Svarbiausi vitaminai ir mineralai, skatinantys vaiko augimą ir vystymąsi

Vaikystė ir paauglystė - tai intensyvaus augimo ir vystymosi etapas, kai organizmas kasdien patiria didelius pokyčius. Auga kaulai, keičiasi dantys, stiprėja raumenų sistema, bręsta nervų sistema ir formuojasi imunitetas. Tuo metu daug tėvų pradeda domėtis įvairiais būdais, kaip padėti savo vaikams augti sveikai ir optimaliai. Nors subalansuota mityba yra pagrindas, praktikoje ne visada pavyksta užtikrinti, kad vaikas kasdien gautų visus reikalingus vitaminus ir mineralus. Šiame vadove sužinosite apie esminius augimo procesus, svarbiausias maistines medžiagas, reikalingas optimaliam vystymuisi, papildų veiksmingumą ir saugumą, taip pat geriausias praktikas, kaip natūraliai palaikyti vaikų augimą.

Paauglystės augimo procesai ir mitybos poreikiai

Paauglystė yra pereinamasis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Ji prasideda maždaug 10-12 metų mergaitėms ir 12-14 metų berniukams, nors šis laikotarpis kiekvieno vaiko atveju gali skirtis. Paauglystės metu įvyksta biologinis procesas, vadinamas brendimu, kurio metu vyksta esminiai fiziologiniai pokyčiai. Berniukai dažniausiai patiria augimo šuolį vėliau nei mergaitės, tačiau jis būna intensyvesnis ir ilgiau trunka.

Šiam augimo procesui ypač svarbūs hormonai. Pagumburis ir hipofizė pradeda gaminti hormonus, kurie stimuliuoja lytinius hormonus - testosteroną berniukams ir estrogeną mergaitėms. Hormonų pusiausvyra yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaiko augimą. Be hormonų, genetika taip pat vaidina esminį vaidmenį nustatant galutinį paauglio ūgį. Moksliniai tyrimai rodo, kad genetika yra pagrindinis veiksnys, lemiantis galutinį paauglio ūgį. Jei abu tėvai yra aukšti, didesnė tikimybė, kad jų vaikas taip pat bus aukštas. Šeiminis žemas ūgis - tai paveldėtas žemesnių tėvų žemesnis vaiko ūgis.

Mitybos poreikiai paauglystėje yra ypatingi. Dėl sparčių augimo tempų ir intensyvaus kaulų vystymosi paaugliams reikia daugiau energijos, baltymų, kalcio ir kitų svarbių maistinių medžiagų. Paauglių dienos energijos normos yra pačios didžiausios, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, todėl kalorijų arba baltymų ribojimas stabdo augimą šiuo laikotarpiu. Greitai augant, paauglių organizmas pasisavina dukart daugiau kalcio, geležies, cinko ir magnio nei kitais gyvenimo metais.

Svarbiausi vitaminai ir mineralai augančiam organizmui

Vitaminai ir mineralai - vieni pagrindinių vaiko sveikatos, harmoningo vystymosi ir energijos šaltinių. Šių medžiagų reikia skeletui ir nervų sistemai formuotis, darniam visų vidaus organų sistemų darbui. Vaikas turi gauti visų vitaminų be išimties. Augančiam vaikui reikia daug energijos, todėl vitaminų atsargos greitai išsenka. Vaiko organizme dauguma vitaminų atlieka funkcijas, kurios nebūdingos jiems patekus į suaugusio žmogaus organizmą, nes, skirtingai negu suaugusiojo, vaiko organizme auga ir formuojasi įvairūs audiniai ir organų sistemos. Šiems vystymosi procesams būtinos įvairios medžiagos. JAV Nacionalinės mokslų akademijos publikacijose teigiama, kad vaikas kasdien turi gauti daugiau nei 40 biologiškai aktyvių medžiagų. Dauguma jų - vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Baltymai

Baltymai yra pagrindinis statybinis elementas augimui. Jie svarbūs kuriant naujas ląsteles, auginant raumenis ir palaikant bendrą organizmo funkcionavimą. Normaliam augimui paaugliams berniukams reikalinga apie 52-59 g baltymų per dieną, o mergaitėms - 46-52 g.

Kalcis

Kalcis yra ypač svarbus paauglių kaulų vystymuisi. Būtent paauglystės metais sukaupiama didžiausia dalis viso gyvenimo kaulų masės. Augančiam vaikui ypatingai svarbus kalcis, kurio reikia kaulams ir dantims. Pastarieji pasiima 99 proc. organizme esančio kalcio. Likęs 1 proc. šios mineralinės medžiagos padeda perduoti nervų impulsus ir atitenka raumenų veiklai, yra kraujo sudėtinė dalis, svarbi normaliam kraujo krešėjimui. Taip pat kalcis reikalingas ląstelių dalijimuisi. Paaugliams rekomenduojama suvartoti 1,300 mg kalcio per dieną.

Vitaminas D

Vitaminas D būtinas, kad organizmas galėtų tinkamai įsisavinti kalcį. Be pakankamo vitamino D kiekio net geriausi mitybos įpročiai negali užtikrinti maksimalaus kaulų vystymosi. Taip pat vitamino D reikia ląstelių dalijimuisi ir magnio kiekio reguliavimui. Paaugliams rekomenduojama gauti 600-1000 TV (15-25 μg) vitamino D per dieną. Amerikos pediatrijos akademija padvigubino jo rekomenduojamą paros normą, nustatydama, kad visi kūdikiai nuo gimimo, vaikai ir paaugliai turėtų gauti ne mažiau kaip 400 TV (10 µg) vitamino D. Motinos piene vitamino D kiekis svyruoja nuo 25 iki 78 TV/l, todėl žindomiems kūdikiams šio vitamino gali neužtekti. Lietuva - vitamino D deficito šalis, nes mus mažai lepina saulė. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad net 86 proc. lietuvių vitamino D turėjo per mažai. Nors gana dažnai manoma, kad pakankamas vitamino D kiekis natūraliai gaunamas iš saulės, tačiau tenka pastebėti, kad mūsų šalyje daugybė žmonių kenčia nuo šio vitamino trūkumo. Maždaug 10-20% šio vitamino kiekio galima gauti su maistu: naudinga valgyti lašišą, skumbrę, kiaušinius, pieno produktus ir silkę.

Vitaminas A

Vitaminas A atlieka svarbų vaidmenį paauglių organizme, palaikydamas akių sveikatą, imuninę sistemą ir ląstelių augimą. Tai - augimo vitaminas, kuris gali užtikrinti, kad vaikas augtų sveikas ir stiprus. Nuo šio vitamino taip pat priklauso odos ir gleivinių būklė, šis vitaminas yra svarbus aštriam regėjimui bei stipriam imunitetui. Be to, jis reikalingas skeletui formuotis, gleivinei atkurti, plaučiams ir virškinamajam traktui vystytis. Jei vaikui stinga vitamino A, gali sulėtėti jo augimas ir sumažėti atsparumas įvairioms infekcijoms. Didžiausias vitamino A kiekis aptinkamas žuvų taukuose, svieste, kepenėlėse, kiaušinių tryniuose bei sūryje. Įvairiuose augalinės kilmės maisto produktuose (pavyzdžiui, morkose, pomidoruose, paprikose, rūgštynėse, persikuose ir špinatuose) gausu karoteno, kuris organizme virsta vitaminu A.

B grupės vitaminai

B grupės vitaminai, ypač B12, B6 ir folio rūgštis (B9), svarbūs tinkamam nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. Visi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje, todėl jų atsargas būtina kasdien papildyti. B grupės vitaminai vaiko organizmui maistą padeda paversti energija ir reguliuoja daugelį organizmo procesų, reikalingi sklandžiai nervų sistemos veiklai. Visa B-vitaminų šeima - tiaminas (B1), riboflavinas (B2), niacinas (B3), pantoteno rūgštis (B5), B6, biotinas (B7), folatas (B9) ir B12 - yra kritiška energijos apykaitai, neuromediatorių sintezei, DNR replikacijai ir neurologinei funkcijai, palaikančiai koncentraciją ir atmintį mokykloje. Vitaminas B1 taip pat padeda regėjimui, reguliuoja angliavandenių apykaitą ir yra būtinas protinei veiklai, suteikdamas vaikui energijos vystymuisi, žaidimams bei mokslams. Vitaminas B2 dalyvauja medžiagų apykaitoje, skatina augimą, jo reikia odai, plaukams ir nagams. Nuo vitamino B6 priklauso vaiko imunitetas ir raudonųjų kraujo kūnelių formavimasis. Vitaminas B9 svarbus apsaugai nuo mažakraujystės ir gerai odos būklei, skatina apetitą. Vitaminas B12 aktyvina nervų sistemos veiklą ir yra kraujodaros komponentas. B grupės vitaminų atsargas galima papildyti valgant mėsą, žuvį, riešutus (ypač naudingi graikiniai riešutai), kiaušinius, pieno produktus, pupeles ir sojas. Vaikams ir paaugliams, kurių mityba gausi perdirbtų maisto produktų ir skurdi visagrūdžių produktų, ankštinių augalų ir gyvūninės kilmės baltymų, gresia subklinis B grupės vitaminų trūkumas.

Geležis

Geležis ypač svarbi paauglėms mergaitėms dėl mėnesinių kraujavimo. Tačiau greitai augantiems paaugliams berniukams taip pat reikia pakankamai geležies raumenų augimui ir kraujo gamybai. Geležis raudoniesiems kraujo kūneliams padeda išnešioti deguonį ir maistą paversti energija. Geležies trūkumas yra pasaulinis reiškinys, lemiantis kognityvinių funkcijų, koncentracijos ir imuninės sistemos susilpnėjimą. Paaugliams, sergantiems anemija ar turintiems geležies trūkumą, geležies lygį reikia reguliariai stebėti, o papildų vartojimą turėtų vadovauti kraujo tyrimų rezultatai, o ne spėlionės.

Cinkas

Cinkas vaidina svarbų vaidmenį ląstelių dalijimosi procese, o tai tiesiogiai siejasi su augimu. Jis taip pat būtinas lytiniam brendimui, skatina augimą, stiprina imunitetą ir gamina energiją. Be to, cinkas būtinas normaliai pažinimo funkcijai, maistinių medžiagų, angliavandenių, riebalų rūgščių apykaitai, DNR ir baltymų sintezei, plaukams, nagams, odai.

Magnis

Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų organizme, įskaitant baltymų sintezę ir raumenų funkcionavimą. Jis yra svarbus energijos šaltinis ir natūrali raumenis atpalaiduojanti medžiaga. Magnis reikalingas formuojantis kaulams ir dantims. Jis taip pat svarbus nervų sistemos veiklai ir elektrolitų pusiausvyrai.

Omega-3 riebalų rūgštys (DHA)

Omega-3 riebalų rūgštys svarbios smegenų vystymuisi ir gali pagerinti kognityvinius gebėjimus. DHA (dokozaheksaeno rūgštis) yra pagrindinė struktūrinė riebalų rūgštis besivystančiose smegenyse ir tinklainėje. Jos pakankamas kiekis pirmaisiais dvejais ar trejais gyvenimo metais siejamas su geresniais kognityvinio vystymosi rezultatais. Nors gerai maitinamų mamų motinos pienas tiekia DHA, kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie gauna mišinį arba valgo mažai riebios žuvies, gali būti naudingi papildai. Apie 21-22 val. galima vartoti šaltalankius. DHA ir kitos Omega-3 rūgštys palaiko normalią kognityvinę ir regėjimo funkciją visą vaikystės ir paauglystės laikotarpį, nes smegenys vystosi nuolat.

Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai

• Vitaminas C: Geriausiai žinomas kaip kovotojas su infekcijomis ir peršalimu, yra nuo taršos saugantis antioksidantas. Jeigu trūksta šio vitamino, vargina infekcijos, mažėja energijos, kraujuoja dantenos. Jis reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį, turi reikšmės vaiko psichikai. Jo dėka susidaro pakankamai kolageno, kuris būtinas kaulams ir kremzlėms, odai ir kraujagyslėms, dantims ir dantenoms. Be to, vitaminas C gerina geležies pasisavinimą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacijos. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, paprikose, šermukšniuose, šaltalankiuose, braškėse, kiviuose, pomidoruose, įvairiose lapinėse daržovėse, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose ir svogūnuose.
• Vitaminas E: Padeda normaliai vystytis nervams ir raumenims, didina organizmo atsparumą. Šis vitaminas veikia kaip natūralus antioksidantas ir padeda apsaugoti organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. Be vitaminų E ir K neįmanomas normalus kraujotakos sistemos funkcionavimas. Vitamino E atsargas galima papildyti valgant pupeles, žirnius, špinatus, alyvuoges, avokadus, riešutus, kukurūzus, grikius, kiaušinių trynius, mėsą ir menkės kepenėles.
• Vitaminas K: K-vitamino trūkumas kūdikiams kelia kraujavimo riziką (VKDB). Naujagimiams trūksta K-vitamino atsargų, o jų žarnyno mikrobiomas dar nėra išsivystęs, kad jį gamintų. Be K-vitamino naujagimiams gresia K-vitamino trūkumo sukeltas kraujavimas (VKDB) - potencialiai sunki būklė. K-vitaminas yra duodamas kaip klinikinė priemonė gimus, o ne kaip laisvai parduodamas papildas.
• Vitaminas H (biotinas): Pagrindinis sveikos odos šaltinis.
• Vitaminas PP (niacinas): Svarbus medžiagų apykaitai ir padeda pasisavinti visas būtinas medžiagas: riebalus, baltymus, angliavandenius, mineralus ir kitus vitaminus.

Kad organizmui nestigtų naudingųjų medžiagų, svarbu paisyti sveikos mitybos piramidės rekomendacijų ir vaikui pasiūlyti kuo įvairesnį maistą.

Vaiko augimo dinamika ir veiksniai

Vaiko ūgis vertinamas atsižvelgiant į jo amžių, lytį bei nacionalinius ypatumus. Lietuvos vaikų ūgis vertinamas pagal profesorės J. Tutkuvienės sudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Mažas vaikas stiebiasi greičiau, laikotarpiu iki brendimo auga lėčiausiai, o brendimo laiku pasiekia augimo piką. Vaikas laikomas žemaūgiu, kai jo ūgis patenka žemiau trečiosios procentinės (kitais žodžiais tariant, lyginant su bendraamžiais jis patenka tarp 3 proc. žemiausių).

Normalus augimo greitis:

• Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas paauga 18-25 cm.
• Per antruosius - 10-13 cm.
• Per trečiuosius - 7,5-10 cm.
• Trejus metus iki brendimo augimas sumažėja iki 5-6 cm per metus.
• Brendimo metu vaikas paauga 8-12 cm per metus!

Vaikai, kurių metinis augimas yra mažesnis nei 4-5 cm, turi būti tiriami, kad būtų galima įtarti sveikatos sutrikimą ar lėtinę ligą. Žinoma, net jei vaiko ūgis yra žemiau trečiosios procentilės, tai nebūtinai turėtų kelti nerimą: gali būti ir taip, kad vaikas styptels kiek vėliau, pasivys bendraamžius ir užaugs iki normalaus ūgio. Dėl šių priežasčių, daug svarbiau yra stebėti vaiko ūgio bei svorio dinamiką (kitimą) metams bėgant. Gydytojas sprendžia, ar būtina nustatyti kaulų amžių (atlikti plaštakos rentgeno nuotrauką), bazinę hormonų koncentraciją kraujyje, dinaminius mėginius ir kt. Tai daroma labai retais atvejais, nes iki 2 metų vaikas dažniausiai dar tik „renkasi“ savo augimo „tunelį“ (kreivę).

Veiksniai, darantys įtaką vaiko augimui:

1. Genetika: Lemiamą vaidmenį atlieka genetika. Jei vaikas yra sveikas, neserga endokrininėmis ligomis, hormonų pusiausvyra normali, jo ūgis laikomas normaliu žemu ūgiu.
2. Hormonų pusiausvyra: Tai vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaiko augimą.
   • Augimo hormonas: Svarbiausias žemaūgystės veiksnys - sutrikęs augimo hormono išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Jį gamina galvos smegenyse esanti liaukutė (hipofizė).
   • Skydliaukės hormonai: Šie hormonai aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje ir turi daug įtakos augimui.
   • Lytiniai hormonai: Jei vaikas bręsta anksčiau laiko, šie hormonai labai skatina augimą. Sparčiai augant, gana greitai užsidaro kaulų zonos ir vaikas nustoja augti, lieka žemas. Kai branda būna vėlyva, prieš brendimą vaiko augimas sulėtėja, labai atsilieka nuo bendraamžių, kurie brendimo metu daro didelį augimo šuolį. Tada vėlyvos brandos vaiko ūgis gali atsidurti žemiau trečios procentilės.
3. Miego kokybė: Jei vaikui yra lėtinis miego sutrikimas, gali sutrikti augimo hormono pusiausvyra. Kai vaikas giliai miega, jis auga. Nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. prasideda gilaus miego fazė, kai organizmas gamina daugiau augimo hormono. Kad taip nenutiktų, vaiką patartina migdyti anksčiau, ne vėliau kaip 21-22 valandą. Rytinis miegas ūgiui įtakos neturi.
4. Lėtinės ligos ir infekcijos: Sergant sutrinka ir augimo faktoriaus sekrecija (išsiskyrimas), todėl tikėtina, kad vaikas gali lėčiau augti. Augimas nukenčia tada, kai vaikas serga lėtine sistemine, pvz., sunkia širdies, plaučių, virškinimo sistemos, inkstų arba autoimunine liga. Infekcijos, tokios kaip sinusitai, tonzilitai, ėduonies pažeisti dantys, bronchitai, gali silpninti augimą.
5. Mityba: Mityba didžiausią poveikį turi vaisiui ir kūdikiui iki 2 metų. Be abejonės, vaikui turi pakakti kalorijų, baltymų, vitaminų, kalcio, fosforo.

Maisto papildų vartojimas ir veiksmingumas

Šiuo metu nėra patikimais moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad augimo papildai gali padidinti galutinį paauglių ūgį virš jų genetinio potencialo. Tačiau papildai gali būti naudingi tam tikrais atvejais, kai yra nustatytas maistinių medžiagų trūkumas.

Didžioji dalis mokslinių tyrimų rodo, kad vitamino D ir kalcio papildai gali būti naudingi toms populiacijoms, kuriose šių maistinių medžiagų trūkumas yra paplitęs. Moksliniai tyrimai taip pat parodė, kad cinko papildai gali būti naudingi mažo ūgio vaikams, kurių organizme šios mineralinės medžiagos trūksta. Baltymų papildai (ypač išrūgų baltymai), kurie dažnai reklamuojami paaugliams sportininkams, gali padėti raumenų vystymuisi, jei bendras baltymų suvartojimas su maistu yra nepakankamas.

Be to, reikia atminti, kad kai kurie reklamuojami „augimo“ papildai dažnai yra tiesiog įprastų vitaminų ir mineralų mišiniai su pseudomoksliniais teiginiais apie jų poveikį ūgiui. Vienas iš dažniausiai paaugliams reklamuojamų papildų - arginino papildai, kurie tariamai skatina augimo hormono išsiskyrimą, tačiau jų veiksmingumas ūgiui nėra įrodytas.

Kada verta apsvarstyti papildus?

Vaikų mitybos specialistai ir gydytojai nurodo situacijas, kai, be bendrųjų vitamino D rekomendacijų, maisto papildai gali būti naudingi:

• Pasikartojančios infekcijos ar užsitęsę atsistatymo po ligos laikotarpiai: gali rodyti vitamino D, C ar cinko trūkumą.
• Nuolatinis nuovargis, prasta koncentracija ar blyškumas: reikalauja raudonųjų kraujo kūnelių formavimosi, geležies ir B12 lygio įvertinimo.
• Išrankus valgymas, kai vengiama svarbių maisto grupių: multivitaminai padeda užtikrinti platų būtinų vitaminų spektrą augančiam organizmui ir gali suteikti papildomą maistinę apsaugą.
• Vegetariška ar veganiška mityba: B12, D, kalcio, cinko ir omega-3 DHA suvartojimas gali būti nepakankamas be kruopštaus mitybos planavimo ar papildų.
• Neseniai gydyti antibiotikais: sutrikdo žarnyno mikrobiomą; vaikų probiotikai gali padėti atsigauti.
• Ribotas pieno produktų vartojimas: kalcio ir vitamino D papildai verti apsvarstymo.

Svarbiausia atminti, kad bet kokie papildai turėtų būti vartojami tik pasitarus su gydytoju. Paaugliams, kurių mityba yra subalansuota ir įvairi, paprastai papildų nereikia. Dauguma papildų tik padeda pašalinti maistinių medžiagų trūkumą. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į veikliųjų medžiagų kiekį, bet ir į sudėties natūralumą, pasisavinimą, formą ir skonį, kad vaikas papildus vartotų noriai. Skysti, malonaus skonio papildai dažniau tampa kasdienės rutinos dalimi be streso vaikui ir tėvams.

Saugumas ir dozavimas

Nors vitaminai ir mineralai yra būtini sveikatai, vartojami netinkamomis dozėmis jie gali sukelti nepageidaujamų pašalinių poveikių. Pavyzdžiui, per didelis vitamino A kiekis gali sukelti toksiškumą, pasireiškiantį galvos skausmu, pykinimu, silpnumu ir net sunkesniais simptomais. Ypač A ir D vitaminai yra tirpūs riebaluose ir gali kauptis organizme.

Viena didžiausių problemų, susijusių su maisto papildais, yra ta, kad daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, jie nėra griežtai reguliuojami kaip vaistai. Be to, kai kurie papildai, ypač populiarūs tarp paauglių sportininkų, gali turėti savo sudėtyje nenurodytų medžiagų, įskaitant anabolinius steroidus ar kitas uždraustus junginius.

Vaikų maisto papildai yra suformuluoti su amžiui tinkamomis dozėmis - kurios paprastai yra žymiai mažesnės nei suaugusiųjų. Labai svarbu naudoti tinkamai amžiaus grupei skirtus produktus ir ne manyti, kad „daugiau yra geriau“. Pavyzdžiui, ADEK junior lašai (turintys A, D, E ir K vitaminų kartu vaikams tinkamomis dozėmis) buvo sukurti siekiant išvengti bet kurio atskiro riebaluose tirpaus vitamino perdozavimo. Apjungti ADEK preparatai yra skirti nuo ankstyvosios vaikystės iki ikimokyklinio amžiaus, kai visi keturi riebaluose tirpūs vitaminai reikalingi vienu metu ir atskiri maisto papildai gali būti nepraktiški. Vyresniems vaikams dažniau vartojamas atskiras D vitamino papildas kartu su plataus spektro multivitaminu. Vaikučiams rekomenduojami skysčio pavidalo vitaminai, nes į tabletes pridėta daug pagalbinių medžiagų, kurios yra papildomas cheminis krūvis vaiko kepenims. Skystus maisto papildus organizmas gerai įsisavina.

Lentelė: Rekomenduojamos kai kurių vitaminų ir mineralų paros normos (gali skirtis pagal amžių ir lytį)

Natūralus vaiko augimo palaikymas

Geriausia investicija į paauglio augimą ir vystymąsi yra holistinis požiūris, apimantis sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą, streso valdymą ir reguliarius sveikatos patikrinimus. Anot prof. D. Lašienės, augimui daro įtaką ir kokybiškas maistas. Augančiam organizmui ypatingai svarbu gauti visų reikiamų vitaminų, todėl būtina stebėti, ar jūsų vaikams nepasireiškia jų trūkumas. Tai užtikrins gerą paauglio sveikatą!

1. Subalansuota ir pilnavertė mityba: Svarbiausia augimo palaikymo dalis - subalansuota, pilnavertė mityba. Paauglys turėtų gauti pakankamai kalorijų savo energijos poreikiams patenkinti ir augimui palaikyti. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad vaiko fizinę sveikatą ir net jo intelektą lemia tinkamai subalansuota mityba. Jų poreikį kuo puikiausiai gali patenkinti skanūs ir labai vertingi švieži vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir augančiam organizmui būtinos ląstelienos. Patartina kasdien valgyti pieno produktus, riešutus, žuvį. Reikėtų vengti saldumynų, ypač cukraus ir taukų. Tyrimai liudija, kad labai nuskurdo dirvos mineralinė sudėtis, todėl žemės ūkio produktuose - daržovėse, vaisiuose, uogose, piene - žymiai sumažėjo svarbiausių maisto medžiagų. Be to, dauguma vaikų nemėgsta daržovių, todėl valgo kaloringus, bet menkaverčius produktus.
2. Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus. Paaugliams rekomenduojama bent 60 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo kasdien.
3. Tinkamas miegas: Tinkamas miegas yra trečias esminis augimo komponentas. Paaugliams rekomenduojama miegoti 8-10 valandų per naktį. Labai svarbu, kad vaikas gultų ne vėliau kaip 21-22 valandą, nes nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. prasideda gilaus miego fazė, kai organizmas gamina daugiau augimo hormono.
4. Streso valdymas: Streso valdymas taip pat svarbus paauglių augimui. Ilgalaikis stresas gali padidinti kortizolio kiekį, kuris slopina augimo hormoną.
5. Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia stebėti paauglio augimą ir laiku nustatyti galimas problemas.
6. Meilė ir pozityvi aplinka: Vaikas, kurį myli ir kuriam neskauda, visada būna ir linksmas, ir gerai auga.

Gydymas augimo hormonu

Svarbiausias žemaūgystės veiksnys - sutrikęs augimo hormono išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Tarptautinės augimo hormonų tyrėjų asociacijos nariai teigia, kad prieš 30 metų buvo sunku nustatyti paciento augimo hormonų būklę, o šiandien medicininiai tyrimai leidžia tiksliai diagnozuoti ligą ir ją gydyti.

1985 m. buvo sukurtas sintetinis augimo hormonas, kurio veikimas atitiko natūralaus hipofizės hormono veikimą. Gydymas, vaikui skiriamas pagal poreikį, tinkamomis dozėmis ir dar neužsivėrus kaulų zonoms, tikrai nekenkia. Gydymas augimo hormonu nutraukiamas, kai mergaičių kaulų amžius pasiekia 14-os metų amžių, o berniukų - 16-os metų. Lietuvoje šiuo metu iš Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo lėšų kompensuojamas gydymas augimo hormonu tik vaikams, turintiems augimo hormono stoką, ir mergaitėms, sergančioms Ternerio (angl. Turner) sindromu. Mūsų šalyje iš šimto tūkstančių gyventojų net 9 proc. kenčia nuo hormono trūkumo.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad negalima viršyti rekomenduojamų dozių. Augimo hormonas paprastai skiriamas poodinėmis injekcijomis, jos ilgiau veikia nei injekcijos į raumenis. Tokius tyrimus gali atlikti ir gydymą prižiūrėti tik patyrę šios srities medikai.

tags: #vitaminai #skatinantys #vaiko #augima

• Darbo stažas ir motinystės atostogos
• Patarimai, kaip 4 metų vaiką įtraukti į eilėraščių skaitymą apie močiutę
• Sužinokite apie „Ežerėlio“ ugdymo svarbą
• Nuo folkloro iki animacijos: pasakojimų evoliucija
• Harmonija šeimoje