Žilvinas Bubelis: Baltijos kelio dainiaus indėlis ir gyvenimo kelias

Nors interneto šaltiniai apie atlikėją Žilviną Bubelį pateikia gana kuklią informaciją, ypač apie asmeninius duomenis, tokius kaip gimimo data, jo gyvenimo kelias ir indėlis į Lietuvos atgimimą per dainą „Bunda jau Baltija“ yra reikšmingi ir verti detalesnio aprašymo. Prieš trisdešimt metų daina „Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija, Lietuva, Latvija, Estija...“ skambėjo visose Baltijos šalyse ir jaudino lietuvių, latvių ir estų širdis. Baltijos kelio himnas, Sąjūdžio himnas ar netgi neoficialus Baltijos šalių himnas - geru žodžiu šią dainą trijų šalių gyventojai mini iki šiol. Visgi internete ieškant informacijos apie dainą galima rasti daug faktų, tačiau stinga už faktų slypinčios istorijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip gimė ir buvo įrašinėjama ši daina, kas lėmė, kad joje skamba būtent Ž. Bubelio balsas, ką Baltijos kelio dainius veikia dabar ir ką, jo nuomone, dabar lietuviams svarbu suvokti apie Baltijos kelią.

Daina „Bunda jau Baltija“: gimimas ir reikšmė

Daina „Bunda jau Baltija“ buvo įrašyta 1989 m. rugpjūtį, prieš Baltijos kelią. Jos autorius ir kompozitorius buvo Borisas Reznikas, latvių grupės „Eolika“ vadovas. Daina iš kitų panašių dainų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išsiskyrė pirmiausia tuo, kad jai atlikti susivienijo trijų Baltijos šalių atlikėjai. Dainą sudaro trys posmai, kiekvieną jų ir po to sekantį priedainį atlieka skirtingos šalies atlikėjas savo kalba. Lietuvišką teksto dalį atliko Žilvinas Bubelis, latvišką - „Eolika“ vokalistas Viktorass Burakovass-Zemgalis, estišką - estų atlikėjas Tarmo Pihlapas. Tekstą lietuvių kalba parašė Stasys Povilaitis. Daina tapo labai populiaria. Artėjant Baltijos keliui, ji skambėjo radijo stotyse, o po Baltijos kelio iš šios akcijos vaizdų jai buvo sukurtas ir vaizdo klipas, dar labiau išgarsinęs dainą.

Baltijos kelias ir dainos
Dainos aspektas Informacija
Įrašymo metai 1989 m. rugpjūtis
Autorius ir kompozitorius Borisas Reznikas
Lietuvišką teksto dalį atliko Žilvinas Bubelis
Latvišką teksto dalį atliko „Eolika“ vokalistas Viktorass Burakovass-Zemgalis
Estišką teksto dalį atliko Tarmo Pihlapas
Lietuviško teksto autorius Stasys Povilaitis

Žilvino Bubelio muzikinės karjeros pradžia ir atsitiktinis vaidmuo

Ne ką daugiau informacijos internetas pateikia ir apie ją lietuvių kalba atlikusį Ž. Bubelį. Kaip rašo music.lt, jis baigė Vilniaus kultūros mokyklą, vėliau dainavo „Lietuvos“ viešbutyje, o 1986 m. tapo ansamblio „Oktava“ solistu. 1987 m. pelnė apdovanojimus konkursuose „Vilniaus bokštai“ ir „Jūrmala“. O 1989 m. tapo vienu iš „Bunda jau Baltija“ atlikėjų.

Žilvinas Bubelis jaunystėje

Ž. Bubelis atskleidė, kad prie dainos prisidėjo visiškai atsitiktinai. „Latvių grupės „Eolika“ vadovas Borisas Reznikas, parašęs tą dainą, ieškojo dainininko lietuvio ir dainininko esto. Paskambino ar į Lietuvos filharmoniją, ar dar kažkokiai įstaigai, ir jam pasakė, kad yra atlikėjas, kuris yra dainavęs Jūrmalos jaunų atlikėjų konkurse, o dabar tarnauja Rygoje. Tas dainininkas buvau aš. Tuo metu Rygoje tarnavau tarybinėje kariuomenėje“, - prisiminė Ž. Bubelis.

Tada B. Reznikas tiesiog jam paskambino, papasakojo apie projekto idėją ir paklausė, ar lietuvis norėtų prisijungti. Įrašinėjama daina buvo Latvijos radijo studijoje. „Iš pradžių nesupratau to projekto didybės. Sutikau, nes norėjau išbėgti iš kariuomenės, gauti laisvą dieną ar dvi. Bet kai pradėjome įrašinėti tą dainą ir repetuoti, supratau, kad čia kažkas didelio“, - sakė Ž. Bubelis.

Stasys Povilaitis, lietuviško teksto autorius

Dainos lietuviško teksto autorius Stasys Povilaitis jai žodžius lietuvių kalba kūrė pagal pradinį latvišką tekstą. „Jam nusiuntė iš Latvijos tekstą, rusų kalba turbūt, paaiškino maždaug kokia prasmė turi būti, ir jis labai gražiai parašė tą tekstą. Mano asmenine nuomone, jo tekstas puikiai atitiko muziką, viskas labai gerai tarpusavyje sutapo“, - sakė Ž. Bubelis.

Pasak Ž. Bubelio, idėja tuomet buvo tiesiog sukurti bendrą, Baltijos šalis vienijančią dainą - to, kad dainos klipui bus panaudoti Baltijos kelio vaizdai ir ji taps Baltijos kelio himnu, niekas dar neįsivaizdavo. „Niekas nemanė, kad mes dabar surinksime tris atlikėjus iš trijų šalių, įrašysime dainą ir paskui žmonės išeis, rankomis nuties Baltijos kelią ir ta daina gros. Tai nebuvo projektuota. Tai įvyko spontaniškai. Kažkas nufilmavo Baltijos kelią, kažkas parinko būtent šitą dainą ir išėjo klipas. Paveikslas tos dienos, tos nuotaikos, kuri buvo. Lyg iš dangaus buvo reguliuojama“, - sakė Ž. Bubelis.

Bunda jau Baltija

Paklaustas, ar kada nors teko atlikti „Bunda jau Baltija“ dainą gyvai, Ž. Bubelis sakė, kad, deja, ne. Proga tai padaryti buvo, tačiau aktyvią muzikinę veiklą vykdęs Ž. Bubelis sudalyvauti renginyje Latvijoje, kuriame buvo atliekama daina, niekaip negalėjo. „Aš tada su ansambliu važinėjau visur - į Lenkiją, į Ameriką. Ir kai Latvijoje ta daina gavo kažkokį prizą ir buvo atliekama, deja, buvau kitur, negalėjau atvažiuoti ir tos dainos atlikti. Latvių dainininkas atliko tą dainą. Balsas buvo mano, o veidas jo. Jis, vargšas, turėjo atlikti tekstą ne sava kalba“, - pasakojo Ž. Bubelis. Vis dėlto, pasak Ž. Bubelio, daina „Bunda jau Baltija“ greitai po sukūrimo įgavo atskirą gyvenimą ir tikslą, tad tai, kad koncerte Latvijoje ją gyvai atliko ne jis, nėra svarbu. „Nesvarbu, kas dainavo - aš ar kažkas kitas. Man tik teko garbė ir laimė visiškai atsitiktinai patekti į tą projektą. Lietuvoje buvo daug gerų dainininkų, kurie gal būtų daug geriau sudainavę tą dainą. Bet pati daina, jos tekstas ir laikas, man atrodo, buvo Dievo suplanuota, o ne žmonių“, - sako Ž. Bubelis.

Gyvenimas Amerikoje ir įžvalgos apie vienybę

Apie vėlesnį Ž. Bubelio gyvenimą informacijos irgi nedaug. Minima, kad atkūrus Nepriklausomybę jis emigravo į JAV, gyveno Bostone ir Čikagoje, tarnavo JAV kariuomenėje, 2000 m. trumpai grįžęs į Lietuvą dalyvavo Nidoje vykusiame festivalyje „Sveikas, senas mielas krokodile“, kur buvo paskelbtas Lietuvos rokenrolo karaliumi. Ž. Bubelis į JAV atvyko 1991 metais. Gyveno Bostone, pastaruoju metu Čikagoje. Aukštaūgis temperamentingas ir visada trykštantis optimizmu dainininkas gerai žinomas vyresniajai kartai kaip grupės "Oktava“ solistas. 2000 metais Žilvinas Bubelis Nidoje vykusiame festivalyje “Sveikas, senas mielas krokodile” buvo paskelbtas Lietuvos rokenrolo karaliumi. Tąkart jam buvo įteiktas JAV ambasados prizas - daugybė CD su klasikinių rokenrolų įrašais. JAV, be kitos veiklos, jis dainuodavo šiauriniame Čikagos priemiestyje Buffalo Grove įsikūrusiame restorane "Versailles“, tuo pritraukdamas vietos lietuvius. Prieš tai trejus metus Žilvinas dainavo kitame tarp išeivių iš Rytų Europos populiariame restorane.

Čikagos lietuvių bendruomenė JAV

Apie savo dabartinį gyvenimą Ž. Bubelis atvirauti nėra linkęs. Tik patvirtina, kad iki šiol gyvena JAV, yra sukūręs šeimą. „Gyvenu Čikagos priemiestyje, kur yra Amerikos Lietuva. Asmeniniai dalykai viskas tvarkoje, ačiū Dievui. Dėkoju Dievui už galimybes, kurios man buvo suteiktos, ir stengiuosi gyventi savo gyvenimą teisingai, niekam nesuteikdamas skausmo“, - sako jis. „Visiems savo klausytojams nuoširdžiai linkiu meilės, ir - iki greito susitikimo!“ - sakė dainininkas. Pasak šaltinių, Žilvinas jau keletą metų tarnavo rezervininku JAV armijoje. "Sunku pasakyti“, - į klausimą, kodėl pasirinko tarnybą kariuomenėje, atsakė Ž. Bubelis. Gerai nusiteikęs, gyvenantis "lagaminų nuotaikomis“ dainininkas nebuvo linkęs atvirauti apie savo sprendimą. Pokalbio metu jis skaičiavo paskutines likusias valandas iki kelionės į Teksasą. Pradžioje jis skrenda į Teksaso valstiją, kur mobilizuojamas dalinys, o kuria kryptimi bus išsiųstas toliau - neaišku. "Gal į Karoliną, gal į Vokietiją“, - sakė dainininkas. Jis tik patvirtino "Čikagos aidui“, jog tarnyba tikrai nebus muzikantų daliniuose, kokie buvo kažkada formuojami SSSR armijoje.

Sulaukęs 15min žurnalisto skambučio, Ž. Bubelis nustebo ir nudžiugo. „Labai malonu, kad prisimenate mūsų Sąjūdį“, - iškart ištarė jis. Paklaustas, kokius stipriausius įspūdžius jis prisimena iš tų laikų, pripažino, kad tai sunku perduoti žodžiais. „Gyvendamas Tarybų sąjungoje, negalėjai pasitikėti net artimiausiu draugu. Bet kai vyko Atgimimas, žmonių dvasia tapo visiškai kitokia. Mus vedė laisvės idėja. Buvo nuostabi nuotaika, daug nuostabių žmonių. Lietuviai, rusai, lenkai - visi buvo vieningi, nes visiems buvo atsibodę Tarybų sąjunga, tarybinė santvarka, gyventi pagal tą tvarką. Žmonėse buvo daug gerų jausmų, emocijų“, - sakė Ž. Bubelis. Tačiau Baltijos kelią ir to meto nuotaiką atlikėjas sako prisimenantis iki šiol. Jam ypač įstrigo tuometė žmonių vienybė - tiek lietuvių, latvių ir estų vienybė, tiek Lietuvoje gyvenančių įvairių tautų atstovų vienybė, įkvėpta bendro siekio išsivaduoti iš sovietinės nelaisvės.

„Visi buvome pavargę - lietuviai, rusai, lenkai, totoriai, žydai ir taip toliau. Visi buvome pavargę nuo tarybinio melo, kuriame gyvenome šitiek metų. Nuo ryto iki vakaro mums sakė viena, bet mes žinojome, kad yra kitaip“, - sakė Ž. Bubelis. Ž. Bubelis teigė, kad prisiminti, jog visi yra Lietuvos piliečiai, ir vengti susipriešinimo nacionaliniu pagrindu Lietuvos gyventojai turi ir dabar. Nes Baltijos kelias yra parodymas, ką gali vienybė. „Visi esame Lietuvos piliečiai, net jei namie šnekame skirtingomis kalbomis. O jeigu mus padalins - mus vėl kažkas gali užkariauti ir padaryti silpnais. Ir vėl Lietuva pražus, kaip žuvo 1940 m. Baltijos kelią reikia prisiminti ne sakant, kad visi išėjome ir susivienijome prieš rusus. Susivienijome ne prieš rusus, o prieš tarybinę santvarką, kuri spaudė visus - lietuvius, rusus, baškirus, totorius ir taip toliau“, - sakė Ž. Bubelis.

Lygiai, taip pat, anot jo, svarbu suprasti, kaip pasikeitė gyvenimas, lyginant su tais laikais. „Gyvenome kaip pasaulio skurdžiai. Dabar Lietuva yra visavertė pasaulio, Europos valstybė. Į lietuvius niekas nežiūri kaip į vargšus. Tarybiniais laikais buvo priešingai - kai išvažiuodavome į koncertus, negalėjome sau leisti nieko, su konservais gyvenome, kiekvieną centą taupėme, kad kažką parsivežtume namo, išlaikytume šeimas. Toks smaugimas ir privedė prie Baltijos kelio“, - prisiminė atlikėjas.

Taip pat, pasak atlikėjo, svarbu, kad neatšaltų santykiai su latviais ir su estais, kad būtų bendradarbiaujama tiek kultūroje, tiek ekonomikoje, tiek karyboje, nes esame vienas regionas, kurį vienija bendra istorija ir bendri tikslai, panaši kultūra. Tam, jo teigimu, irgi gali pasitarnauti bendra Baltijos kelio atmintis. Baigdamas pokalbį Ž. Bubelis užtikrina - nors gyvena JAV, Lietuvos nepamirš niekada ir iki šiol Lietuva yra jo namai. Atlikėjo teigimu, palaimą grįždamas į Lietuvą jis jausdavo dar tada, kai išvykdavo gastrolėms su „Oktava“. „Man sunku atsakyti į klausimą - kokie įspūdžiai grįžus į Lietuvą. Įspūdžiai būna Disneilende. Lietuva ne šalis, kur važiuoji įspūdžių ieškoti. Lietuva yra gimtas kraštas. Tavo kraujas ir siela. Atvažiuoji į Lietuvą kaip į namus. Juk kai grįžti į namus, į gimtinę, negalvoji apie įspūdžius. Galvoji apie saldų jausmą, kad esi namuose. Lietuva yra namai“, - pabrėžia atlikėjas.

tags: #zilvinas #bubelis #gime



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems