Kurto Vonneguto „Katės lopšys“: realybės ir absurdo sankirta
„Katės lopšys“, pirmą kartą išleistas 1963 m., laikomas Karibų krizės, kai pasaulis ir vėl buvo pakibęs virš branduolinio karo prarajos, alegorija. Knygos istorija papasakota rašytojo akimis: Jona arba Jonas siekia surinkti informaciją apie vieną atominės bombos kūrėjų ir jo šeimą, bei visa tai sudėti į knygą „Pasaulio pabaigos diena“. Sekdamas jo pėdsakais, autorius atsiduria mažytėje Karibų jūros saloje San Lorense. Čia klesti tironija, o žmonės išpažįsta džiunglėse besislapstančio pranašo Bokonono religiją, kuri grįsta fomomis - „netiesomis, darančiomis žmones drąsius, kilnius, sveikus ir laimingus“.
Kūrinio realizmas ir filosofinis sluoksnis
Pirmas į akis krentantis kūrinio bruožas - tikroviškumas. Rašytojo fantazija pateikiama tarsi faktai ir daugelis personažų turi atitikmenis. Pavyzdžiui, mokslininko Felikso Hionikerio prototipas yra Irvingas Langmuiras, svajojęs sukurti dirbtinį sniegą. Pasitelkdamas šios mažos uždaros bendruomenės gyventojų pavyzdį, Kurtas Vonnegutas toliau ironizuoja valdžios institucijas, šaiposi iš to, kaip dirbtinai kuriamas identitetas. „Katės lopšys“ pasakoja apie tai, kaip religija gali būti visuomenės kontrolės įrankis.
Kurto Vonneguto absurdiško proto užkulisiuose | It's Lit
Kurto Vonneguto kūrybos bruožai
K. Vonnegutas sukūrė paprastą, ironišką pasakojimo formą, slepiančią gilius filosofinius apmąstymus. Jo darbai pratęsia Marko Twaino satyros, H. Velso mokslinės fantastikos, realistų tradicijas, perėmė egzistencialistų, juodojo humoro ir absurdo atstovų idėjas. Kūrybos ašis - nerimas dėl žmonijos likimo, kurį konstruoja ribotas, visuomenę ir gamtą žalojantis šiuolaikinis žmogus.
Svarbiausi faktai apie autorių
Kurtas Vonnegutas gimė 1922 metais Indianapolyje. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kariuomenėje, buvo išsiųstas kariauti į Europą, čia pateko į Vermachto nelaisvę ir tapo vienu iš nedaugelio, išgyvenusių Dresdeno bombardavimą. Šią patirtį vėliau aprašė romane „Skerdykla Nr. 5“.
| Kūrinys | Išleidimo metai |
|---|---|
| Pianola | 1952 |
| Titano sirenos | 1959 |
| Katės lopšys | 1963 |
| Skerdykla Nr. 5 | 1969 |
Ar verta skaityti „Katės lopšį“?
Ši knyga yra pilna Bokonono religijos tiesų, arba kitaip fomų. Šios tiesos originaliai aiškina tam tikrus gyvenimo reiškinius ir žmogaus gyvenimo tikslą. Tai kūrinys, kuris paskatina pažiūrėti į pasaulį ir žmones visai kitu kampu, pamatyti dalykus ir klausimus, kurių gal visai nepastebėtum. Perskaičius šią knygą bus iš ko pakrizenti ir apie ką pamąstyti. Nors kai kurie knygos fragmentai balansuoja ant plonytės ribos tarp kokybiško absurdo humoro ir tiesiog nesąmonių, rašytojas lieka vienu didžiausių šiuolaikinės amerikiečių literatūros meistrų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
