Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba
Žemaitija - vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, pasižymintis giliomis tradicijomis, savita kalba ir turtingu kultūriniu palikimu. Regiono tapatumo puoselėjimu ir apsauga rūpinasi specializuota institucija - Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba.
Institucijos kūrimas ir veikla
Etninės kultūros globos taryba buvo įkurta 2000 m. rugpjūčio 21 d., o jos ištakos siejamos su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu ir tautiškumo puoselėjimo idėjomis. Remiantis 2001 m. liepos 20 d. patvirtinta Regioninių etninės kultūros globos tarybų sudarymo tvarka, visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose buvo įsteigti Tarybos regioniniai padaliniai. Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba oficialiai įsteigta 2002 m. liepos 5 d., o jos koordinacinis centras įsikūrė Telšiuose.
Tarybos vykdo svarbius uždavinius, analizuojant regiono kultūros būklę ir planuojant veiklas. Pavyzdžiui, vasario 23 dieną įvyko pirmasis 2021 metų Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis. Nuotoliniame posėdyje apsvarstyta 2020 metų Žemaitijos tarybos veiklos ataskaita, aptartas 2021 metų veiklos planas bei analizuota padėtis Žemaitijos heraldikos sferoje.
Žemaitijos regiono simbolika
Svarbi Žemaitijos tapatybės dalis - jos heraldika. Žemaitijos etnografinio regiono herbų ir vėliavų projektai buvo sukurti Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva, jų autorius - Algis Kliševičius. Mažojo Žemaitijos herbo ir viduriniojo Žemaitijos herbo bei Žemaitijos vėliavos projektai buvo suderinti Lietuvos heraldikos komisijoje 1994 m. liepos 21 d., o didžiojo herbo ir vėliavos su didžiuoju herbu centre projektai aprobuoti 1999 m. liepos 22 d.
Žemaitijos herbo elementai:
- Mažasis herbas: raudoname lauke pavaizduota juoda meška su sidabrine grandine ant kaklo, stovinti ant užpakalinių kojų.
- Vidurinysis herbas: mažasis herbas su heraldine kunigaikščių raudona kepure (karūna).
- Didysis herbas: papildytas skydininkais - sidabrine deive su inkaru ir sidabriniu kariu, stovinčiais ant kaspino su lotynišku užrašu Patria una.
Regiono savitumas ir paveldas
Žemaitija garsėja savo išskirtiniu kraštovaizdžiu ir archajiškomis tradicijomis. Vaizdingiausi regiono plotai - tarp Telšių ir Šilalės iškylanti kalvotoji Žemaitija su kloniuose tyvuliuojančiais Germanto, Lūksto, Biržulio ir kitais ežerais. Ten aukštesnieji kalnai - Šatrija, Medvėgalis, Girgždūtė - jau senovėje buvo tapę šventkalniais ar piliakalniais. Dėl kalvoto reljefo šį regioną sunkiau pasiekdavo istorinės permainos, todėl čia ilgiau išliko senovinio gyvenimo ženklai: erdvios ūkininkų sodybos, archajiški numai su atvirais prieangiais ir ugniakurais.
Estijos istorija 🇪🇪 | Gamta, kultūra ir Europos skaitmeninė tauta (pilnas dokumentinis filmas)
Regionas taip pat pasižymi savita kulinarine kultūra, kurioje nuo seno svarbią vietą užima kanapės. Populiariausias patiekalas - kanapių taboka, valgoma su bulvėmis, taip pat kanapinis pienas ir kanapių rasalas. Kita ryški tradicija - Užgavėnių šventimas, kurio metu persirengėliai su toteminių žvėrių kaukėmis lanko kaimynus ir sudegina Morės iškamšą.
| Sritis | Išskirtiniai bruožai |
|---|---|
| Kalba | Tarmė kaip etnografinio regiono kertinis akmuo |
| Architektūra | Erdvios sodybos, autentiški gyvenamieji namai |
| Kulinarinis paveldas | Patiekalai iš kanapių, tradiciniai linų apdorojimo papročiai |
| Tradicijos | Kalnų giedojimas šermenų metu, „Ačiavimo“ paprotys |
Etninės kultūros globos taryba 2016 metais pradėjo vykdyti Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programą, kurioje nuolat analizuojama etnografinių regionų raiška, tautodailės būklė bei specialistų rengimas. Tai užtikrina, kad tokie unikalūs regionai kaip Žemaitija išlaikys savo autentiškumą ir ateities kartoms.
tags: #zemaitijos #regionine #etnines #kulturos #globos #taryba
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
