Profesorius Rimantas Kėvalas: gyvenimas, skirtas vaikų medicinai
Rimantas Kėvalas - garsus Lietuvos gydytojas pediatras, profesorius, kurio visas gyvenimas susietas su vaikų sveikatos priežiūra. Gydytojas gimė ir augo Kaune, Vilijampolėje. Nors buvo vienintelis vaikas šeimoje, juokdamasis sako, kad giminės - tėvų ir senelių - istorija labiau primena itališką modelį. Abu jo tėvai buvo darbininkai - šviesios atminties tėtis dirbo šaltkalviu, mama - siuvėja, o pats R. Kėvalas buvo stropus mokinys, o tai, kaip svarsto pats profesorius, lėmė tėvų kartoti žodžiai, kuriuos įsimena iki šiol: „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“.
Kelias į mediciną: nuo vaikystės svajonių iki kaimynystės įtakos
Paklaustas, kokia visgi buvo pirmoji svajonių profesija, R. Kėvalas sakė puikiai prisimenantis, kaip sulaukęs tam tikro amžiaus mamos nuolat klausdavo vieno klausimo: „Mamos, kaip dabar atsimenu, klausinėdavau, iš kur atsiranda vaikas. Be abejo, to meto lytinis švietimas gerokai skyrėsi nuo šių laikų ir ji sakydavo: „Vaikus pardavinėja parduotuvėje“. Pamenu, mano pirmasis noras buvo būti tos parduotuvės, kur vaikus pardavinėja, vedėju“.
Nei plačioje mamos giminėje, nei dar platesnėje tėčio giminėje nebuvo nė vieno mediko, tad ši sritis buvo itin tolima. Dešimtoje klasėje R. Kėvalas svajojo studijuoti tuometiniame Kauno politechnikos institute, tačiau pradėjęs lankyti kursus suprato - tikslieji mokslai ne jam. Posūkį į mediciną lėmė kaimynystėje gyvenusi gydytoja Regina Bacevičienė, kuri buvo vaikų ligų gydytoja, kuri jį augino ir gydė. Ji pasakė: „Tegul jis bando stoti į mediciną“.
MUMS REIKIA PASIKALBĖTI. Blogų kaimynų istorijos
Profesinė veikla ir moksliniai pasiekimai
Rimantas Kėvalas baigė Kauno medicinos institutą (1985 m.). Savo profesinėje veikloje jis pasirinko pačią sunkiausią vaikų intensyviosios terapijos sritį. Nuo 1985 m. dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete, įvairiais laikotarpiais ėjo Vaikų ligų katedros klinikinio ordinatoriaus, Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojo bei vedėjo pareigas, o nuo 2001 m. tapo Vaikų ligų klinikos vadovu. 2010 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Pagrindinės mokslinio darbo sritys:
- Sunki vaikų galvos smegenų trauma;
- Sepsis;
- Hospitalinių infekcijų priežiūra ir kontrolė;
- Skubi pagalba vaikams;
- Smurto vaikams ankstyvoji diagnostika.
Profesorius stažavosi Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Izraelyje. Jis yra daugelio svarbių medicininių leidinių autorius ir bendraautorius, pavyzdžiui: „Žmogaus gaivinimo pagrindai“, „Vaikų ligos“, „Vaikų urgentinių būklių diagnostika ir gydymas“, „Ką mes padarėme savo vaikams“.
Požiūris į vaikų gerovę ir visuomenės problemas
Profesorius aktyviai pasisako smurto prieš vaikus temomis. Pasak jo, vaikai atkeliauja pažeisti pačių įvairiausių smurto formų - tai ne tik fizinis smurtas, bet ir nepriežiūra, seksualinė prievarta bei emocinis smurtas. „Juk vaikai ateis ir bus politikai, žmonės, kurie formuos pasaulį. Aš galiu pakeisti vieną žmogų pasaulyje - save“, - teigia profesorius, remdamasis Astridos Lindgren mintimis.
Kalbėdamas apie šiuolaikines tėvystės problemas, R. Kėvalas pabrėžia virtualaus pasaulio pavojus: „Man ir pikta, ir žeidžia, kai virtualus pasaulis tėvams yra svarbiau už jų vaikus ir dar sergančius. Vaikai yra kaip gėlės, kurias reikia lieti, kad jos žydėtų, skleistųsi, todėl labai svarbu jiems skirti dėmesį, bendrauti“. Profesoriaus nuomone, mamos palaikymas ir buvimas šalia yra vienas svarbiausių gijimo veiksnių visų ligų atveju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
