Ikimokyklinio ugdymo programų rengimo ir pristatymo iššūkiai

Ikimokyklinis ugdymas yra fundamentalus etapas vaiko raidoje, o jo programų rengimas reikalauja išsamaus požiūrio į vaiko poreikius, mokytojų pasirengimą ir vietos bendruomenės ypatumus. Šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo programos turi būti lanksčios, integralios ir grindžiamos naujausiomis psichologinėmis bei pedagoginėmis nuostatomis, užtikrinančiomis vaikų visuminį ugdymąsi.

Ikimokyklinio ugdymo programų rengimo principai ir filosofija

Kuriant ikimokyklinio ugdymo programas, ugdyme vadovaujamasi šiuolaikinėmis psichologinėmis ir pedagoginėmis nuostatomis į vaiką ikimokykliniame amžiuje. Ugdymo(si) procesas grindžiamas humanistine bei progresyvine kryptimis. Ugdymo procese vadovaujamasi B. Bitino, A. Juodaitytės ugdymo filosofijos konceptualiais pagrindais, išskiriant tris pagrindines nuostatas: vaikystė savaiminė vertybė; vaikas unikali asmenybė; vaiko žaidimas natūralus jo ugdymosi būdas.

Vaikų ugdymas grindžiamas šiais principais:

• Integralumo ir lankstumo principas;
• Vertybinių nuostatų ugdymo principas;
• Humaniškumo;
• Tautiškumo, socialinio kultūrinio kryptingumo;
• Visuminio, integralaus ugdymo;
• Aktyvaus ugdymosi;
• Prieinamumo;
• Šeimos ir institucijos sąveikos;
• Lankstumo, tęstinumo.

Ikimokyklinio ugdymo principai yra esminė nuostata, kuri pabrėžia humaniškumo vertybinių nuostatų ugdymą ir yra grindžiamas Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija.

Vaikų ugdymo(si) turinys ir kompetencijos

Ikimokyklinio ugdymo tikslai ir uždaviniai apima platų spektrą vaiko raidos sričių. Programos siekia užtikrinti vaiko gerovę ir sėkmingą pasirengimą mokyklai, tenkinant vaikų ir jų poreikius, atsižvelgiant į tėvų globėjų ir vietos bendruomenės poreikius.

Pagrindinės ugdomos kompetencijos apima:

• Sveikatos saugojimo kompetencija: saugiai jaustis aplinkoje, aktyviai judėti, sveikai gyventi. Fizinis aktyvumas ir kasdieninio gyvenimo įgūdžiai yra esminės nuostatos.
• Socialinė kompetencija: pasitikėti savo jėgomis, būti palankiam aplinkiniams, tikėti jais. Tai apima savivoką ir savigarbą, santykius su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, iniciatyvumą ir atkaklumą.
• Komunikavimo kompetencija: tenkinti poreikį bendrauti, įsiklausyti, išgirsti. Sakytinė kalba yra svarbi šios kompetencijos dalis.
• Pažinimo kompetencija: pažinti save ir kitus žmones kaip bendravimo partnerius, tyrinėti supančią aplinką, gamtą. Kiekio supratimas ir skaičiavimas, forma, erdvė, matavimai - tai sritys, kurios prisideda prie vaiko pažinimo.
• Meninė kompetencija: tenkinti saviraiškos ir kūrybinius poreikius, patirti estetinius išgyvenimus, įgyti meninės veiklos įgūdžių.

Mokėjimas mokytis, iniciatyvumas ir atkaklumas taip pat yra esminės nuostatos, kurios auginamos per visas ugdymo sritis.

Ugdymo(si) metodai, formos ir aplinka

Ugdymo(si) metodai ir būdai yra labai svarbūs programos įgyvendinimui. Tarp jų išskiriami:

• Patirtinis vaikų ugdyma(si)s;
• Komunikaciniai susitikimai arba ugdymo proceso dialogiškumas;
• Mokyma(si)s socialiniame kontekste;
• Vaiko ugdymas ir ugdymasis, priklausomas nuo aplinkos;
• Spontaniškas situacinis ugdyma(si)s;
• Žaidimas - ypatinga ugdymo turinio įgyvendinimo priemonė.

Ikimokyklinio amžiuje pagrindinė vaikų ugdymosi organizavimo forma yra įvairi vaikų veikla. Ugdymo(si) aplinka - tai fizinių, emocinių ir pedagoginių sąlygų visuma, kuri padeda ir skatina ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymąsi. Mokytojai, pirmiausia įsiklausydami į vaikų nuomonę, kuria grupės aplinką, ją papildo, keičia ir modifikuoja. Išskiriamos: fizinė aplinka; socialinė emocinė aplinka; pažintinė (lauko) aplinka.

Pasiekimų vertinimas ir individualizavimas

Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai vertinami pagal Pasiekimų apraše nurodytas 18 pasiekimo sričių.

Pedagogės informaciją apie vaiko pasiekimus ir pažangą renka naudodamos įvairius metodus ir būdus:

• Vaiko veiklos ir elgesio stebėjimas;
• Pokalbis su vaiku;
• Pokalbis su tėvais;
• Pokalbis su specialistais;
• Produktyviosios ir kūrybinės vaiko veiklos analizė;
• Atskirų situacijų analizė;
• Vaiko įsivertinimas.

Vaiko pasiekimų rezultatų panaudojimas yra gyvybiškai svarbus ugdymo proceso planavimui, ugdymo individualizavimui, vaiko raidos tobulinimui, pedagogo kompetencijų tobulinimui bei veiklos kokybės įsivertinimui, vertinant vaikų ugdymo(si) pasiekimų sritį.

Iššūkiai rengiant specialiųjų ugdymosi poreikių dokumentus

Pastaraisiais metais ikimokyklinio ugdymo mokytojams vis dažniau tenka rengti dokumentus, susijusius su vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimu ir švietimo pagalbos skyrimu, vadovaujantis „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašo 1 priedu“. Dokumentų parengimo kokybė tiesiogiai veikia vertinimo tikslumą ir savalaikį pagalbos skyrimą, todėl itin svarbu gebėti aiškiai, argumentuotai ir profesionaliai aprašyti vaiko galias bei sunkumus, suprasti ir tinkamai interpretuoti PPT rekomendacijas.

Mokymų tikslas - stiprinti ikimokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijas rengiant dokumentus pagal 1 priedą, aiškiai aprašant vaiko ugdymosi ypatumus ir praktiškai taikant PPT rekomendacijas ugdymo procese. Šiuose mokymuose analizuojamos dažniausiai pasitaikančios PPT rekomendacijos, jų interpretavimo galimybės ir praktinis įgyvendinimas kasdienėje pedagoginėje veikloje, siekiant išvengti klaidų pildant dokumentus.

Ikimokyklinio ugdymo programos gairių įgyvendinimas ir atnaujinimas

Vienas iš pagrindinių iššūkių yra praktiškai diegti ikimokyklinio ugdymo programas, parengtas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis“. Susipažinę su kitų mokyklų bendruomenių patirtimi, galima rasti atsakymus, kaip mokyklos programoje derinti Gairėse nurodytus privalomus programos aspektus ir kartu išlaikyti vaikų ugdymo(si) mokykloje savitumą. Mokyklų vadovai pristato, kokie buvo pirmieji programos atnaujinimo žingsniai jų mokyklose, kodėl juos lydėjo sėkmė.

Filmuota metodinė medžiaga kviečia apmąstyti įtraukiosios kultūros ir ugdymo proceso kūrimą ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Pateikiamas universalaus dizaino mokymuisi prieigoje organizuojamos veiklos pavyzdys, siūlantis idėjų, kaip sudominti kiekvieną vaiką ugdymusi, kaip sudaryti sąlygas gilėjančiam objektų, situacijų ir reiškinių supratimui, kaip paskatinti savarankišką vaiko veiklą keliant ir įgyvendinant idėjas, susijusias su naujai pažintais reiškiniais.

Šioje vaizdo medžiagoje aptariamas žaidimas, kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ir ugdymo(si) pagrindų, šalia visuminio ugdymo(si), universalaus dizaino mokymui(si) ir kitų patirtinių veiklų. Gebėjimas žaisti nėra įgimtas, bet auginamas vaikams dalyvaujant kasdienėse ugdymo(si) praktikose, nuolat žaidžiant ir mokantis žaisti vieniems iš kitų. Tikras žaidimas yra: (1) iš vidaus motyvuotas ir laisvai pasirenkamas, (2) malonus, (3) apribotas laiko ir erdvės, (4) nėra „tikras gyvenimas“ ir (5) vyksta pagal tam tikras taisykles. Vaiko raidos ir ugdymosi požiūriu svarbiausi yra paties vaiko inicijuojami ir kuriami žaidimai.

Vaizdo medžiaga kviečia pažvelgti į ugdymo(si) kontekstus kaip į neatsiejamą ikimokyklinio ugdymo turinio dalį, gimstančią per vaikų, mokytojų ir bendruomenės sąveiką. Ugdymo įstaigų praktikos ir komentarai iliustruoja, kaip kiekviena ugdymo(si) sritis prisideda prie vaiko galių ir pasiekimų auginimo, paaiškina, kaip modeliuoti į aplinkos fenomenų tyrinėjimą orientuotą integralų turinį ir kaip programoje derinti turinį ir kontekstus; atskleidžia, kaip neakademiškai įgyvendinti turinį.

Mokytojai pasidalins atsivėrusiomis galimybėmis ir patirtais iššūkiais ieškant bendrų mokyklos bendruomenės sutarimų atnaujinant mokyklos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires.

PowerPoint mokslo bazė: iššūkiai ir galimybės pristatant programas

Jonavos rajono Užusalių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo programa, kaip ir kitos, turi būti ne tik parengta, bet ir efektyviai pristatyta. Čia susiduriama su iššūkiu, kaip visą programos savitumą, principus ir filosofiją, ugdymo tikslus, uždavinius, kompetencijas, metodus, formas ir pasiekimų vertinimą aiškiai ir patraukliai pateikti naudojant skaitmeninius įrankius, tokius kaip „MS PowerPoint“ skaidrės. Nors skaidrės (pavyzdžiui, lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo programos skaidrės, sudarančios 14 puslapių) yra efektyvus būdas apibendrinti informaciją, kyla iššūkis, kaip neprarasti programos esmės ir gylio, suspaudžiant 93 puslapių (23919 žodžių) apimties dokumento turinį į glaustą, vizualiai patrauklų formatą.

Lopšelio-darželio ugdymo programos savitumas, vietovės savitumas ir vaikų ugdymo(si) ypatumai yra svarbūs elementai, kuriuos reikia atskleisti. Tai apima ir detalų ugdymo(si) aplinkos aprašymą. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas, regiono ir švietimo teikėjo savitumas yra specifiniai duomenys, kurie taip pat turi būti įtraukti į pristatymą.

Efektyvus programos pristatymas per skaidres leidžia tiksliau aprašyti vaiko galias bei sunkumus, praktiškai taikyti PPT rekomendacijas ugdymo procese ir užtikrinti ugdymo proceso planavimą, individualizavimą ir veiklos kokybės įsivertinimą. BDT2026 - strateginė programa darželiams, siekiantiems praktiškai įgyvendinti šiuolaikinį ikimokyklinio ugdymo modelį ir judėti nauja, vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimo kryptimi, taip pat gali būti pristatyta naudojant skaidres, siekiant kuo išsamiau ir suprantamiau perteikti jos tikslus ir veikimo principus įstaigų bendruomenėms.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #programu #rengimo #issukiai #powerpoint

• Kenkėjų ir ligų atpažinimas
• Išsamus gidas tėvystės išmokai Lietuvoje
• kodėl vaikų literatūra vis dar cenzūruojama?
• Gilinkitės į Inanos, vaisingumo simbolio, kultą
• Saldus stalas