Vyrų nevaisingumas: išsamios priežastys ir pažangūs gydymo būdai

Vyrų nevaisingumas - tai būklė, kai vyro gebėjimas pradėti nėštumą nėra įmanomas dėl sutrikusios spermatozoidų produkcijos, transportavimo arba kitų sveikatos sutrikimų. Tai problema, kai turint pastovius lytinius santykius su pastovia partnere ir nenaudojant jokių apsisaugojimo priemonių nepavyksta apvaisinti moters kiaušinėlio.

Nors medicina šioje srityje per pastaruosius dešimtmečius padarė didelę pažangą, nevaisingumo tema vis dar apipinta mitais. Istoriškai atsakomybė už vaisingumą ilgą laiką buvo priskiriama tik moteriai. Dėl nevaisingumo jos buvo tiriamos pačiais įmantriausiais būdais, o neradus priežasčių, siunčiamos psichiatro gydymui. „Buvo manoma, kad nevaisingų moterų smegenys skatina tam tikrų vaisingumą slopinančių kenksmingų hormonų išsiskyrimą arba, kad nevaisingumą sukelia nesąmoninga neapykanta savo vyrui ar sekso baimė, skatinanti makšties ir gimdos spazmus, slopinančius vaisingumą. Jei porai nepavykdavo susilaukti vaikų, moterys buvo smerkiamos, niekinamos ar net išvaromos iš bendruomenės“, - pasakoja gydytojai. Tik pastaruosius 30-40 metų pradėta plačiau kalbėti apie vyro vaidmens svarbą, tačiau senas požiūris mūsų visuomenėje vis dar išlieka.

Vyrų nevaisingumo paplitimas ir svarba

Šiandien medicinos specialistai patvirtina, kad pora turi būti vertinama kaip visuma. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10% porų susiduria su vaisingumo problemomis. Apie 50 proc. poros nevaisingumo atvejų būna dėl spermos kokybės pokyčių. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojo urologo Mariaus Anglickio, maždaug 40-50 proc. nevaisingumo atvejų yra susiję su vyro sveikata. Tai reiškia, kad beveik kas antra pora susiduria su vadinamuoju vyriškuoju faktoriumi.

Statistikos duomenimis, vaikų per vienerius metus nesusilaukia maždaug 15 proc. šeimų. Remiantis straipsniu, pateiktu Nacionaliniame Indijos medicinos žurnale, nevaisingumo paplitimas Indijoje yra 15-20%, o vyriškas faktorius sudaro iki 20-40%. Šis skaičius augo nuo devintojo dešimtmečio ir dabar tapo 60 %, palyginti su maksimaliu 40 %, kaip rodo tyrimai, pristatyti 1980 m. Vertinant pasauliniu mastu, pagal atliktą 40-ies metų laikotarpio vyrų spermos kokybės tyrimų studiją matome, kad Lietuvos vyrų vaisingumo lygis yra pakankamai geras, tačiau bendrai stebimos prastėjančios spermos kokybės tendencijos.

Prastėjanti spermos kokybė: globali tendencija

Gydytojas M. Anglickis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią tendenciją - blogėjančius vyrų spermos rodiklius. Per paskutinius 40 metų vidutinis spermatozoidų kiekis ejakuliate sumažėjo apie 50-60 proc., o nuo 2000 metų stebimas dar spartesnis spermos kokybės blogėjimas. Šią tendenciją lemia keli veiksniai, tokie kaip gyvenimo būdo pokyčiai, aplinkos tarša ir vėlesnis šeimos planavimas. Lietuvoje stebimos panašios tendencijos kaip ir visoje Europoje, todėl vyrų vaisingumo klausimas tampa vis aktualesnis.

Vyrų nevaisingumo priežastys

Vyrų nevaisingumas gali turėti daug skirtingų priežasčių. Pagrindinės priežastys gali būti genetinės, hormoninės, nevaisingumą gali lemti traumos bei kiti medicininiai pakitimai. Nevaisingumo atveju yra pažeista vyro lytinė sistema arba sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra.

Medicininės priežastys ir rizikos veiksniai

• Genetinės problemos ir apsigimimai: Įgimtos anomalijos, nenusileidusios sėklidės (kriptorchizmas).
• Hormoniniai sutrikimai: Hormoninis disbalansas hipofizėje ir skydliaukėje, vyriškų hormonų trūkumas dėl įvairių susirgimų. Hormonai, tokie kaip testosteronas, yra svarbūs normaliam spermatozoidų vystymuisi ir aktyvumui.
• Varikocelė: Išsiplėtusios venų varikozės, kurios išsivysto kapšelyje, neleidžia tinkamai tekėti kraujui. Šios varikozės randamos iki 40 % vyrų, įvertintų dėl nevaisingumo. Tai viena dažniausių priežasčių, bloginanti spermos kokybę.
• Uždegiminės ligos ir infekcijos: Lytiškai plintančios ligos, tokios kaip chlamidijos ir gonorėja, gali sukelti laikiną vyrų nevaisingumą. Taip pat persirgtas epideminis parotitas (kiaulytė), ypač jei kartu buvo ir sėklidžių uždegimas, bei kitos šlapimo ir lytinių takų infekcijos.
• Anatominės kliūtys ir užsikimšimai: Kai kuriems vyrams yra užsikimšusios sėklidžių dalys ar sėklinio latako užsikimšimas, kurie neleidžia spermai patekti į spermą. Fizinė žala ar chirurginės operacijos gali sukelti šias kliūtis.
• Retrogradinė ejakuliacija: Tai reiškia, kad ejakuliacijos metu sperma iš varpos neišeina, o patenka į šlapimo pūslę. Šią būklę gali sukelti diabetas ir šlapimo pūslės, prostatos ar šlaplės operacijos.
• Imunologiniai faktoriai: Kai imuninė sistema sutrinka, ji spermatozoidus traktuoja kaip svetimkūnius ir nukreipia į juos.
• Seksualinės problemos: Erekcijos disfunkcija ir priešlaikinė ejakuliacija turi įtakos vaisingumui. Erekcijos sutrikimą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant psichologines problemas, tokias kaip nerimas, kaltė, žema savigarba, ir fizinės sveikatos problemos, pvz., diabetas, hipertenzija, aukštas cholesterolio kiekis ir širdies ligos.
• Piktybinės ligos ir gydymai: Taikyti gydymai, ypač chemoterapija piktybinėms ligoms gydyti, sėklidžių vėžys.

Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaka

Vyrų vaisingumui didelę įtaką turi gyvenimo būdas, mityba, klimatas, psichologinė būsena. Ypatingai svarbų vaidmenį atlieka:

• Mityba: Nesveika mityba, t. y. daug angliavandenių, greito maisto, mažai natūralių vitaminų. Prasta mityba siejama su neigiamu laisvųjų radikalų poveikiu spermatozoidams.
• Žalingi įpročiai: Rūkymas, alkoholio vartojimas ir narkotikai. Moksliniais tyrimais gauti duomenys patvirtina, jog rūkančių vyrų spermos kokybė yra blogesnė nei nerūkančių, ir atrodo, yra ryšys su rūkymo trukme bei kasdien sutraukiamų cigarečių skaičiumi. Taip pat įrodyta, jog kai kurie spermos rodikliai pakinta ir tiems, kurie kasdien vartoja alkoholį.
• Svoris: Antsvoris ir nutukimas gali netiesiogiai veikti vyrų vaisingumą.
• Stresas: Stresas savo ruožtu išdarko organizme vykstančius metabolizmo procesus, paskatina ROS (reaktyviųjų deguonies dalelių) gamybą sėklidėse, o tai atsiliepia spermatozoidų kokybei. Tokie spermatozoidai bus nepajėgūs apvaisinti. Dauguma su nevaisingumu susidurusių porų patiria didžiulį stresą ir įtampą. Depresija yra dažnas nevaisingų porų palydovas.
• Temperatūra: Fiziologiškai vyrų sėklidėse temperatūra yra keliomis laipsnio dalimis mažesnė negu bendra kūno temperatūra, todėl bet koks temperatūros pasikeitimas stipriai veikia spermatozoidų vystymąsi. Grįžtami pakitimai spermoje gali atsirasti, jei sėklidės ilgesnį laiką būna aukštesnėje temperatūroje - karščiavimas dėl infekcinių ligų, ilgas ir dažnas buvimas saunoje, darbas karštose patalpose. Net dažnas lankymasis pirtyje ar nešiojamojo kompiuterio laikymas ant kelių gali būti reikšmingas veiksnys.
• Aplinkos tarša: Cheminiai veiksniai ir poveikis chemikalams. Nauji tyrimai rodo, kad mikroplastikas gali jungtis prie sėklidžių ląstelių receptorių ir sutrikdyti hormonų pusiausvyrą bei spermatozoidų gamybą. Spermatogenezei žinoma kai kurių cheminių medžiagų žalinga įtaka.
• Fizinis aktyvumas ir sėdėjimas: Vyrams, kurie prie televizoriaus praleidžia 20 ir daugiau valandų per savaitę, nustatoma 44 proc. mažesnė spermos koncentracija ir mažesnis spermatozoidų kiekis, nei vyrams, kurie televizoriaus nežiūri. Sėdėjimas prie televizoriaus ne tik sukelia aukštesnę kapšelio temperatūrą ir neigiamai veikia spermos kokybę, bet neretai jį lydi nutukimas, cukrinis diabetas ar širdies bei kraujagyslių ligos, kurios netiesiogiai veikia vyrų vaisingumą.

Pagrindinės nevaisingumo priežastys (procentinis pasiskirstymas)

Nevaisingumo priežastys yra įvairios ir dažnai gali būti kompleksinės. Žemiau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios vyrų nevaisingumo priežastys ir jų procentinis pasiskirstymas:

Kada kreiptis į specialistus ir diagnostika

Poroms svarbu žinoti aiškias ribas, kada verta pradėti išsamesnius tyrimus. Jei pora aktyviai gyvena lytinį gyvenimą, turi reguliarius santykius ir nesisaugo, tačiau per 12 mėnesių nepavyksta pastoti, tai jau yra signalas kreiptis į specialistus. Jei moteriai daugiau nei 35 metai, šis laikotarpis trumpėja iki šešių mėnesių. Praktikoje vis dažniau tyrimai pradedami lygiagrečiai abiem partneriams, nes taip taupomas laikas ir greičiau randama priežastis.

Vyrų nevaisingumą gali rodyti simptomai, tokių kaip mažesnis spermatozoidų kiekis, sumažėjęs libido ar seksualinė disfunkcija. Ligos nevaisingumo diagnostika reikalauja kruopštaus ligonio ištyrimo.

Pagrindiniai diagnostikos metodai

• Sėklinio skysčio (spermos) tyrimas (spermograma): Tai pirmasis ir labai svarbus tyrimas vyrui. Vaisingumui reikšmingi visi spermos parametrai. Svarbu ne tik pats tyrimas, bet ir jo atlikimo kokybė. Geriausia spermogramą atlikti klinikose, kuriose ją vertina gydytojas embriologas, nes automatiniai tyrimai dažnai yra netikslūs. Reikia paminėti, kad spermos tyrimas yra subjektyvus ir iš vieno tyrimo daryti išvadų nereikėtų. Net ir gera spermograma negarantuoja greito pastojimo, nes tam tikros būklės, pavyzdžiui, varikocelė ar kenksmingi aplinkos veiksniai, gali lemti sėklidžių pakitimus, kurie tyrimuose iš karto neatsispindi.
• Hormonų tyrimai: Nustatomas hormonų lygis organizme. Jei yra įtarimas dėl sumažėjusio spermatozoidų aktyvumo, gydytojas gali nurodyti spermatozoidų judrumo tyrimą.
• Ultragarsinis sėklidžių tyrimas: Padeda vizualizuoti sėklides ir aptikti anatominius pakitimus.
• Kiti tyrimai: Papildomai gali būti atliekami šlapimo tyrimai, genetiniai tyrimai.

Esant spermos pokyčių, vyrai tolesniam tyrimui siunčiami pas urologą. Normalūs šio tyrimo rodikliai patvirtina vyro vaisingumą, bet spermatozoidų skaičiaus, judrumo, formos pakitimai rodo tik sumažėjusį savaiminio pastojimo šansą. Ypač tai svarbu suprasti šeimoms, kurios jau turi vieną ar daugiau vaikų (antrinis nevaisingumas), tačiau moteris negali vėl pastoti. Vyro tyrimas būtinas ir šiais atvejais, vaikų turėjimas dar neįrodo, jog vyro vaisingumas nepakitęs.

Vyrų nevaisingumo gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo nevaisingumo priežasties. Šiandien gydymo galimybės yra gerokai pažangesnės nei anksčiau. Vyrų nevaisingumas gali būti gydomas įvairiai, viskas priklauso nuo indikacijų ir nevaisingumo priežasčių. Daugeliu atvejų vyrų nevaisingumas gali būti išgydomas. Tik nedidelę dalį pacientų įmanoma efektyviai gydyti vaistais - tiems, kuriems yra hormonų pusiausvyros sutrikimai, infekcijos. Kai kurie pacientai operuojami, dažniausiai dėl varikocelės.

Medikamentinis ir hormoninis gydymas

Jei paciento istorija yra tinkama, rekomenduojama vartoti vaistus ir vitaminų terapiją. Priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, vyrui gali būti taikomas medikamentinis gydymas ir hormonų korekcija. Sveiką spermos gamybą palaiko gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip metimas rūkyti, sveika mityba ir reguliari mankšta. Taigi pastoti galima ir be gydymo in vitro apvaisinimo būdu. Rekomendacija dėl gydymo vaistais prieš pradedant gydymą in vitro apvaisinimo būdu skiriasi priklausomai nuo paciento istorijos ir klinikinių požymių.

Chirurginės intervencijos

Kai kurie pacientai operuojami, dažniausiai dėl varikocelės. Kai kuriais atvejais, kai ejakuliate nerandama nė vieno spermatozoido, taikomos pažangios procedūros, tokios kaip mikroTESE. Atliekant mikro TESE operaciją, sėklidė visiškai atidaroma vienu pjūviu, o audinys padidinamas 24 kartus mikroskopu, siekiant nustatyti sritis, kuriose gali susidaryti sperma. Kadangi spermatozoidų gamybos kanalai yra plačiai matomi, juos lengva atskirti ir surenkami reikiami audiniai. Tai sudėtinga, tačiau daugeliui porų tampa realia galimybe susilaukti biologinių vaikų. Lietuvoje jau yra atvejų, kai po šios procedūros poroms pavyko susilaukti vaikų, nors natūralus pastojimas buvo beveik neįmanomas.

Pagalbinio apvaisinimo metodai

Atsiradus pagalbinio apvaisinimo metodams, vyrų nevaisingumo gydyme įvyko perversmas. Absoliutaus vyrų nevaisingumo atvejų liko labai nedaug: kai kurios genetinės ligos, sunkus sėklidžių pakenkimas dėl buvusių ligų ar gydymų, kai sėklidės audinyje nepavyksta aptikti spermatozoidų.

Priklausomai nuo spermos kokybės, taikomi įvairūs gydymo būdai:

• Intrauterininė inseminacija (IUI): Jei spermos kokybė vidutinė, tuomet dažniausiai naudojama inseminacijos procedūra. Dažnai medikamentinio ar chirurginio vyrų nevaisingumo gydymo metodai naudojami kartu su intrauterine inseminacija.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Prastos spermos kokybės atveju atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje.
• Mikroinseminacija arba spermijo injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI): Jei spermos kokybė labai prasta, taikoma mikroinseminacija. Netgi tais atvejais, kai spermoje nėra spermatozoidų, juos dažnai įmanoma gauti iš sėklidės ir panaudoti moters kiaušialąstėms apvaisinti. Naudojant IMSI metodą, galima aptikti daug struktūrinių problemų, kurias nešioja spermatozoidas.

Mūsų klinikose paruošiama individualizuota gydymo procedūra. Dėl pažangių technologijų, kurias naudojame embriologijos laboratorijoje, galime pasiekti sėkmingų rezultatų net sunkiais atvejais. Turime tūkstančius pacientų, kurie patyrė džiaugsmą tapti tėvais dėl sėkmingo gydymo. Dabar tavo eilė! Tegul tavo istorija tampa mūsų kita laimės istorija.

Vaisingumo palaikymas ir prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti nevaisingumo, yra keletas veiksnių, kurie gali padėti sumažinti riziką. Kaip kiekvienas vyras gali prisidėti prie savo vaisingumo gerinimo? Pasak gydytojo M. Anglickio, sveikas gyvenimo būdas yra vienas svarbiausių veiksnių:

• Subalansuota mityba: Racionali mityba (gausu žuvies, vištienos, vaisių, daržovių, ankštinių augalų ir neskaldytų grūdų) yra svarbi. Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojami ir maisto papildai. Tyrimai rodo, kad spermos kokybei gerinti svarbios omega-3 riebalų rūgštys, probiotikai bei antioksidantai, padedantys mažinti oksidacinį stresą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta ir pakankamas fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbūs. Dirbantiems sėdimą darbą, kas vieną valandą rekomenduojama daryti pertraukėles - pasivaikščioti, kelis kartus pritūpti.
• Normalus kūno svoris: Antsvorio ir nutukimo kontrolė yra esminė.
• Žalingų įpročių atsisakymas: Rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas.
• Kokybiškas miegas: Pakankamas ir kokybiškas miegas padeda palaikyti bendrą organizmo sveikatą.
• Temperatūros kontrolė: Vengti ilgo ir dažno buvimo saunoje ar karštose patalpose, nešiojamojo kompiuterio laikymo ant kelių, kad būtų išvengta sėklidžių perkaitimo.

Nors tai gali skambėti paprastai, dažnai būtent šie pokyčiai pagerina spermos kokybę. Svarbu suprasti, kad kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl gydymas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į konkretų situaciją ir priežastis, kurios gali paveikti spermatozoidų aktyvumą.

Ankstyva diagnostika ir intervencija

Prevencijos priemonės, taikomos jau vaikystėje ir paauglystėje, yra labai svarbios:

• „Berniukų mamos turėtų atkreiptų dėmesį, ar jų abi sėklidės yra kapšelyje, laiku būtų diagnozuojamas ir gydomas kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės). Tikimės, jog visuotinai skiepijant nuo epideminio parotito (kiaulytės) šios vyrų nevaisingumo priežasties Lietuvoje nebeliks“, - viltį išreiškė specialistai.
• Jei medikai dažniau apžiūrėtų jaunuolių sėklides, būtų laiku pastebėti kapšelio venų išsiplėtimai, tos pusės sėklidės tūrio mažėjimas, laiku operuojama varikocelė.
• Laiku gydomos šlapimo ir lytinių takų infekcijos gali padėti išvengti latakų, kuriais spermatozoidai iš sėklidžių patenka į spermą jos išsiliejimo metu, užakimo.
• Jei jaunam vyrui diagnozuojama piktybinė liga ir planuojama chemoterapija, reikėtų rekomenduoti jiems užsišaldyti spermos pavyzdį, nes po tokio gydymo vyras gali likti nevaisingas.

Vyru nevaisingumas gali būti sunki ir iššūkius kelianti būklė tiek fiziniu, tiek emociniu aspektu. Svarbu suprasti jo priežastis, diagnozuoti ir gydyti pagal specialisto rekomendacijas. Kreipkitės į urologą internetu! Patarimas: Nevaisingumas gali jus emociškai pakenkti. Pasikonsultuokite su ekspertais urologais, kurie specializuojasi vyrų nevaisingumo gydyme.

tags: #vyru #nevaisingumo #gydymas

• Atraskite LEGO City nuotykius
• Visi atsakymai apie ankstyvąjį nėštumo nustatymą
• Filmavimo kameros siuntimas į Londoną: svarbiausi reikalavimai
• Principai ir metodai ugdant pilietiškumą
• „Šnipų vaikučiai 2“ – nuotykių kupina kelionė visai šeimai