Sausi speneliai nėštumo metu: priežastys ir priežiūra
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš ryškiausių - krūtų pokyčiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie krūtų ir spenelių pokyčiai vyksta nėštumo metu, kokios priežastys tai lemia, kaip tinkamai prižiūrėti krūtis ir ką svarbu žinoti, kad šis laikotarpis būtų kuo komfortiškesnis.
Hormonų įtaka krūtų pokyčiams nėštumo metu
Pastojus moters organizme prasideda hormoniniai pokyčiai, užtikrinantys normalią vaisiaus raidą ir padedantys moters kūnui jį sėkmingai išnešioti, pasiruošti gimdymui bei gimusio kūdikio žindymui. Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie daro įtaką įvairioms kūno sistemoms, įskaitant ir krūtis. Pagrindiniai hormonai, lemiantys krūtų pokyčius, yra estrogenai ir progesteronas. Jie stimuliuoja pieno liaukų augimą ir vystymąsi, ruošiant krūtis laktacijai (pieno gamybai). Taip pat svarbūs hormonai prolaktinas ir oksitocinas, kurie dalyvauja pieno gamyboje ir išsiskyrime. Hormonai progesteronas ir estrogenas yra „atsakingi“ už pagrindinius krūtų pokyčius nėštumo metu, tačiau prie šio proceso „prisideda“ ir vėliau pieno gamyboje dalyvauja dar daugiau hormonų: folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas, oksitocinas, žmogaus placentinis laktogenas (HPL).
Pagrindiniai krūtų pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu krūtys gali patirti įvairių pokyčių, kurie gali skirtis kiekvienai moteriai individualiai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
Jautrumas ir skausmas
Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti praėjus vos 1-2 savaitėms po pastojimo. Krūtų ir spenelių skausmas, jautrumas jaučiamas dėl suintensyvėjusios kraujotakos krūtyse ir pokyčių pieno liaukose: ima tankėti ir sudėtingėti pieno latakėlių tinklas, formuojasi pieną gaminančios ir kaupiančios pūslelės - alveolės ir kt. Krūtys tampa jautresnės, skausmingesnės prisilietimui. Vienas iš požymių, liudijančių apie nėštumą - pasikeitusi krūtinė. Hormoniniai pokyčiai organizme rodo kraujo pritekėjimą ir krūtinėje. Krūtys gali būti skausmingos, išsipūtusios ir labai jautrios.
Padidėjimas
Krūtys nėštumo metu padidėja dėl pieno liaukų augimo. Jei moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys. Labiau padidėja krūtys toms moterims, kurių krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba tai yra pirmasis nėštumas. Jeigu krūtinė iki nėštumo buvo maža, pastojusiai padidėja labiau. Iš prigimties didelė krūtinė per nėštumą sustangrėja. Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/ arba jeigu tai pirmasis nėštumas. Jeigu moters krūtinė ir iki nėštumo buvo didelė, pokytis nėra toks ryškus, tačiau ji neretai tampa standesnė, kiek kietesnė. Krūtinė per nėštumą padidėja visuomet. Dažniausiai tai būna vienas nėštumo požymių. Paprastai krūtinė padidėja 1 - 2 dydžiu, ypač jei laukiatės pirmagimio.
Išryškėjusios kraujagyslės
Nėštumo metu padvigubėja kraujo tūris, todėl kraujotaka tampa intensyvesnė. Dėl to ant krūtų greitai ima ryškėti kraujagyslės. Nėštumo metu kraujo tūris padvigubėja, o kraujotaka tampa gerokai intensyvesnė, todėl pastojus labai greitai ima ryškėti krūtyse esančios kraujagyslės. Krūtų oda labai jautri ir plona, todėl nenustebkite, jei pamatysite kapiliarus ir venas.
Tamsesnės aureolės
Dėl hormonų veiklos padaugėja melanino (pigmento, suteikiančio odai spalvą) ir patamsėja spenelių aureolės. Nėštumo metu dėl hormonų veiklos padaugėja odai spalvą suteikiančio pigmento melanino ir atsiranda pigmentinių dėmių, patamsėja tos odos vietos, kurios ir prieš nėštumą buvo šiek tiek tamsesnės: speneliai ir aureolės aplink juos, o taip pat strazdanos, randai, pažastys, makštis, vidinė šlaunų pusė. Normalu ir tai, kad speneliai taps tamsesni ir didesni.
Mazgeliai ir spuogeliai aplink spenelius
Ant aureolių yra nedidelių spuogelius primenančių darinių, kurie nėštumo metu padidėja ir patamsėja. Tai yra Montgomerio liaukos, išskiriančios antibakterinių savybių turintį, riebų sekretą, sudrėkinantį aureoles ir spenelius, apsaugantį juos nuo žalingų mikroorganizmų nėštumo bei žindymo metu. Nėštumo ir laktacijos metu aureolėse atsiras mini guziukai. Tai - Montgomerio liaukos. Jos išskiria sekretą, kuris sutepa spenelius ir veikia kaip antibakterinė priemonė, o taip pat saugo spenelius nuo sudirginimų.
Sukietėjimai ir gumbeliai
Krūtyse gali atsirasti sukietėjimų, gumbelių, kuriuos gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba gerybiniai augliukai fibroadenomos. Nėštumo metu sukietėjimus, gumbelius, „guzelius“, „žirnelius“ krūtyse gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba tai gali būti gerybiniai augliukai fibroadenomos. Krūties vėžio tikimybė nėštumo metu (ypač, jeigu moteris yra jaunesnė, nei 35-erių) yra labai menka, tačiau užčiuopus bet kokį sukietėjimą krūtyje vertėtų pasitarti su gydytoju.
Išskyros iš spenelių
Pačioje nėštumo pabaigoje arba kartais 5-6 nėštumo mėnesį iš spenelių gali pradėti skirtis tirštos, gelsvos išskyros - priešpienis. Tirštos, gelsvos išskyros iš spenelių yra priešpienis. Tai labai svarbus, pirmasis naujagimio maistas. Dažniausiai priešpienis atsiranda pačioje nėštumo pabaigoje, prieš gimdymą, bet gali pasirodyti ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau. Nėštumo viduryje krūtys ima išskirti priešpienį, kurį mažylis žįs pirmosiomis savo gyvenimo dienomis. Tačiau nereikia jaudintis, jei priešpienis ir nepasirodo iki pat gimdymo. Priešpienio pasirodymas yra normali nėštumo dalis ir neturėtų neraminti. Pastebima, kad priešpienio gamybą gali sustiprinti krūtinės stimuliavimas, susijaudinimas sekso metu. Jeigu priešpienis išsiskiria gausiau, jaučiatės nemaloniai ir nekomfortiškai, naudokite specialius liemenėlių įklotus. Priešpienio negalima nuspausti rankomis ar nusitraukti pientraukiu, nes tai gali paskatinti gimdos susitraukimus ir iššaukti priešlaikinį gimdymą!
Strijos
Jeigu krūtys nėštumo laikotarpiu didėja labai greitai, nėščioji priauga daug svorio, ant krūtų gali atsirasti strijų. Net jei svoris nėštumo metu auga saikingai ir tolygiai, strijų atsiradimo išvengti gali būti sudėtinga, ypač jei nėščioji turi genetinį polinkį, jos oda yra mažiau elastinga, ji yra vyresnė. Krūtinės oda išsitempia, todėl gali jas niežėti. Apie 90 proc. nėščiųjų atsiranda strijų pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Strijų atsiradimą ir jų dydį nulemia genetika, svorio augimo greitis, netinkama mityba.
Krūtų pokyčiai pagal nėštumo trimestrus
Krūtų pokyčiai nėštumo metu gali būti skirstomi pagal trimestrus:
Pirmasis trimestras
Krūtys tampa jautrios, skausmingos ir padidėja. Galite jausti krūtų tempimą, dilgčiojimą, jautrumą, skausmą. Speneliai gali būti atsikišę, jautrūs. Šiuos pokyčius pajaučia apie 75% nėščiųjų. Tai vienas anksčiausių nėštumo požymių, kuris prasideda po 1-2 savaičių nuo pastojimo, tai yra 4-6 nėštumo savaite. Dažnai moterims neramu, kai pabaigoje 12 nėštumo savaitės, šie simptomai vos juntami ar išnyksta. Nereiktų nerimauti, tai visiškai normalu. Taip nutinka dėl hormonų sumažėjimo.
Antrasis trimestras
Krūtys padidėja, venos paryškėja. Taip atsitinka, kadangi daugiau kraujo priteka į krūtis. Hormonai skatina odos ląsteles gaminti daugiau pigmento. Speneliai ir areolė (vieta aplink spenelius) tampa didesnė ir tamsesnė. Šie pasikeitimai gali išlikti kol žindysite naujagimį. Jau nuo 16 savaitės gali atsirasti priešpenis. Krūtims didėjant, gali atsirasti strijos.
Trečiasis trimestras
Krūtys dar labiau išdidėja, jei neturėjote priešpienio jis gali atsirasti, o kartais jo nebūna iki gimdymo. Visi aukščiau išvardinti pokyčiai yra dar ryškesni ir ryškėja iki pat gimdymo. Krūtys pradeda keistis anksti ir pasikeitusios lydi jus viso žindymo laiku. Kai kurie pokyčiai išlieka visam gyvenimui, tai strijos.
Kaip prižiūrėti krūtis ir spenelius nėštumo metu?
Žindymas gamtos numatytas būti maloniu procesu tiek mamai, tiek ir kūdikiui. Jo metu išsiskiriantys hormonai skatina atsipalaidavimą, ramybę, mieguistumą, tie patys hormonai veikia ir mūsų, mamų, smegenis ir turi įtakos mūsų, kaip mamų, prioritetams bei sprendimams. Tačiau dalis mamų pirmomis dienomis ar savaitėmis, kartais net mėnesiais skundžiasi spenelių skausmais. Kad speneliai išliktų sveiki ir neskausmingi, svarbu užtikrinti taisyklingą kūdikio priglaudimą prie krūties, kad kuo daugiau krūties būtų kūdikio burnoje. Yra gerai žindyti kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val. Taip maitinamas kūdikis bus ramesnis, nes dar nebus labai išalkęs, ir galės palaukti, jeigu mamai prireiks kelių mėginimų taisyklingai paduoti krūtį. Jeigu krūtyje prisikaupė tiek pieno, kad sukietėjo rudasis laukelis, kūdikiui bus sunku apžioti daug krūties ir jis liks tik su speneliu burnoje. Rudąjį laukelį suminkštinti galima šiek tiek pieno nusitraukiant rankomis, taikant atvirkščiospaudimo suminkštinimą ar limfodrenažinį krūties masažą. Jeigu prisireikia kūdikį atitraukti nuo krūties, geriau tai padaryti švelniai paspaudus krūtį ties kūdikio lūpų kampučiu, kad į jo burną patektų oro.
Krūtų priežiūra žindymo metu yra paprasta - vienas kartas per dieną prausimosi visiškai užtikrina, kad krūtis būtų tinkama žįsti! Netaisyklingas apžiojimas - dažniausiai pasitaikanti spenelių skausmo priežastis. Todėl labai svarbu gerinti krūties apžiojimą. Įsitikinkite, kad kūdikis guli prie pat jūsų kūno, kad jo nosytė yra tiesiai priešais spenelį ir stebėkite, kad kūdikis pakeltų/atloštų atgal galvą siekdamas apžioti krūtį. Išmėginkite įvairias padėtis. Klasikinė madonos padėtis, kai laikome kūdikio galvelę alkūnės linkyje patogesnė, kai žindymo technika įvaldyta, o kūdikis paaugęs. Pirmomis dienomis ir savaitėmis pabandykite laikyti kūdikio galvelę iš apačios ranka, esančia priešingoje pusėje, nei krūtis, iš kurios žindote. Pasiguldykite kūdikį ant pagalvėlių iš šono, po pažastimi arba išmėginkite pirmąją žindymo padėtį - įsitaisykite pusiaugula ant nugaros ant pagalvių taip, kad kiekvienas jūsų kūno lopinėlis būtų patogiai prilaikomas ir pasiguldykite kūdikį pilvuku ant savo pilvo.
Jeigu jums labai skauda spenelius, prieš maitinimą galite pamėginti uždėti ledo, suvynioto į medžiagos skiautę, kompresą porai minučių. Šaltis slopina jautrumą ir taip išvengsite to kojų pirštus suriečiančio skausmo maitinimo pradžioje, kol pradės tekėti pienelis. Pradėkite žindyti nuo tos krūties, kuri yra sveikesnė, vėliau pasiūlykite labiau skausmingą - sotesnis kūdikis žįs švelniau. Nedarykite ilgų pertraukų tarp maitinimų! Po maitinimo spenelius galite trumpam įmerkti į fiziologinį druskos tirpalą (pusė arbatinio šaukštelio druskos į 240 ml vandens, kasdien gaminkitės šviežią) ir nusausinkite popierine servetėle. Taip pat yra gerai tepti savo pienu ir leisti jam nudžiūti. Mamos pienas turi antibakterinių savybių ir vitamino E, skatinančio žaizdų gijimą. Jeigu oda yra labai sausa, po maitinimo galima užtepti labai ploną sluoksnį tepalo, užtikrinančio vidinių odos sluoksnių drėgnumą. Labiausiai tinkamu yra laikomas 100 proc. Tarp žindymų stenkitės palikti spenelius kuo daugiau atvirame ode - nepridengtus įdėkliukais, liemenėle ar drabužiais. Jeigu reikia vilkėti liemenėlę ar drabužius, rinkitės natūralius medvilninius ar popierinius įdėkliukus, neturinčius plastiko sluoksnio. Plastiko sluoksnis sulaiko drėgmę ir sukuria šiltą drėgną terpę, kurioje mirksta spenelis - nuo to gali padidėti odos jautrumas ir ji taps lengviau pažeidžiama.
Jeigu yra įtrūkimų, kurie kraujuoja, susidarė šašai, skausmui malšinti galite naudoti ledą, suvynioję į medžiagos skiautę: 20 min šaldote spenelius, po to darote 20 min. Jeigu taisant apžiojimą ir gydant spenelius nejaučiate pagerėjimo ar situacija dar blogėja, gali būti, kad į žaizdą įsimetė grybelinė ar bakterinė infekcija. Pienligė gali kelti perštėjimą, speneliai gali atrodyti rožiniai, gali atsirasti baltų dėmių ant spenelio, po žindymo galite justi gilius, badančius skausmus krūtyje. Karščiavimas, pūlių išsiskyrimas iš spenelio, krūties patinimas yra infekcijos ženklai. Latako užsikimšimas ant spenelio dažniausiai atrodo kaip baltas ar gelsvas taškelis ant spenelio, susidaręs dėl sutirštėjusio riebiojo pienelio ar latako angą uždengusios odos, skausmas žindymo metu. Prieš maitinimą uždėkite kiek galite ištverti karštesnį drėgną kompresą (būkite atsargios, nenusideginkite odos!), pabandykite piršto nagu pakrapštyti užsikimšimą ir kuo greičiau žindykite kūdikį. Šiluma padės atsiverti spenelio angoms ir kūdikiui bus lengviau ištraukti tai, kas kliudo tekėti pieneliui. Paprastai tai latakas atsikemša per kelias dienas. Jeigu spenelį ima skaudėti po maitinimo ir jis tai pabąla, tai vėl parausta, taip nutinka dėl kraujagyslių spazmų. Kartais spenelių skausmus gali kelti trumpas kūdikio liežuvio pasaitėlis. Lengviausia tai pastebėti, kai kūdikis verkia. Tuomet atkreipkite dėmesį kokios formos yra liežuvio galiukas. Jeigu jis yra širdelės formos, tuomet tikėtina, kad kūdikis dėl trumpo pasaitėlio negali pakankamai toli iškišti liežuvio ir dėl to nutrina spenelius.
Kelis mėnesius žindymas vyko sklandžiai, tačiau staiga vėl atsinaujino skausmai. Visada verta pasitikrinti ar kūdikis apžioja krūtį taisyklingai. Kai atsinaujina vaisingumo ciklai, dėl hormoninių pokyčių ovuliacijos metu, prieš ir per mėnesines abi krūtys gali pasidaryti jautresnės. Pasidarykite nėštumo testą. Odą gali sudirginti naujas muilas ar naujos skalbimo priemonės, nauja kūno priežiūros kosmetika, netgi kvepalai, dezodorantas ar plaukų lakas! Jeigu jums nepavyksta nustatyti ir pašalinti skausmo priežasties, kreipkitės į žindymo specialistus, galbūt jie pastebės kitas problemas, sukeliančias spenelių skausmus ar galės pasiūlyti kitus būdus kaip šiuos skausmus pašalinti.
Spenelių skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai siejama su hormonų pokyčiais arba kontaktiniais odos dirgikliais. Labai retai spenelių skausmas gali būti krūties vėžio požymis. Hormoniniai pokyčiai: tam tikrų hormonų, pvz., estrogeno ir progesterono, kiekio pokyčiai gali sukelti įvairius simptomus tokius kaip skausmas ar jautrumas speneliuose ir krūtyse. Trintis dėl drabužių: liemenėlės ar marškinėliai gali trintis į spenelius ir sukelti skausmą bei diskomfortą. Tai ypač dažna problema tarp sportininkų. Trauma: spenelių auskarų padaryta trauma gali sukelti skausmą ir dirginimą. Pedžeto liga: skaudantys speneliai paprastai nėra rimtos ligos požymis. Tačiau retais atvejais tai gali reikšti Pedžeto ligą. Ovuliacija gali sukelti spenelių skausmą dėl hormoninių pokyčių, kurie vyksta menstruacinio ciklo metu. Skausmingi speneliai gydomi priklausomai nuo sukėlusios priežasties ir diagnozės.
Siekiant išvengti arba sumažinti diskomfortą, nėštumo metu krūtimis gali tekti pasirūpinti labiau:
- Pasirinkite tinkamą liemenėlę. Didėjant krūtims reikės didesnės liemenėlės - nėštumo metu moterų krūtinė neretai padidėja 1 ar net 2 dydžiais. Didėjant krūtinei liemenėlių dydį nėštumo metu gali tekti pakeisti kelis kartus. Nėštumo metu rinkitės gerai prilaikančią, platesnes petnešėles turinčią liemenėlę. Liemenėlė turėtų būti pasiūta iš natūralaus, „kvėpuojančio“ audinio. Venkite nėriniuotų, su kietesniais persiuvimais (ypač ties labai jautriais speneliais) liemenėlių, galinčių dar labiau dirginti jautrią odą. Kartais rekomenduojama vengti vielinius pakietinimus turinčių liemenėlių, nes vielutės gali trikdyti kraujotaką, pieno tekėjimą, padidinti pieno latakėlių užsikimšimo riziką. Didelio pagrindo tokie nuogąstavimai neturi, problemų galėtų sukelti nebent labai ankštos, labai stipriai įsispaudusios liemenėlės ilgalaikis nešiojimas. Dažnai nėščiosios liemenėlių su vielutėmis atsisako paprasčiausiai dėl to, kad jos tampa nebepatogios. Nėštumo pabaigoje daugeliui moterų patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais. Be to, tai praktiškas pasirinkimas, nes jų netrukus prireiks. Liemenėlę reikia rinktis patogią ir iš natūralių medžiagų. Svarbu, kad liemenėlė turėtų kelių dydžių užsegimus, prisitaikytų prie krūtinės pokyčių ir nespaustų krūtų. Per nėštumą padidėja pačios krūtys ir krūtinės ląsta. Todėl geriausia rinktis tokią liemenėlę, kuri turi plačią juostą apie krūtinės ląstą. O nėštumo pabaigoje patartina pirkti tokią, kuri tiktų ir maitinti. Tiesa, padidėjus krūtinei dažniausiai ir liemenėlės petnešėles reikia pailginti 4-5 cm, todėl atkreipkite dėmesį ir į tai, ar tai galima padaryti. Geriau rinkitės medvilninę liemenėlę. Gali turėti šiek tiek elastano.
- Naudokite liemenėlės įklotus. Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai. Jų galite įsigyti vaistinėse, didžiuosiuose prekybos centruose ir pan.
- Drėkinkite odą. Didėjant krūtims oda įsitempia, sausėja, ją niežti, gali įtrūkti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais. Tiesa, nuo strijų neišgelbės net ir „stebuklingi“ kremai, drėkinimas labiau skirtas sumažinti niežulį, dilgčiojimą. Šiltuoju sezonu oda reikalauja dar kruopštesnės priežiūros. Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos strijomis. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ar tiesiog drėkinamuosius kremus strijų prevencijai pilvo, liemens, šonų, šlaunų ir krūtų srityse. Dėl didėjančio pilvuko oda tempiasi, galite jausti niežulį.
- Šilti kompresai. Jeigu atsirado sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, nes tai gali paskatinti priešpienio išsiskyrimą). Šios priemonės padės, jeigu sukietėjimas atsirado dėl pieno latakų užsikimšimo.
- Kreipkitės į gydytoją. Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos. Gydytojas, įvertinęs situaciją, tikriausiai rekomenduos fibroadenomas stebėti, o po gimdymo arba joms pradėjus didėti, gali pasiūlyti operaciją.
Kaip rūpintis krūtimis nėštumo metu?
Kiti patarimai:
- Neplauti krūties prieš kiekvieną maitinimą ir po, o ypač su muilu. Apsiprausti siūloma vieną kartą per dieną. Apžiūrėdamos savo krūtis, rudajame laukelyje pastebėsite mažas angeles.
- 2-3 kartus nemaitinti iš krūties, kurios spenelis suskilęs. Nepamiršti nutraukti pieno rankomis. Pientraukis netinka, nes dėl neigiamo slėgio poveikio gilėja spenelio įtrūkimai.
- Labai retais atvejais, kai matome visus taisyklingo krūties apžiojimo požymius, o speneliai vis tiek įtrūksta, priežastis gali būti trumpas kūdikio liežuvio pasaitėlis. Tuomet jis pakerpamas. Arba dėl kol kas nežinomų priežasčių kūdikis burnytėje suformuoja per didelį neigiamą slėgį, ir dėl to pažeidžiami speneliai.
Krūtų ligos
- Mastitas: Krūties uždegimas, dažniausiai išsivystantis maitinančioms moterims. Gydytojas gali greitai išgydyti mastitą, jei laiku kreipsitės. Dėl profilaktikos kruopščiai laikykitės krūtų higienos.
- Mastopatija: Priežastis - hormoniniai pakitimai, mechaninės traumos ir stresai. Pieno liaukose atsiranda darinių, kurie liečiant būna, kaip smulkūs, dažnai skausmingi grūdeliai. Gydoma atstatant hormoninę pusiausvyrą.
- Fibroadenoma: Nepiktybinis darinys, dažniausiai pasitaikantis jaunoms moterims. Gydymas tik operacinis.
- Ciklinis krūtų skausmas - tai dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, kuris yra susijęs su menstruaciniu ciklu ir gali būti hormoninio pobūdžio.
- Neciklinis krūtų skausmas - tai gana retai pasitaikantis krūtų skausmas, nesusijęs su menstruaciniu ciklu.
- Cistos - tai skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas.
- Fibroadenoma - tai kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas.
- Riebalų nekrozė - tai neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai.
- Sklerozuojanti adenozė - tai skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse.
- Fibrocistiniai pakitimai - tai heterogeninė patologija, kuriai būdingi cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai.
- Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) - tai dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą.
- Intraduktalinė papiloma - tai mažos išaugėlės pieno latake.
- Mastitas - tai krūties uždegimas, galintis ištikti krūtimi maitinančias moteris, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija.
Krūtys keičiasi nuo nėštumo pradžios, pasikeitimus sukelia hormonų svyravimai. Vyksta krūtų pasiruošimas naujagimio žindymui.
Motinos pienas suteikia kūdikiui visas maistines medžiagas ir energiją, kurių jam reikia pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Jame yra antikūnų, padedančių apsisaugoti nuo daugelio įprastų vaikiškų ligų. Tačiau žindymas gali būti iššūkis dėl įvairių problemų, tokių kaip skaudantys ir suskilinėję speneliai. Šios problemos gali sukelti diskomfortą tiek mamai, tiek kūdikiui ir galiausiai sutrikdyti maitinimą. Kas labiausiai kenkia speneliams? Žindymo metu skaudėti neturi. Nebent pačioje pradžioje - prisitaikant prie kūdikio maitinimo krūtimi. Pagrindinė spenelių skausmo ir įtrūkių priežastis - netinkamas krūties apžiojimas. Kūdikis turi apžioti ne tik spenelį, bet kartu ir aplink jį esantį apskritą rusvą laukelį (areolę). Tinkamai žindant spenelis yra giliai burnoje ir spaudžiamas pigmentinis laukelis. Jeigu mažylio burnoje atsiduria tik spenelis, jo jautrią odą dantenos stipriai traumuoja. Todėl mamai skauda ir gali atsirasti įtrūkimų. Be to, čiulpiant tik spenelį, pienas teka lėtai ir kūdikiui tenka ilgai darbuotis. Svarbu ir tai, kaip po žindymo atitrauksite mažylį nuo krūties. Kol naujagimis mokosi žįsti, geriausia apsieiti be buteliuko. Spenelių įtrūkimus gali paskatinti dažnas krūtų plovimas prieš ir po maitinimo, ypač su prausikliais. Oda išsausėja ir darosi lengviau pažeidžiama. Todėl reguliariai plauti krūtų prieš maitinimą nerekomenduojama, tik prausiantis visą kūną - kartą per dieną. Tai išsaugo natūralią odos drėgmę. Papildoma trintis ir spaudimas spenelių srityje atsiranda dėl aptemptų drabužių, ypač jei audinys yra standus arba šiurkštus. Dar viena spenelių traumavimo priežastis atsiranda prasikalus dantukams, kai mažylis kasosi dantenas arba kandžiojasi žaisdamas. Tada geriausia nustoti maitinti. Atsargiai ištraukite spenelį iš mažylio burnytės ir vėl pasiūlykite krūtį po kurio laiko. Spenelių įtrūkimai - atviri vartai infekcijų sukėlėjams. Vienas iš pavojų - krūties uždegimas mastitas, kurio kita priežastis - pieno sąstovis. Kitas spenelių įtrūkių keliamas pavojus - pienligė, kurią sukelia grybelis Candida albicans. Šis grybelis - įprastinis burnos, žarnyno, makšties ir odos gyventojas. Paprastai jis nesukelia jokių problemų, tačiau, susidarius palankioms sąlygoms, gali pradėti daugintis. Dėl dar silpnos imuninės sistemos, nesusiformavusios burnos ir žarnyno mikrobiotos naujagimiams dažnai atsiranda burnos gleivinės pienligė (kandidozė). O nuo mažylio užsikrečia mama. Geriausias būdas išvengti spenelių pažeidimų, sumažinti pažeistos odos diskomfortą - stengtis, kad kūdikis taisyklingai apžiotų krūtį. Jeigu krūtis persipildžiusi pieno tiek, kad rudasis laukelis sukietėjęs, kūdikis nesugebės apžioti areolės. Jei žindydama jaučiate stiprų skausmą, geriau pirmiausia priglausti kūdikį prie mažiau skaudančios krūties. Žindykite kūdikį pagal poreikį. Taip užtikrinsite tinkamą pieno gamybą. Jeigu vis dėlto speneliai sutrūkinėjo, gali padėti natūralios odos priežiūros priemonės. Po žindymo spenelius patepkite iš krūties išspaustu pienu ir leiskite išdžiūti. Mamos pienas pasižymi antibakterinėmis savybėmis, jame yra žaizdų gijimą skatinančio vitamino E. Galite įsigyti specialų švelnų kremą, kuris sudrėkins, padės nuraminti ir atkurti pažeistą odą. Ir sveikiems, ir pažeistiems speneliams svarbi tinkama higiena. Prauskitės švelniomis priemonėmis, neturinčiomis odą dirginančių agresyvių cheminių medžiagų. Naudingos oro vonios. Todėl, esant galimybei, pabūkite be liemenėlės, nevilkėkite jos naktį. Jei pienas laša iš krūtų, naudokite vienkartinius liemenėlės įklotus - speneliai turi būti sausi. Nėra abejonių, kad nepakartojama motinos pieno sudėtis garantuoja sveiką naujagimio augimą ir raidą, o žindymas apsaugo motinas nuo daugelio ligų vėlesniame amžiuje. Dar iki gimdymo moterims turėtų būti suteikta visa informacija apie taisyklingą žindymą, krūtų priežiūrą, tačiau praktika rodo, kad taip nėra. Kaip elgtis iškilus sunkumams pataria Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė dr. Eglė Markūnienė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
