Nėštumas: moters ir vyro patirtys, iššūkiai ir pasiruošimas
Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kuris dažnai akcentuojamas per fiziologinio vaisiaus vystymosi prizmę. Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į moters savijautą, jos išgyvenimus ir psichologinę būseną. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius nėštumo aspektus, nuo psichologinių transformacijų iki praktinių patarimų, kaip pasiruošti gimdymui ir pasirūpinti savimi bei kūdikiu.
Motinos ir vaisiaus ryšys
Įrodyta, kad motinos nuotaikos tiesiogiai veikia būsimojo vaiko širdies veiklą ir judesius. Motina yra tarpininkė tarp išorinio pasaulio ir vaiko. Vaikas įsčiose nesuvokia pasaulio tiesiogiai, tačiau jis nuolat priima pojūčius, jausmus ir mintis, kuriuos sukelia motinai aplinkinis pasaulis. Todėl labai svarbu, kad būsimos mamos mintys būtų švarios ir skaidrios.
Kai būsima mama yra apsupta šilumos ir rūpesčio, jos smegenys aktyviai gamina endorfinus - „laimės hormonus“, kurie yra labai vertingi vaikui. Nėštumą galima vertinti kaip krizinę situaciją, todėl suprasti nėščią moterį ir padėti jai įsisąmoninti mamos vaidmenį yra rimtas ir atsakingas uždavinys.
Psichologinės asmenybės transformacijos etapai
Nėštumo metu moteris išgyvena keletą išreikštų psichologinės asmenybės transformacijos etapų:
Pirmasis etapas: nėštumo įsisąmoninimas
Gana dažnai moteris apie savo nėštumą sužino ne iš karto. Net jei visi nėštumo reiškiniai akivaizdūs, jai dar tenka išgyventi pirmąjį etapą - savęs, kaip nėščios, įsisąmoninimo, pajautimo etapą. Būsimos mamos galvoje atsiranda daug klausimų, susijusių su atsakomybės baime, stresu dėl nelaukto nėštumo: ar ne per anksti turėti vaikų? Ar ne vėlu? Kaip reikės gyventi? Ir t. t. Šiems klausimams išspręsti neretai susirenka visų artimųjų konsiliumas. Ir beginklis mažylis nuo pirmų savo gyvenimo dienų papuola į kaltinamųjų suolą, kur pagrindiniu kaltintoju ir teisėju būna jo motina. Kartais šis procesas trunka ne vieną savaitę, ir visą tą laiką mažytė širdelė susispaudžia nuo skausmo ir baimės.
Jeigu galutinis nuosprendis bus teigiamas arba bandymas atsikratyti vaisiumi nepavyko, vaiko gyvenimas vis tiek bus aptemdytas nemalonumų. Visos moters instinktyvios baimės ir stresai suspėja stipriai paveikti mažylį įsčiose. Juk ląstelės, iš kurių vėliau formuosis vaiko smegenys, atsiranda jau praėjus kelioms valandoms nuo apsivaisinimo. Toks mažylis gali gimti su mirties baime ir gyvens su ja visą gyvenimą. Ir jeigu jau taip įvyko, būtina kasdien apsupti vaiką šiluma ir meile, nuolat įtikinėti, jog jis šioje šeimoje yra laukiamas.
Įsčiose besivystantis mažylis puikiai jaučia aplinkinių žmonių požiūrį į jį. Gerai, kad nėštumas, besitęsiantis devynis mėnesius, užvaldydamas moters kūną ir sielą, neužklumpa jos netikėtai, o palaipsniui ruošia motinystei. Pirmos savaitės - pačios paslaptingiausios: kažkur ten, pilvo apačioje, vyksta greitas ląstelių dalijimasis, auga organai, plaka mažytė širdelė. Tačiau pati moteris dar nejaučia savyje vaiko, nejaučia, kaip diena po dienos jis auga ir vystosi, nors hormoninė sistema dabar jau dirba už du.
Todėl būsima mama patiria daug jai neįprastų pojūčių: rytais pykina, kamuoja nuovargis, vos kas nors - tuoj akys pilnos ašarų ir t.t. Tačiau laikini negalavimai ir netolygus elgesys turi ir teigiamų bruožų: lėtai, žingsnis po žingsnio, jie ugdo moters atsargumą, taip reikalingą apsaugoti save ir vaisių. Ypač dabar, kad ir kaip būtų sunku, ji privalo prisiversti laikytis sveiko gyvenimo būdo principų, teisingai maitintis, pakankamai judėti ir t.t.
Kiek vėliau pradeda ryškėti būsimojo vaiko įvaizdis. Mama savo dėmesį perkelia nuo savęs į būsimąjį vaikelį. Mėnuo po mėnesio vaiko paveikslas motinai tampa vis ryškesnis, jo suvokimas labai keičiasi: jis sustiprėja, patikslėja. Gaila, bet mūsų oficialioji medicina šiandien neduoda informacijos, kaip turi elgtis būsima mama kiekvieną mėnesį. Visos rekomendacijos apsiriboja bendromis frazėmis: sveika mityba, sveikas gyvenimo būdas ir panašiai. O juk iš jos emocinės patirties taip pat susideda tas bagažas, su kuriuo vaikas gims.
Antrasis etapas: nėštumo matomumas
Pagaliau, po kurio laiko, nėtumas tampa pastebimas. Ir čia ateina tikro džiaugsmo minutės. Tuo metu dauguma moterų jaučiasi normaliai, jos pilnos energijos. Vaisius dar mažutėlis, bet tai jau žmogus, švelniai stuksenantis į mamos pilvelį. Tačiau kad ir koks būtų džiaugsmingas vaiko laukimas, visad kartu ateina ir nelaukta baimė - ar jis bus sveikas?
Per daug nereikia savęs kamuoti tokiomis mintimis. Jos visiškai normalios, būtinos nėščios moters palydovės. Dėl tokių dvejonių būsima mama sąmoningai vengia to, kas galėtų pakenti vaikui, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie neįprastą savo būseną, apie tai, kaip jai reikia elgtis, kas jos laukia netolimoje ateityje.
Liūdesys ir džiaugsmas, baimė ir pasitikėjimas savo jėgomis, laimė ir abejonės - visi šie jausmai natūralūs nėštumo metu. Todėl nereikia susilaikyti, jeigu dažnai norisi paverkti. Tai būdinga daugeliui nėščiųjų. Geriau atsipalaiduokite, paklausykite ramios muzikos, jei norisi - duokite valią ašaroms. Vaikui kur kas lengviau bus ateiti į pasaulį, jeigu mama sugebės atsipalaiduoti, ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
Trečiasis etapas: pasiruošimas gimdymui
Kuo arčiau gimdymas, tuo geriau atidi mama supranta savo mažylį. Ji žino, kada jis miega, kokie garsai jį gąsdina. Ji pastebi, kaip gerai jis sugeba klausyti, kai su juo kalbasi. Moteris nekantriai laukia tos minutės, kai bus galima paimti vaiką į savo rankas! Bet jos džiaugsmą vėl aptemdo baimė: kaip pavyks gimdymas?
Tačiau ir šis nerimas reikalingas būsimai motinai: jis ruošia ją minčiai, kad gimdymo momentu ji gali susidurti su tuo, apie ką ji dabar neturi aiškaus supratimo. Todėl ji būsimų mamų mokykloje kaupia žinias ir ruošiasi sutikti šį nepaprastai atsakingą jai ir jos mažyliui įvykį. Deja, kaip rodo mūsų ilgametė patirtis, dauguma mūsų jaunų šeimų šito nesupranta. Moterys gimdo visiškai nepasiruošusios, dėl to būna daug nesklandumų tiek gimdymo metu, tiek ir auginant mažylį.
Psichologiniai iššūkiai ir baimės nėštumo metu
Nėštumo metu atsiranda įvairių stresų, kurių nepavyksta išvengti. Tačiau moterys turi „apsauginį skydą“ - meilę vaikui. Todėl jos gali sąmoningai užslopinti savyje visas nepageidaujamas emocijas: jos kalba su savo negimusiu vaiku, aiškina jam, kas vyksta, esant reikalui, jį ramina. Tuo metu ląstelėse vaikas „užrašo“ informaciją apie tai, kad gyvenime yra pakilimų ir kritimų, kuriuos visada reikia nugalėti.
Moteris, laukianti vaiko, dažnai gali sapnuoti košmarus. Daugelį tai neramina, tačiau tokie sapnai atsiranda dėl didelio psichologinio persitvarkymo, susijusio su nėštumu. Nėštumo metu dažnai pasitaiko nemotyvuotų baimių, kai baimės jausmas pagal savo jėgą neatitinka esamos situacijos arba net atsiranda nesant realaus pavojaus. Nėštumo metu tipiškas baimės pavyzdys gali būti skausmo, mirties baimė gimdant, vaiko mirties baimė ir t.t.
Nėščios moterys instinktyviai ieškos paramos, dažniausiai vyro. Labai svarbu, kad būtų žmogus, kuris galėtų suprasti ir padėti. Gana dažnai situaciją apsunkina medikų elgesys bendraujant su būsimam mama, pavyzdžiui, tokios frazės kaip: „Tai gali sukelti persileidimą“, „Greičiausiai gimdysi per cezario pjūvį“, „Dubuo siauras - nepagimdysi“ ir pan.
Kai nerimo ir baimių nepavyksta nugalėti padedant artimam žmogui, galima kreiptis į specialistus, psichologus. Tai gali būti individualūs pokalbiai ar psichologinės paramos nėščiosios grupės. Pagrindinis tikslas ruošiant nėščias moteris gimdymui - įveikti gimdymo baimę.
Kaip įveikti baimes?
- Žinios: Sumažinti gimdymo baimę padės žinios. Ruoškitės gimdymui lankydami kursus, skaitydami literatūrą ir domėdamiesi patikimais informacijos šaltiniais.
- Pasitikėjimas savimi: Didinkite pasitikėjimą savimi ir savo organizmu. Kadangi gimdymas yra natūralus procesas, vadinasi, organizmas pats yra gebantis susitvarkyti su šiuo iššūkiu, o medikų dalyvavimas užtikrina proceso sėkmingumą.
- Komunikacija su partnere: Dalyvaukite visuose nėštumo etapuose kartu su partnere. Vykite į ultragarso tyrimus, kartu lankykite pasiruošimo tėvystei kursus, paskaitas, nuolat bendraukite su savo antrąja puse ir aptarkite, kas jus neramina, kokie jausmai, mintys užplūsta, kai galvojate apie vaikelį, jo gimimą, priežiūrą po gimimo.
- Pozityvus mąstymas: Stenkitės galvoti pozityviai ir neprovokuoti savo baimių. Venkite būti patalpose ar transporto priemonėse, kuriose trūksta oro, nes deguonies trūkumas skatina nerimo atsiradimą ir provokuoja baimių atsiradimą. Žiūrėkite tik gražius nuotaikingus filmus su gera pabaiga. Galvokite, kad šis periodas santykinai būna taip trumpai gyvenime, tačiau savo ypatingumu neprilygsta niekam kitam, tad mėgaukitės juo ir, žinoma, didžiuokitės savimi.
Vyro požiūris ir vaidmuo nėštumo metu
Galite jaustis nusivylusi, jei jūsų antroji pusė nėra taip susižavėjusi nėštumu kaip jūs. Viena iš priežasčių - ta, kad nėštumas jam vis dar neatrodo realus. Jis ne tik nejaučia visų tų fizinių ir emocinių pokyčių, kuriuos tenka patirti jums, bet ir nemato jokių akivaizdžių nėštumo įrodymų (pavyzdžiui, padidėjusio pilvuko), nejaučia kūdikio judesių. Kol akivaizdžių požymių nėra, jam tiesiog atrodys, kad esate labiau pavargusi ir irzlesnė nei paprastai.
Kad partneriui būtų lengviau įsijausti, padėkite jam sukurti ryšį su būsimu vaikeliu. Pasiūlykite savo vyrui kartu lankytis pas gydytoją (kai kas mėnesį einate pasitikrinti). Nesumeluosite, jei pasakysite, kad daugelis būsimų tėvelių tai daro ir kad jis tikrai nebus vienintelis vyras, laukiantis priimamajame. Pasistenkite vizitus pas gydytoją suderinti su savo partnerio darbo grafiku. Jei jūsų antroji pusė negali su jumis eiti į visas patikras, paskatinkite jį kartu apsilankyti bent jau pirmąjį kartą. Jei vyras nėra tikras, priminkite jam, kad jis gali būti reikalingas, jei gydytojui kils klausimų apie potencialias genetines problemas ir ligas.
Jūsų kaip poros gyvenimas turi būti pats svarbiausias dalykas. Nors nėštumas atima daug jėgų, prisiminkite, kad santykius lipdo du žmonės. Surenkite vakarinį pasimatymą, pagaminkite jo mėgstamą vakarienę ar susitikite papietauti darbo dieną. Jei jūs ištisas valandas praleidžiate šnekėdama su draugėmis ir šeimos nariais apie būsimą vaikelį, jam gali imti atrodyti, kad jis jums nebe toks svarbus. Nepamirškite jam apie tai priminti! Kol dar galite, pasimėgaukite laiku dviese.
Nėštumas - tai iššūkis abiem partneriams. Vyro dalyvavimas gimdyme gali būti labai svarbus moters emocinei ir fizinei savijautai. Moters pageidavimai yra prioritetas, nes jos būsena tiesiogiai veikia gimdymo eigą. Svarbu, kad vyras suvoktų savo vaidmenį ir būtų pasirengęs atlikti jam tenkančias funkcijas.
Vyro emocinė būsena nėštumo metu: Vyrai taip pat patiria stresą ir nerimą laukiantis kūdikio. Tai gali būti susiję su finansiniais sunkumais, gyvenimo būdo pokyčiais, identiteto pasikeitimu ir santykių su partnere problemomis. Vyrams gali padidėti rizika susirgti depresija.
Vyro ryšio su būsimu vaiku kūrimas: Kai kuriems vyrams nėštumas iš pradžių gali atrodyti nerealiai, nes jie nejaučia fizinių pokyčių ir nemato akivaizdžių nėštumo požymių. Svarbu padėti vyrui sukurti ryšį su būsimu kūdikiu:
- Dalyvavimas vizituose pas gydytoją: Pasiūlykite vyrui kartu lankytis pas gydytoją. Jei jis negali dalyvauti visuose patikrinimuose, paskatinkite jį apsilankyti bent jau pirmąjį kartą.
- Pokalbiai apie kūdikį: Įtraukite vyrą į pokalbius apie būsimą kūdikį, jo priežiūrą ir auginimą.
- Bendras pasiruošimas: Kartu rinkite informaciją apie nėštumą, gimdymą ir kūdikio priežiūrą.
Pasiruošimas gimdymui: praktiniai patarimai vyrams:
- Informacijos rinkimas ir kursų lankymas: Domėkitės, skaitykite literatūrą, ieškokite įvairių, patikimų informacijos šaltinių. Lankykite nėščiųjų kursus, kuriuose išmoksite kvėpavimo technikų ir kitų gimdymo metu atsipalaiduoti padedančių pratimų.
- Gimdymo planas: Aptarkite su žmona gimdymo planą.
- Praktiniai įgūdžiai: Išmokite masažo ir kvėpavimo technikų, kurios padės partnerei atsipalaiduoti sąrėmių metu.
- Fizinė ištvermė: Pasportuokite ir sustiprinkite raumenis, nes atlikti šį darbą tikrai reikia jėgų.
Vyro vaidmuo gimdyme
Vyro dalyvavimas gimdyme gali būti labai svarbus moters emocinei ir fizinei savijautai. Saugumo jausmas: Vyras suteikia moteriai saugumo jausmą, geba sukurti saugią aplinką. Saugumo jausmas padeda moteriai atsipalaiduoti, o tai labai svarbu gimdymo eigai. Palaikymas: Vyras gali suteikti moteriai palaikymą kalbėdamas, šypsodamasis, pajuokaudamas, prisiliesdamas ir apkabindamas.
Vyro funkcijos gimdymo metu:
- Pagalba gimdymo metu: Atsipalaidavimas, skausmo malšinimas, fizinė pagalba, gimdymo plano įgyvendinimas, problemų sprendimas, dokumentų tvarkymas, virkštelės perkirpimas, pranešimas artimiesiems.
- Emocinis palaikymas: Globoti ir pasirūpinti, suteikti saugumo jausmą, palaikyti kalbėdamas, šypsodamasis, juokaudamas, prisiliesdamas ir apkabindamas, palaikyti energetinį kontaktą, parodyti atjautą.
Kaip išgyventi gimdymą [10 patarimų tėčiams]
Vyro vaidmuo po gimdymo
Po gimdymo vyro vaidmuo nemažėja. Pagalba moteriai: Vyrai turi suvokti, kad moteris laukiasi ne viena, gimdo ne viena ir atsistatinėja ne viena. Tai dviejų žmonių darbas. Emocinis palaikymas: Vyras gali papildyti tą rezervuarą. Vyrai turi suprasti, kad moteris vaiku rūpinsis ir save sekins iki tol, kol emocijų, meilės, fizinių jėgų rezervuaras liks tuščias. Inkubatoriaus prižiūrėtojas: Moteris yra inkubatoriaus, o vyras yra to inkubatoriaus prižiūrėtojas.
Pagalba kūdikiui: Rūpinimasis, suteikimas saugumo jausmo.
Seksualumas nėštumo metu ir po gimdymo
Galite jaustis nusivylusi, jei jūsų antroji pusė nėra taip susižavėjusi nėštumu kaip jūs. Viena iš priežasčių - ta, kad nėštumas jam vis dar neatrodo realus. Jis ne tik nejaučia visų tų fizinių ir emocinių pokyčių, kuriuos tenka patirti jums, bet ir nemato jokių akivaizdžių nėštumo įrodymų (pavyzdžiui, padidėjusio pilvuko), nejaučia kūdikio judesių. Kol akivaizdžių požymių nėra, jam tiesiog atrodys, kad esate labiau pavargusi ir irzlesnė nei paprastai.
Svarbu suprasti, kad nėštumas gali paveikti poros intymų gyvenimą. Dažnai kyla klausimų, kodėl vyras nenori mylėtis nėštumo metu, ir kaip su tuo susidoroti. Svarbu suprasti, kad tai gali būti sudėtingas laikotarpis abiem partneriams, ir atviras bendravimas yra būtinas norint išsaugoti artumą.
Yra tam tikrų atvejų, kai seksas nėštumo metu yra nerekomenduojamas dėl medicininių priežasčių. Tokie atvejai, kai gresia priešlaikis gimdymas arba pirmajame nėštumo trimestre kyla grėsmė persileisti. Daugiausia baimių moteriai atsiranda, kai ji mano, kad seksas gali padaryti žalos kūdikiui. Vyrui gali būti sunku suderinti nėščiosios kūną su seksualios ir patrauklios moters įvaizdžiu. Kartais pati moteris gali nesijausti seksuali.
Ką daryti, jei vyras nenori artumo? Visų pirma, svarbu atvirai kalbėtis su partneriu apie savo jausmus ir baimes. Seksas po gimdymo: Kada jau galima mylėtis pagimdžius, labai individualu.
Akivaizdu, kad jūsų vyras atšalo, tačiau jo seksualinis potraukis neišnyko. Tai, kad jis žiūri porno filmus ir masturbuojasi, rodo, kad jis pasirenka seksui ne jus, o sekso pakaitalą. Kaltinti dėl to kompiuterį, internetą, pornografiją tikrai neverta. Jei jūsų vyras nenorėtų, viso to nepasirinktų. Tačiau toks seksualinis pasirinkimas atsiranda iš tikrųjų daugeliui vyrų ir moterų, ir rodo, kad problema yra psichologinė. Jos šaknys įvairialypės, o dažniausia priežastis - vyrui visavertis intymus gyvenimas ima kelti nerimą. Nerimą, kurį berniukams kelia suaugusioji moteris. Juk tai, kad jūs pastojote, įrodo, jog esate suaugusioji, mama, brandi moteris. O jo sielos dalis dabar gyvena kitokį, labiau berniukišką gyvenimą. Šis gyvenimas nėra toks akivaizdus, kaip atviras vaiko išgąstis ar panika: „Ak, bijau tų didelių, suaugusiųjų moterų!“ Ne, ši nerimo rūšis beveik nepastebima, ir žmogus dažniausiai jį pajaučia tik labai susikaupęs ir įsiklausęs į vidinius pojūčius.
Jei jūsų vyras savęs paklaustų, ką jis jaučia pagalvojęs apie natūralų seksą su jumis? Tuomet jo kūne atsirastų „ne“ signalas. O kodėl jis atsiranda? Ar jis reiškia, kad jūs vyrui tapote atgrasi, kad jis jūsų bijo, kad jūs jo netraukiate, kad jis jūsų nebemyli? Štai čia ir prasideda visas sudėtingumas. Sąmoningai jūsų vyras jus myli. Tačiau sugrįžęs savo sielos dalimi - seksualumu - į vaikystę, jis sugeba suskaldyti savo meilę į dvi dalis: į seksualinį geismą ir į „dvasinę“ meilę. Tačiau jis negali sujungti jų vienoje moteryje. Juk berniukas negali savo motinoje matyti ir Nuostabiąją fėją, maitinančią, duodančią, ir tuo pačiu metu - juslingą mergaitę... Vienas kitam prieštarauja. Pavyzdžių yra labai daug: štai viduramžių riteriai miegodavo su paprastomis kaimietėmis, o Nuostabiąją damą garbindavo iš atstumo. Vienai būdavo skirtas seksas be meilės, kitai - meilė be sekso. Toks susiskaldymas, tik retesnis, atsitinka ir moterims: štai mergaitė žavisi ir gerbia kokį nors mokytoją, tačiau glamonėms atsiduoda su kiemo vaikinu. Tačiau moterims savo meilę skaldyti pavyksta rečiau , dažniausiai jos meilėje yra vientisos, seksas joms - natūralus meilės tęsinys, todėl jos sunkiau supranta vyrus, kurie sugeba tai padaryti gana lengvai. Taip yra todėl, kad moterims, ypač besilaukiančioms ir maitinančioms, sunkiau grįžti į mergaitišką sielos dalį. Anksčiau ar vėliau joms tenka atlikti iškart du nuo mergaitės nutolusius vaidmenis: mamos ir žmonos. O gal dar ir trečią - meilužės. Tuomet Mažoji Mergaitė, slypinti sieloje, lieka beveik nepastebėta. Tačiau ji yra ir turi būti. Juk ji padeda suprasti savo vaiką, žaisti su juo, jaustis panašia į jį. O kodėl vyrai taip nepadaro ir neužima Tėvo, Meilužio, Riterio vaidmens? Pirmiausiai jie to nesuvokia, tai atsitinka netyčia, nesąmoningai ir vyras šito daryti neplanuoja. Jam ir tas jo susiskaldimas, ir berniukiškumas pažįstami ne iš karto. Juk ir pačiam tuo prisipažinti nesmagu, nes tai užgauna jo vyrišką savigarbą. Todėl kalbėtis su vyru apie tai geriausiai sekasi profesionalui psichoterapeutui. Žmona neturėtų virsti psichologe ir imti jį analizuoti - juk ir taip jam nėra paprasta jumyse pamatyti iškart dvi moteris, o čia dar trečias vaidmuo prisidėtų. Dėl to geriausia taktika - suprasti visa tai pačiai, bet neversti vyro su tuo sutikti. Na, ką padarysi - dabar prieš jus sėdi ne tik Gynėjas, meilužis, Princas ir Rūpintojėlis, bet ir dar vienas vaikas - berniukas, moterų prisibijantis ir į jas iš saugaus atstumo spoksantis.
Antras dalykas: moterys, tampančios motinomis, neretai išstumia vyrus iš vadovaujančio vaidmens. Vaikas - svečias jūsų šeimoje, ir dalis jūsų dėmesio neišvengiamai atitenka jam. Ir vyras jums iš dalis tampa dar vienu vaiku, tik vyresniu. Pati to nesuvokdama jūs imate kalbėtis su juo komandomis, nurodymais, draudimais, kaip su mažu vaiku. Nes tikitės iš jo pagalbos, juk dabar jūsų jau trys. Vyras sielos gilumoje ir kiek atstumtas, ir nepamaitintas vaikas jaučiasi, ir pyksta, ir priešinasi, tačiau galiausiai paklūsta ir išoriškai lieka vyru, o viduje dar greičiau į vaikystę grįžta. Na, o kokia ateitis jūsų laukia? Į tai atsakyti nėra lengva, tačiau pabandykite išlaikyti pagarbų požiūrį į vyrą, kaip į vyrą. Taip, jis elgiasi ne visuomet vyriškai, tačiau ir vyriškai juk irgi elgiasi. Pagirkite jį už tai. O kaip jam suprasti save? Galite taktiškai vyrui pasakyti, kad pasiskaitytų Froido „Įvadą į psichoanalizę“- jis kaip tik lietuvių kalba knygynuose pasirodė. Kartais iš tikrųjų pabūkite vyrui mama - nebijokite to, gal gamta tai specialiai padarė, kad su į vaikystę sugrįžusiu vyru jūs pasitreniruotumėte būti motina? Štai po kiek laiko jūsų gyvenimą užims vaikas. Tačiau neištirpkite visiškai tame vaidmenyje. Kartais pabūkite ir moterimi, ir meiluže. Ir kai jums motiniškas vaidmuo atsibos, pasižiūrėkite į save įdėmiau: ko jums pačiai iš tikrųjų norisi ? Ar mergaite pabūti, ar meiluže, ar dar kuo nors - juk ne viską jūs apie save žinote ir ne visiškai save jaučiate. Štai toks sudėtingas jūsų uždavinys. O kas sakė, kad meilę išlaikyti lengva?
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
