Sielos kelionė iki gimimo: slėpiningas virsmas

Žmogaus protas linkęs supaprastinti sudėtingus dalykus, apibrėždamas sielos amžių ar skaičiuodamas gyvenimų skaičių. Tačiau kalbant apie sielą, tokie matavimai netinka. Ar siela turi amžių? Bhagavadgytoje teigiama, kad siela neturi amžiaus. Ji niekada negimsta ir nemiršta.

Žmogaus protas yra materialus, todėl jis bando viską išmatuoti. Jam atrodo, kad viskas turi atskaitos tašką ir pabaigą. Siela - dvasinė substancija. Žmogus yra siela. Tik pastaroji turi kūną. Vakarų kultūroje dažniausiai suvokiama, kad žmogus turi sielą, bet, pagal vedas, žmogus ir yra siela. Ji nesunaikinama, tik turi materialų apvalkalą, kad galėtų egzistuoti šiame materialiame pasaulyje. Žmogaus fizinį kūną galima palyginti su naro kostiumu: kai narui reikia panerti po vandeniu, jis apsivelka specialų kostiumą, nes be jo ten negalėtų išbūti.

Nuo ko prasideda sielos kelionė?

Teigiama, kad yra dvasinis, materialus pasauliai ir ribinė energija. Tarp pastarosios ir yra materialus bei dvasinis pasauliai. Į Žemę atkeliauja sielos iš dvasinio pasaulio, kad padėtų žmonėms, paaiškintų, kas yra visa ko priežastis. Visatos, kurioje gyvename, amžius - 311 trln. 40 mlrd. metų.

Sielos kelionė prasideda nuo to, kad jai suteikiamas pasirinkimas: gyventi turint ryšį su Kūrėju arba dėl savęs. Kartais kultūringi žmonės, išreikšdami ne pačią geriausią nuomonę apie konkretų žmogų, sako: „Et, jauna siela“. Stereotipų yra daug, tik neaišku, ką žmogus turi galvoje sakydamas „jauna siela“. Yra 8 400 000 gyvybės formų. Iš jų 400 000 yra žmogaus arba panašių į jų gyvybės formų.

Apie sąmonės lygius galima spręsti pagal žmogaus poelgius. Kuo jis pasiryžęs daugiau aukotis dėl kitų, tuo jo sąmonės lygis aukštesnis. Vadinasi, tuo siela yra brandesnė. Kuo žmogaus širdis didesnė, tuo yra tobulesnis. Pagal vedas, tai - meilė Kūrėjui.

Reinkarnacija ir praeiti gyvenimai

Mūsų planeta nėra vienintelė. Dar yra žemutinių, aukštutinių planetų, kurios aprašomos vedų kosmologijoje. Visos šios planetos skirtos tam, kad patenkintų mūsų norus, jog Žemėje vyktų įvairūs žaidimai, vaidinami vaidmenys. Kartais jaunuolis stebina savo išmintimi, o brandaus amžiaus žmogus - infantiliškumu. Ar tai galima sieti su jo sąmoningumo lygiu? Neaišku, nuo kada siela įsibėgėjo ir pradėjo sąmoningėti. Neaišku, iš kokio kūno (gyvūno, vaiduoklio) ir kokių planetų atėjo. Taip, siela, kuri gyvena ne vieną gyvenimą žmogaus kūne, gali nustebinti.

Žmogus, kurio siela gyvena ne vieną gyvenimą, sąmoningai neatsimena praeitų gyvenimų. Negalima sakyti, kad visi neatsimena praeitų gyvenimų. Yra žmonių, kurie prisimena. Vedose aprašoma, kaip kūdikis motinos įsčiose, likus porai mėnesių iki gimimo, prisimena visus savo praeitus gyvenimus, bet per gimdymą patiria šoką ir viską pamiršta. Gimimo procesas yra skausmingesnis netgi už mirtį. Priešingu atveju būtų labai sunku gyventi, žmogus negebėtų siekti tikslų ir džiaugtis dabartimi. Netgi dabar daugelis žmonių nenori prisiminti savo klaidų, ką jau kalbėti apie praeitus gyvenimus. Pamiršus pastaruosius, žmogui palengvinamas gyvenimas.

Žmogaus netobulumai ir sielos tobulėjimas

Žmonės turi trūkumų. Žmogus yra linkęs klysti. Dažnai gyvena iliuzijose ir joms pasiduoda, t. y. dažnai mato tai, ko nėra. Žmogus linkęs apgaudinėti. Žmogaus juslės yra netobulos. Tai tik įrodo, kad žmogus nėra tobulas ir negali perduoti tobulų žinių, todėl privalo ieškoti žinių šaltinių. Tiesa, jo ego neleidžia sutikti su tuo, kad žmogus ko nors nežino.

Matydami tik fizinio kūno mirtį, vertiname pagal tai - jaunas ar senas žmogus mirė. Bet siela neturi amžiaus. Pati siela yra tobula, tik kol ją dengia netikras ego, neprisimena savo tikrosios prigimties. Priklausomai nuo to, kokia žmogui mirštant buvo jo sąmonė ir norai, atitinkamai gauna tokį kūną kitame gyvenime. Tačiau apie ką gali galvoti vaikas mirties akimirką? Taip siela atidirba savo blogą karmą. Dabar daroma labai daug abortų, todėl tie, kurie prie to prisideda, gyvena labai trumpai, bet paskui vėl gauna naujus kūnus. Vedos teigia, kad geriausias būdas atidirbti blogą karmą - dvasiškai tobulėti.

Sielos branda ir sąmoningumo lygis

Reikia gilintis ir žinoti, kelintą sykį mūsų siela įsikūnija, ar tai - bevertė informacija? Internete galima rasti visko. Apie praeitus gyvenimus kalba daugybė žmonių. Tačiau išminčiai sako, kad žmogui svarbiausia - žinoti tai, ką jam dabar reikia daryti. Protas, žinoma, nori išsiaiškinti, kaip viskas buvo. Bet žmonių, kurie galėtų ką nors pasakyti apie ankstesnius sielos įsikūnijimus, yra labai mažai. Nelabai ir yra tikslo tai daryti. Juk knaisiotis po praeitus gyvenimus irgi nėra prasmės, jeigu žmogus padarė išvadas, kad gyveno neteisingai, ir nori keistis. Praeities nepakeisime, o savo ateitį galime keisti dabarties veiksmais.

Ar įmanoma paspartinti sielos brandą? Siela - amžina ir tobula. Proto prigimtis yra neramumas, todėl jis nori ką nors pagreitinti. Paprastai žmogus, gyvendamas Žemėje, įgyja tokios patirties, kad gyvenimo pabaigoje retai ko bijo, jį mažai kas stebina. O kaip yra su siela - ji irgi įsikūnydama iš vieno kūno į kitą tampa atspari? Siela yra tobula. Jos savybės: amžinybė, žinojimas ir palaima. Žmogų temdo jo sąmonė. Kuo sąmonės lygmuo aukštesnis, tuo siela mažiau temdoma. Tai galima palyginti su veidrodžiu, kurį dengia storas dulkių sluoksnis, arba saule, kurią slepia debesys. Kuo daugiau debesų ar dulkių, tuo sunkiau pasireiškia sielos savybės, kaip žinojimas. Taip ir žmogus - kuo daugiau turi teigiamų savybių, yra tobulesnis, tuo daugiau atspindi sielos energijos visoms gyvoms būtybėms.

Sąmoningas žmogus turi tikslą, todėl jo gyvenimas tampa prasmingas. Debesys uždengia saulę, todėl jei žmogaus sąmonę temdo neišmanymas, jis nemato gyvenimo tikslo, nežino, kur eiti, jaučiasi pasiklydęs, jį užvaldo baimė, stresas ir nerimas.

Sielos formulė ir gyvenimo programos

Vis dažniau tenka girdėti, kad Žemėje gimsta kitokių vaikų, t. y. jų sąmonės lygis yra aukštesnis. Daugiausia Žemėje gimsta nepageidaujamų palikuonių, t. y. atsitiktinukų. Jeigu žmogus nori žinoti, atsitiktinukas jis ar ne, gali paklausti tėvų: kaip buvo pradėtas, ar buvo planuotas, ar tėvai planavo palankią vaiko pradėjimo datą, ar gavo palaiminimus iš savo tėvų, dvasinių mokytojų ir pan. Jeigu žmogus žino, kaip reikia pradėti vaiką, kaip prisišaukti aukštesnę sielą, planuoja atitinkamas dienas, kai būna palanku pradėti kūdikį, žino, kokios nuotaikos būnant reikia tai daryti, tuomet viskas gerai. Dvasingų žmonių sielos yra aukštesnio lygio. Tokie vaikai netgi atrodo kitaip. Jie ateina iš aukštesnių planetų. Šiais laikais žmonės vaikus dažniausiai pradeda apimti aistros. Susiformuotų visiškai kita visuomenė. Kuo daugiau sielų būna skaidrios sąmonės, tuo geriau visuomenei ir Žemei.

Žmogaus gyvenimas vystosi ir teka pagal tikslų kosminį laikrodį. Tiek Žemėje, tiek Kosmose ar laikrodžio ciferblate karaliauja skaičius 12. Žemės laikrodis gyvenimo trukmę skaičiuoja sekundėmis, minutėmis, valandomis, dienomis ir t. t., o žmogus nuolat stengiasi pagreitinti, sustabdyti ar tiesiog nepastebėti jų tėkmės. Ir ko tik mes nedarome su savo žemiškuoju laiku - tai suspaudžiame jį iki akimirkos, tai tingėdami ištempiame iki begalybės. Geriausios laiko ir erdvės savybės - tai sugebėjimas plėstis ir su intuicija bei išmintimi vesti žmogų gyvenimo keliu taip darniai, kaip to pageidauja pats Dievas. Teisingai įjungti žemiškųjų darbų laikrodį žmogus gebės tik tuomet, jei pasikliaus savo intuicija. Tada išmintis, taupydama tiek žmogaus jėgas, tiek jo sveikatą, padės jam išsikelti teisingus tikslus ir užduotis, kad jis galėtų įvykdyti savo Dieviškąją ir Kosminę programą.

Gyvenimo ciklai pagal Zodiako ženklus

Jei Kosminę programą mes apibrėžiame laiko ir erdvės samprata bei energetine planetų ir paties žmogaus jėga, tai kiekvieno žmogaus Dieviškoji programa yra kontroliuojama moralinių veiksmų, kuriuos jis atlieka savo gyvenime, principu. Kiekvienas Zodiako ženklas šiame kosminiame laikrodyje apima septynerius bet kurio žmogaus gyvenimo metus. Visi esame vienodi. Ir nesvarbu, po kokiu ženklu bus gimęs žmogus, jo žemiško gyvenimo kosminės rodyklės atskaita prasidės būtent nuo Avino ženklo. Hermis Trismegistas sakė, kad Avinas yra pirmoji priežastis, dėl kurios Žemėje veikia dievai. Nuo pat gimimo iki septynerių metų mes visi esame tarsi kūdikiai ir visus mus veikia Avino ženklo energija.

Jaučio ženkle, kuris įkūnija gyvybingumą ir jėgą, būname nuo septynerių. Tada žengiame pirmuosius žingsnius mokykloje, kurioje mums tvirtinama, kad „žinios yra jėga“. Nuo keturiolikos metų keliaujame Dvynių ženklu. Tuomet išsirenkame profesiją, įgyjame specialų išsilavinimą. Nuo dvidešimt vienerių, veikiami Vėžio ženklo energijų, pradedame kurti savo asmeninį, šeimyninį gyvenimą ir t. t. Taigi, kas septynerius metus žmogus įtraukiamas vis į naują gyvenimo programą ir vykdo jos dėsnius. Ši programa vienoda visiems, gal tik su tam tikrais skirtumais, kuriuos paaiškinti gali astrologas, atsižvelgęs į konkretų horoskopą ir Zodiako ženkluose išsidėsčiusias planetas.

Kiekviename horoskope yra tokių Zodiako ženklų, kuriuose nėra planetų - tai vakuumas, depresijos zonos. Jose atsidūręs žmogus gali netekti darbo, susirgti ar net nusivilti gyvenimu. Bet juk viso to galima ir išvengti, jei atsakysime į klausimus: kas bus su manimi toliau, kas manęs laukia, kaip turėčiau gyventi, kad atrasčiau sielos ramybę ir jausčiau dvasinį pasitenkinimą? Tik svarbu atminti, kad vakuumo laikotarpiu žmogus gali pasikliauti tik savimi, būtent šiuo gyvenimo periodu jis linkęs sakyti visiems, kad jo niekas nemyli, kad niekam nereikalingas ir jo niekur nekviečia. Tad skleisdamas šį savo bejėgiškumą, gali tiesiog varginti aplinkinius, o pastarieji tai matydami, gali lengvai pasinaudoti juo savanaudiškais tikslais. Tokiais gyvenimo laikotarpiais žmogus gali tarsi prarasti save, taigi horoskopas ir sielos formulė mus moko, kaip būti ir išlikti savimi.

Dvylika Zodiako ženklų parodys Kosminį kelią, kuriuo eidamas žmogus būtinai sutiks tai, kas jam likimo skirta. Kiekvienas ženklas turi savo dorybę ir savo Angelą Sargą, su kuriuo susidūrus likimas pasikeičia į gerąją pusę. Visas Zodiako ratas apima 84 gyvenimo metus. Būtent toks yra Urano planetos ciklas. Ir šiuo sąmoningo ir protingo gyvenimo ratu turėtų pereiti kiekvienas žmogus.

Biblijoje (Dan. 12:3) rašoma: „Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius.“ Šiuo laikotarpiu žmogus turi gauti Kosminę ir Dieviškąją iniciaciją po kurios atlikęs savo Žemiškąją misiją, galės tobulėjimą tęsti jau galaktikos lygmeniu. Jeigu žmogus nugyveno visus 84 metus, vadinasi, kosmine prasme jo gyvenimą galima laikyti užbaigtu ir įvykdytu.

Kiekviena planeta yra kažkokiame Zodiako ženkle ir konkrečiame laipsnyje. Šis laipsnis nurodys, kuriuo gyvenimo laikotarpiu planeta turės stipriausią poveikį. Jeigu 30 vieno ženklo laipsnių padalysime iš 7 (30 : 7), tuomet gausime skaičių, kuris parodys, kiek laipsnių turi vieni žmogaus gyvenimo metai (30 : 7 = 4,2 metų). Pavyzdžiui, kažkokia planeta yra Svarstyklių 22 laipsnyje: 22 : 4,2 = 5,2. Svarstyklių ženklas kosmogramoje prasideda ties 42 metų riba, jeigu pridėsime 5,2, gausime 47,2 metų . Tačiau turime atminti, kad jei kuriame nors Zodiako ženkle yra bent viena planeta, bet tik ne mistinis taškas, jos energija „dirbs“ visame šiame ženkle, tačiau didžiausią jėgą turės konkrečiame laipsnyje.

Perskaitykite šią temą nuo pradžių iki pat tos vietos, kur bus nurodytas jūsų amžius. Tada suprasite, kurią programą savo gyvenime jūs praleidote, galbūt jos nebaigėte ar kažko nepastebėjote. O gal jums tiesiog niekas nepadėjo, nepasufleravo ir nenukreipė tikruoju keliu. Jei jūsų gyvenime viskas atitinka, vadinasi, kosmine prasme gyvenote teisingai. Drąsiai taip gyvenkite ir toliau, girdėkite vidinį savo balsą. Jeigu šiose programose rasite neatitikimų, greičiausiai praėjusių metų rezultatais nebūsite patenkinti. Tad astrologas pateiks išsamią lemtingų priežastinių įvykių analizę, pažymėtą jums iš AUKŠČIAU. Galbūt skaitydami šią temą pastebėsite, kad jūs jau pralenkėte kai kurias gyvenimo programas ir nukeliavote toli į priekį. Tai gerai, nes sulaukę tinkamo amžiaus jūs daug lengviau, tiesiog juvelyriškai patobulinsite savo likimą ir charakterio savybes, savo sielos ir dvasios stiprybę bei viską kilstelėsite į naujas aukštumas. Bet gali nutikti ir taip, kad jums jau gerokai per 60 metų, bet jūsų kosminė tobulėjimo programa tarsi vis dar įstrigusi jaunystėje. Vadinasi, kad būtų išvengta asmenybės degradacijos, reikia kažką daryti. Bet koks uždelsimas kosminiuose ir dvasiniuose vystymosi etapuose vėliau gali sukelti daugybę ligų, o toks žmogus ir neslepia, kad turi visą „maišą ligų“. Daugybę laiko, pastangų ir pinigų jis praranda dėl to, kad yra priverstas rūpintis savo sveikata, o ne savo tobulinimuisi. Na, bet tikslesnę asmeninę informaciją sužinoti galite tik atvykę į astrologo konsultaciją. Jis drauge nukeliaus jūsų kosminiais gyvenimo etapais, nurodys reikšmingus jūsų likimo taškus, išves iš tuščių horoskopo aklavietės zonų. Mat žvaigždės palenkia silpnuosius ir verčia paklusti, tačiau padeda stipriesiems. Jėgų ne tik galima, o tiesiog būtina atrasti. Tai užkoduota jūsų sielos formulėje, apie kurią žino astrologai. Atidžiai skaitykite šią temą ir jūs suprasite, kuo turėtumėte užsiimti, kur link turite vesti savo sielą, kad nepraleistumėte vaikų vystymosi ar apsisaugotumėte nuo rimtų ligų. Ir labai norėčiau, kad kiekvienas iš jūsų, skaitantis šią knygą, išdidžiai ištartų: „MANO METAI - MANO TURTAS!“

Reinkarnacijos tyrimai ir giminingos sielos

Kas atsitinka, kai mes paliekame savo fizinį kūną? Ar yra gyvenimas po gyvenimo, tai yra, gyvenimas po mirties? Koks yra tas pomirtinis pasaulis? Šie ir daugelis kitų panašių ezoterinių klausimų domino ir tebedomina žmoniją jau ne vieną tūkstantį metų. Būtent perskūnimas yra vienas pagrindinių bene seniausių pasaulio religijų - budizmo ir hinduizmo - principų, teigiančių, kad po mirties žmogaus siela, pagal savo paties susikurtą karmą (priežasties ir jos pasėkmės dėsnį) iš naujo atgimsta kitame kūne.

Šiais laikais geriausiai reinkarnacijos, tai yra sielų persikūnijimo faktą patvirtina jau seniai iš metafizinės plotmės į mokslinį lygį peršokę tyrimai, hipnoterapeutų atliekami jau kelis dešimtmečius skirtingose pasaulio šalyse. Prieš dvidešimt ar trisdešimt metų persikūnijimo istorijos apie žmones, staiga prisiminusius savo praėjusius gyvenimus ir galinčius papasakoti smulkiausias detales apie tuometinę gyvenamąją vietą, šeimos narius ir nutikusius įvykius arba netgi taisyklingai kalbėti niekada negirdėta kalba, kuri kadaise buvo gimtoji, tebuvo vienetiniai abejotini pavyzdžiai. Ieškodami reinkarnacijos įrodymų net kelis dešimtmečius šiais klausimais dirba tokie žinomi pasaulinio lygio psichoterapeutai kaip Ianas Stevensonas, Ursula Demarmels, Brian Weiss, Sylvia Browne ir kiti. Per ilgus tyrimų metus šie specialistai dirbo su kelioms dešimtims tūkstančių įvairiose šalyse gyvenančių, įvairioms rasėms ir kultūroms priklausančių žmonių. Visiems jiems buvo taikomi taip vadinamos regresinės hipnoterapijos seansai, kurių metu žmogus įvedamas į hipnozės būseną ir psichoterapeuto klausimų vedinas keliauja prisiminimais atgal iki gimimo momento, o vėliau ir į būseną prieš gimimą. Taip palaipsniui sugrįžtama į praeitus įsikūnijimus, o tam tikrais sėkmingais atvejais - net ir į GTG („gyvenimas tarp gyvenimų“) būseną. Visi pacientų pasakojimai yra įrašinėjami ir po seanso gali būti perklausomi iš naujo.

Labiausiai stulbina ne patikrintų praėjusio gyvenimo faktų sutapimas, bet tai, kaip tiksliai atsikartoja visų šių dešimčių tūkstančių vienas kito nepažįstančių žmonių pasakojimai apie sielos būseną prieš gimimą ir kaip viskas atrodo tuomet, kai nesame kūne. Dar daugiau - dalis seanso metu būseną tarp gyvenimų pasiekusių pacientų, remdamiesi kosminio srauto jiems teikiama informacija, savo gydytojams sugebėjo pateikti daug neįtikimų, visiškai niekam nežinomų faktų iš asmeninio paties psichoterapeuto gyvenimo.

Skaitant ezoterines ir grožines knygas apie reinkarnaciją, dažnai gali susidaryti įspūdis, kad susidūrėme su eiliniais fantastiniais, pasakos pobūdžio paistalais - kitaip tariant - masine psichoze. „Nes juk taip tiesiog negali būti.“ Būtent tokį įvertinimą pradžioje bando duoti dauguma psichologų, bandančių šiuos reiškinius paaiškinti įvairiausiais psichiniais pacientų nukrypimais, įtaiga, telepatiškai perduodama informacija ar neįtikėtinomis žmogaus proto galimybėmis, leidžiančiomis individui staiga laisvai prabilti jam nežinoma kalba vien dėl to, kad ji buvo nugirsta kažkada kažkur vaikystėje kaip ir autobiografiniai buvusio gyvenimo faktai. Dalis skeptikų teigia, kad reinkarnacijos faktas buvo išgalvotas kaip paguoda ir negalėjimas susitaikyti su faktu, kad mirtis yra visa ko pabaiga arba kaip lengviausias daugelio veiksmų pateisinimas, nuimantis nuo mūsų bet kokią atsakomybę. „Ai, neva, ko nepadariau šį gyvenimą, padarysiu sekančiame.“ , arba „Ai, toks mano likimas ir nieko čia nepadarysi“. Žinoma, galima viską kategoriškai neigti ir toliau bandyti ieškoti pateisinimų, kodėl taip būti paprasčiausiai negali. Akivaizdu, kad būtent tokį kelią pasirinko dalis garsių psichologų, išdrįsusių surizikuoti savo reputacija ir savo daugiamečius tyrimus publikuoti viešai. Daugelį metų bandę, bet taip ir nesugebėję pacientų pasakojimų paaiškinti niekaip kitaip nei prisimenamos reinkarnacijos pavyzdį, atsisakę savo moksliško principo netikėti niekuo, kas nėra realiai, materialiai įrodyta, jie ryžosi pripažinti, kad yra tam tikri nepaaiškinami ir mums nesuvokiami dalykai, kurie vis dėlto egzistuoja.

Dar vienas reinkarnacijos temą tęsiantis argumentas, su kuriuo susiduria ko gero kiekvienas iš mūsų, yra naujai sutikti žmonės, su kuriais pabendravus, norisi sakyti: „Toks jausmas, kad pažįstu tave visą savo gyvenimą“. Toks ką tik į mūsų gyvenimą įžengęs žmogus mums atrodo be galo savas, pažįstamas, emociškai, o svarbiausia - dvasiškai artimesnis už daugumą kitų, su kuriais labai šiltai draugaujame jau kelias dešimtis metų. Kaip paaiškinti tokį reiškinį, kai net ir turėdami polinkį savo asmeniniu gyvenimu dalintis išskirtinai tik su itin artimais draugais, naujai sutiktam žmogui galime ir norime papasakoti ne tik jausmingiausius savo išgyvenimus, bet ir paslaptis, kurių nepatikime net ir seniems draugams? Iš kur atsiranda tas nenusakomai stiprus ryšys, kurio skatinami su tuo žmogum galime nepavargdami kalbėti valandų valandas?

Sakoma, kad ateiname į šį pasaulį, išeiname ir realiai visą gyvenimą esame „po vieną“ (vienintelė išimtis - dvynukai, trynukai ir kiti vienu metu gimę kūdikiai), nes jokie žmonės, net mūsų šeimos nariai ir mūsų pačių vaikai mums nepriklauso. Jie tik laikinai palaiko mums kompaniją ir papuošia mūsų vienatvę. Tikima, kad sielos visuomet keliauja grupėmis, tai yra kartu atgimsta toje pačioje vietoje. Būtent taip jos gauna galimybę ne tik palaikyti, praturtinti viena kitą, išvengti vienišumo jausmo, bet ir svarbiausia - šansą mokytis ir toliau augti kartu. Atgimdamos vienu metu vėl ir vėl jos suteikia viena kitai visas reikalingas (ne būtinai vien malonias ir gerais jausmais apipintas) pamokas ir tęsia tokias kelionės tol, kol visos užduotys būna įgyvendinamos. Būtent iš čia atsiranda jausmas, kad ką tik sutiktą žmogų pažįsti visą savo gyvenimą, o kartu išgyvenamos patirtys tai patvirtina vėl ir vėl. Paprastai tokias situacijas išgyvename ne ankstyvoje gyvenimo stadijoje, o tada, kai jau esame dvasiškai pasiruošę atpažinti sau giminingas sielas. Smagiausia tai, kad labai dažnai gimingos sielos mūsų gyvenime atsiranda visiškai neįtikimomis aplinkybėmis. Staigmenas mėgstanti daryti Visata mums itin dosniai atseikėja ženklų, kurių vedami su tokiu žmogum galime susipažinti situacijose, atrodančiose kaip nesusipratimas - kaktomuša susidurti viešajame transporte, parduotuvėje, gatvėje, stovėdami eilėje pas gydytoją, viešoje įstaigoje, ar atlikdami, rodytųsi, atsitiktinę paslaugą draugui. Gali atsitikti taip, kad netyčia gausite tam žmogui skirtą laišką ar siuntinį ir turėsite sugalvoti, kaip jį perduoti adresatui arba susimaišę vietoj savo draugo paskambinsite ar parašysite būtent jam. Įkritusios į jūsų gyvenimą tarsi iš dangaus šios sielos jame per trumpą laiką taip prigis, kad taps neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi, be kurios jūs jau nebebūsite “jūs“. Labiausiai nusipelniusiems tokie sielos draugai užima gyvenimo partnerio ar geriausio bičiulio roles, tačiau kartu keliaujančios sielos nebūtinai atgimsta toje pačioje šeimoje ar pasirodo artimiausių draugų rate. Vis atgimstant iš naujo, sielos gali išlaikyti panašias roles viena kitos gyvenime arba jomis keistis, priklausomai nuo to, ką mums reikia kartu išmokti. Pavyzdžiui, gali būti, kad ta pati siela net keliuose jūsų gyvenimuose užims jūsų gynėjo, globėjo ar autoritetingo mokytojo rolę (tėvas, dėdė, vyresnysis brolis, dėstytojas, psichoterapeutas ar gydytojas, kuriuo pasitikite), o gali būti, kad tos rolės keisis ir jūsų kaimynas, kurio baisiai nekenčiate ir visą gyvenimą žeminat, kitame bus jūsų darbdavys ar mokytojas, t. y.

Yra kelios skirtingos priežastys, dėl kurių tokios sielos susitinka iš naujo. Dažniausiai toks bendravimas tampa būtinų gyvenimo pamokų, dvasinio augimo įrankiu. Kartais susitinkame sielą, kuriai turime grąžinti arba iš jos priimti grąžinamas karmines (t. y. iš ankstesnių gyvenimų atėjusias) skolas. Žinoma, didžiausią džiaugsmą patiria tie, kurie tokias sielas sutinka tarp žmonių, kurių pats, atrodytų, sąmoningai nepasirenki (pvz.: šeimos narių ar antros pusės giminaičių), tačiau labai dideles gyvenimo pamokas padeda išmokti ir laikinai jūsų gyvenime atsiradusi „gimininga siela“. Kartais toks žmogus jūsų gyvenime gali pasirodyti tik tam tikram neilgam laikotarpiui - tuomet, kai per tam tikrą laiką reikia kartu išmokti kažkokias itin dideles pamokas ir priimti galbūt visą gyvenimo tėkmę pakeisiančius sprendimus.

Tikėjimas reinkarnacija ir vidinis balsas

Ką duoda tikėjimas, kad gyvename ne vieną kartą? Manau, kad įsisąmoninus reinkarnacijos principą, atsiranda kitoks požiūris ne tik į visus žmones, kurie mus supa, visas situacijas ir gyvenimo atvejus, kuriuose atsiduriame ir kurie įgauna gilesnę, ne visuomet iš karto įžvelgiamą prasmę, bet ir į patį mūsų gyvenimo tikslą. Atgimstame konkrečioje vietoje konkrečiu laiku, nes manoma, kad taip nusprendžia prieš įsikūnydama mūsų pačių siela. Iš anksto pasirenkame savo gimimo vietą, šeimą, gyvenimo iššūkius, uždavinius, misijas ir tam tikras sąlygas, kuriose turime išmokti tam tikrų pamokų ir tobulinti savo sielą, kuri gali augti tik patirdama fiziniame kūne išgyvenamus dalykus. Žinoma, net ir gimę iš anksto numatytomis sąlygomis negalime žinoti, kaip mums seksis įgyvendinti savo užduotis, nes gimdami gauname laisvo pasirinkimo valią.

Šioje vietoje kyla natūralus klausimas - jei iš tiesų atgimstame iš naujo, jei iš tiesų gyvenimo aplinkybes pasirenkame sąmoningai, jei iš tiesų mirtis nėra visa ko pabaiga, kodėl to neprisimename, būdami šiame kūne? Reinkarnacijos principas į tai atsako paprastai - ar norėtumėte eiti į mokyklą ir sunkiai mokytis, jei žinotumėte, kad iš principo patys galite pasirinkti, daryti tai ar ne? Ar norėtumėte vėl iš naujo atgimti ir išgyventi visus nelengvus žmogiškai būtybei skirtus išbandymus, jei prisimintumėte, koks nenusakomo gerumo ir laisvės pojūtis išgyvenamas neesant kūne?

Kaip ten bebūtų, niekas nežino, kaip yra iš tikrųjų ir tik mes patys renkamės, kuo tikėti ir kuo ne. Manau, kad vienintelis teisingas patarėjas bet kokiu klausimu bet kokioje situacijoje yra vidinis balsas, kurio buvimas ir niekuomet neklystantys atsakymai, pats savaime yra moksliškai nepaaiškinamų dalykų egzistavimo įrodymas. Todėl kas kartą sutikę žmogų, kuris jums pasirodė stebinančiai artimas ar atsidūrę naujoje vietoje, kuri atrodo iki skausmo, iki smulkmenų pažįstama, paklauskite savęs - ar mano siela čia jau buvo? Ir ar galėjome mes su šiuo žmogum būti susitikę kada nors anksčiau?

Po fizinės mirties žmogaus siela nuolat grįžta į šį pasaulį, įtakodama savo augimą ir vystymąsi. Mes pereiname nuo senų „dvasinių susitarimų“ iki naujų ir taip vyksta be galo. Siela gali prabusti įvairiausiuose kūnuose ir laiko perioduose. Kartais mes gimstame pas tuos pačius tėvus, kaip ir praėjusiame gyvenime, kartais ne. Konkrečių žmonių buvimas mūsų gyvenime nustatomas mūsų susivienijimo su šaltiniu metu prieš pakartotinai siunčiant į gyvųjų pasaulį. Šie sprendimai išsitrina iš mūsų atminties, kaip ir žmonių, kurių šeimoje mums lemta iš naujo gimti, pasirinkimas. Būdami arčiausiai didžiojo šaltinio, mes patys pasirenkame sau būtinas pamokas, gyvenimą, kurį norime nugyventi, ir visa kita. Štai jis, tėvų ar partnerių, kurie mums padės judėti užsibrėžtu gyvenimiškuoju keliu, pasirinkimo momentas. Jeigu anksčiau jūs gyvenote šalia kažko ypatingo, tai dabar jums abiem gali kilti noras pasikeisti vietomis. Atminkite, nieko nėra neįmanomo.

Visi žmonės vienaip ar kitaip sudaro „dvasinius susitarimus“ su pačiais savimi, kad padėtų jiems augti ir siekti aukščiausio sąmonės lygmens. Jei jums atrodo, kad jūs sutikote teisingą žmogų pačiu tinkamiausiu momentu, tai to priežastis gali būti glaudus dvasinis ryšys su juo. Ir nors nauji ir netikėti pokyčiai jūsų gyvenime gali pradžioje jus trikdyti, su laiku jūs suvoksite prasmę ir reikšmę to, kas vyksta. Visi mes, kaip taisyklė, linkę nuolat grįžti į šią planetą, susitikdami su tais pačiais žmonėmis vėl ir vėl. Mūsų pasaulis - labai paslaptinga vieta, kurioje niekas nevyksta be priežasties. Bet jus gali paguosti tas faktas, kad jūs užsiimate būtent tuo, kuo nori užsiimti jūsų siela. Vystydamiesi nepamirškite išmokti svarbių gyvenimiškų pamokų visais įmanomais būdais. Tegu jūsų siela didžiuojasi savimi.

tags: #siela #iki #gimimo

• Atraskite žaislus, skatinančius kūdikio vystymąsi
• Informacija apie Šiaulių r. Meškuičių lopšelį-darželį
• Skausmingos mėnesinės: ką daryti?
• Naujausi dirbtinio apvaisinimo pasiekimai
• Oranžinis šlapimas nėštumo metu: priežastys ir rekomendacijos