Vizualinės raiškos samprata ir ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Ikimokykliniame ugdyme vizualinė raiška yra viena iš svarbiausių sričių, prisidedančių prie visapusiškos vaiko raidos. Ji padeda ugdyti vaikų emocinius gebėjimus ir skatina kūrybiškumą. Tačiau pedagogams dažnai trūksta pakankamai žinių šioje srityje, kas pabrėžia nuolatinio tobulėjimo ir inovatyvių metodų paieškos poreikį.

Vizualinės raiškos esmė ir jos svarba

Vizualinė raiška yra vaiko raiška vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, aplikuojant, štampuojant, konstruojant ir t.t. Ši veikla suteikia galimybę stebėti bei vertinti meno kūrinius, lavina estetinį suvokimą. Ikimokyklinio ugdymo pedagogas, siekdamas vaikus ugdyti inovatyviai ir kūrybiškai, pats turi būti kūrybiškas, nes kūrybiškumas yra siejamas su skirtingomis žmogaus savybėmis ir gebėjimais.

Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Kūrybinių dialogų kontekstas, modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą, sukuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą keliančią aplinką, akcentuojančią patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Pedagogo kūrybiškumas ugdant vizualinę raišką

Ypatingai svarbi pedagogo kūrybiškumo raiškos sritis yra vizualinės raiškos gebėjimų ugdymas. Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog organizuojant vizualinės raiškos veiklas gamtinėse aplinkose pedagogų kūrybiškumas reiškiasi noru išbandyti naujus dalykus, drąsa prisiimant atsakomybę, aplinkos tyrinėjimu, klausimų kėlimu bei idėjų ieškojimu. Pedagogų kūrybiškumas derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose reiškiasi lanksčiu požiūriu, mokėjimu pamatyti idėją iš skirtingų perspektyvų, vaizduotės laisvumu, daugialypių idėjų kūrimu bei jausmų raiška.

Gamtinės aplinkos kaip ugdymo kontekstas

Būtent gamtinėse aplinkose yra autentiškas kontekstas, leidžiantis vaikams pažinti save ir pasaulį, kuriantis numatomas ir tuo pačiu kintančias erdves vaikų veiklai. Gamtinėse aplinkose yra sąlygos vaiko raiškai vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, aplikuojant, štampuojant, konstruojant ir galimybė stebėti bei vertinti meno kūrinius.

Grupės ir gamtinių aplinkų sąsajos sietinos su įspūdžių gamtinėse aplinkose vizualiu perteikimu grupėje vykstančiose veiklose, taip pat su grupėje pradėtos veiklos tąsa gamtinėse aplinkose ir gamtinės medžiagos rinkimu ir naudojimu grupėje. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.

Atlikti tyrimai ir jų rezultatai

Aš, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros Vaikystės pedagogikos studijų III kurso studentė Jolanta Braičiuk, atlieku tyrimą, kurio tikslas - išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos galimybes ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Tyrimo tikslas - išanalizuoti pedagogų kūrybiškumo raišką, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus gamtinėse aplinkose.

Tyrimų probleminiai klausimai ir uždaviniai

Straipsnyje siekiama atsakyti į numatytus probleminius klausimus:

• kokios kūrybiško pedagogo savybės pasireiškia formuojant vaikų patyrimą įvairiose gamtinėse aplinkose;
• kaip reiškiasi pedagogų kūrybiškumas organizuojant vizualinę veiklą gamtinėse aplinkose;
• kokios kūrybiško pedagogo savybės reikalingos derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose?

Vienas iš tyrimo uždavinių - išanalizuoti emocinių gebėjimų ugdymo(-si), taikant vizualinės raiškos metodus, teorinius aspektus.

Tyrimo metodologija ir dalyviai

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, focus grupės tyrimas, kokybinė (content) duomenų analizė. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai - ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų bei 3 Lenkijos pedagogai, dirbantys darželyje su 4-5 amžiaus vaikais.

Mano atliktam tyrimui naudojama anoniminė anketa, kurios duomenys nebus viešai skelbiami ar kitaip publikuojami, bet bus panaudoti tik kursiniame darbe. Maloniai prašome užpildyti šią anketą, perskaitę kiekvieną klausimą, pažymėkite Jums tinkamą(us) variantą(us) ir/ar įrašykite savo nuomonę. Atsakymus pateikite pažymėdami varnele (v) atitinkamame langelyje. Labai svarbu, kad į visus klausimus atsakytumėte nuoširdžiai.

Ugdymo(si) principai ir kontekstai, skatinantys vizualinę raišką

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį;
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas;
• žaismės principas. Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas;
• sociokultūrinio kryptingumo principas;
• integralumo principas;
• įtraukties principas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis;
• kontekstualumo principas;
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas;
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas;
• reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas;
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Vaikų pasiekimai ir vizualinė raiška

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vizualinė raiška yra svarbi papildanti priemonė, kurią galima taikyti ugdant 4-5 amžiaus vaikų emocinius gebėjimus. Ši sritis apima įvairias kūrybines veiklas, kurios skatina vaikus išreikšti save vaizdų kalba ir yra neatsiejama nuo ugdymo aplinkos ir pedagogo kūrybiškumo.

tags: #vizualines #raiskos #samprata #ikimokykliniame #amziuje

• Vadovas: senelių globos namai Kėdainiuose
• Simptomai ir priežastys nėštumo metu
• Naujausi dirbtinio apvaisinimo pasiekimai
• elegantiškos nertos suknelės mergaitėms
• Kaip valdyti pokyčius nėštumo metu