Vaikas ir globa - tai dvi sąvokos, kurios yra glaudžiai susijusios. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) sąvoka vaikas yra apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Visuomenė suteikia vaikui specialų statusą, pripažindama suaugusiuosius atsakingus už vaikų apsaugą ir užtikrinančius vaikų globą. Vaiko apsauga siejasi su jo priklausomumu. Šeima yra pripažinta saugiausia vieta vaikui.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka globa apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai yra asmeninis ir turtinis teisių bei interesų apsaugos forma. Tai yra teisių ir interesų apsauga. Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.
Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Visų pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.

Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje). Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą.
Asmenys (šeimos), galvojantys apie globą, kreipiasi į savo miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių arba į socialinius partnerius ir įsitraukia į globėjų vertinimo procesą. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus.

Svarbu išsiaiškinti, kokie motyvai skatina žmones globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidines bei išorines motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tuo, kokiais motyvais vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus. Tyrimas yra aktualus, nes išsiaiškinus globėjų motyvacijos vidinius bei išorinius veiksnius, galima sužinoti, kokios priežastys ar aplinkybės paskatina asmenis (šeimas) ryžtis globoti tėvų globos netekusius vaikus.
Magistro darbo tyrimas atskleidė, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai dažniausiai vedini vidinių motyvacijos veiksnių. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujus globėjus, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Savivaldybės administracija vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu (rūpintiniu), taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, skiria ir moka pagalbos pinigus.
Pagalbos pinigai, t. y. už vieną vaiką 4 BSI per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį. BSI dydis yra 74 Eur, tad priedos dydis - 5550 Eur (kaip vienkartinė įsikūrimo išmoka budintiems globotojams).
Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI.
Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus:
Įsivaikinus vaiką nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus, t.y. įtėviai gauna tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kt.
Tėvystės išmoka. Mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Vaiko priežiūros išmoka. Mokama vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, išeinančių vaiko priežiūros atostogų. Gimus vaikui vaiko priežiūros išmoka yra mokama pasirinktinai iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėn.
Vaiko pinigai. Jie yra mokami visiems vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio ugdymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa ir kt.).
Vienkartinė išmoka vaikui. Gimus vaikui yra mokama vienkartinė išmoka vaikui. Vaiką įsivaikinus ši išmoka yra išmokama vienam iš įtėvių net ir tuo atveju, jeigu ji jau kartą uvo išmokėta za tą patį vaiką kitiems asmenims, t.y.

Vaiko globa (rūpyba) yra įtemptas procesas, kurio metu stengiamasi vaikui suteikti tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Globėjai (rūpintojai), priimdami vaiką į savo šeimą, gali stokoti žinių ir įgūdžių, kaip atliepti vaiko poreikius (DeGarmo, 2013). Savipagalbos grupėse dalinantis patirtimi su kitais globėjais (rūpintojais), gali būti aptariami sunkumai ir taip prisidėti prie jų įveikimo, užtikrinant geresnes globos (rūpybos) sąlygas vaikui.
Kokybinio tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad tyrime dalyvavusiems nuolatiniams globėjams (rūpintojams), globojantiems likusius be tėvų globos vaikus šeimoje, dalyvavimo savipagalbos grupėje patirtis yra teigiama. Informantai atskleidė, kad patiria priėmimą, palaikymą, bendrystę, atsiskleidimą.

Taip pat iš tyrimo paaiškėjo, kad kai kuriems informantams trūksta laiko pasidalinti savo patirtimi, pradžioje sunku pasitikėti savipagalbos grupės nariais dėl susidariusių neigiamų nuostatų apie savipagalbos grupes.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 2691 vaikas neteko tėvų globos.
Iš jų 1216 vaikams nustatyta globa (rūpyba) šeimose, pasiskirsčiusi taip:
| Globos tipas | Vaikų skaičius (2008 m.) |
|---|---|
| Senelių globoje | 640 |
| Dėdės, tetos šeimoje | 240 |
| Sesers, brolio šeimoje | 132 |
| Kito asmens šeimoje | 204 |
Pastaraisiais metais Kauno mieste globėjais ruošia Vaikų gerovės centras "Pastogė" ir VšĮ "Šeimos santykių institutas". Šių įstaigų paruošiamų Kauno mieste globėjų statistika atskleidžia nuolatinį augimą:
