtų talkinti dirbant grupėje, lankomoje vaiko iš kitakalbės aplinkos. Visi šie aspektai yra svarbūs užtikrinant ugdymo kokybę.

Finansavimas ir modelių įvairovė

Įgyvendinus mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui finansavimo principą, 20 priešmokyklinio ugdymo valandų per savaitę numatoma finansuoti iš valstybės biudžeto skiriant tikslines dotacijas savivaldybėms ir taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Kitas viršijantis 20 val. per savaitę ugdymui skirtas laikas finansuojamas steigėjo arba jo nustatyta tvarka.

Kai kurios savivaldybės, atsižvelgdamos į bendruomenės poreikius, jau šiandien ieško įvairesnių priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių. Tai šio amžiaus vaikams skirtos vasaros stovyklos, savaitgalio grupės, ne visos darbo savaitės grupės, konsultavimo centrai. Remiantis priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelio aprašu, galima daryti išvadą, kad priešmokyklinių grupių veiklos organizavimo modeliai švietimo įstaigose gali būti labai įvairūs. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai, vadovaudamiesi šia priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių įvairove, turi didelę laisvę rinktis, komponuoti, derinti šiuolaikinius priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymo organizavimo modelius.

Priešmokyklinio ugdymo programa ir ugdomosios kompetencijos

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Kompetencijų ugdymosi pavyzdžiai

• Komunikavimo kompetencija: Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
• Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
• Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
• Pažinimo kompetencija: Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
• Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja, arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį, išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.
• Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes. Dalyvaudami atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.

Pasiekimų vertinimas

Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui. Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Gamtamokslinis ugdymas priešmokyklinėje grupėje

Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.

A1. Aplinkos pažinimas per pojūčius

Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lytėjimas) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM - angl.) veiklas.

Augalai

Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.

Gyvūnai

Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.

Dangaus kūnai

Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.

A2. Gamtos reiškinių stebėjimas

Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).

A3. Daiktai ir medžiagos

Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).

A4. Tyrinėjimai ir patirties dalijimasis

Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.

B1. Informacijos rinkimas

Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.

B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas

Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.

B3. Informacijos patikimumas

Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.

B4. Informacijos šaltinių įvairovė ir darnus santykis su gamta

Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.

C1. Gamtinių išteklių nauda

Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).

C2. Atsargumas gamtoje

Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.

C3. Darna su gamta

Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).

C4. Žmogaus įtaka aplinkai ir išradimai

Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.

tags: #priesmokykliniu #grupiu #organizavimo

• Vaisingumo supratimas su skaičiuokle
• Kūdikio galvos apimties normos
• Kūdikių vystymosi skatinimas: patarimai tėvams
• Apie privačius darželius Šnipiškėse
• Vaisiaus apsauginis maišelis