Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vartotojų poreikiai nuolat auga, o konkurencija didėja, kokybės vadyba tampa kertiniu sėkmės veiksniu ne tik gamybos sektoriuje, bet ir paslaugų, ypač globos ir sveikatos priežiūros, srityje. Visuotinė kokybės vadyba (VKV) yra plati vadovavimo teorija su grupe svarbių principų, drauge sudarančių tolydžio gerinamo darbo organizavimo pamatą. Ji analizuoja darbo išteklius moksliniu metodu - numato, kaip gerinti medžiagas ir paslaugas, kurios teikiamos organizacijai, kaip tobulinti visus organizavimo procesus ir tinkamai tenkinti vartotojų reikmes dabar ir ateityje.

Nuolatinis kokybės gerinimas yra pagrindinis VKV siekis. Gerinti reiškia keisti, t.y. judėti iš dabartinės būklės į naują. Organizacijos turi žinoti ir matuoti silpnąsias savo gaminių, procesų ir paslaugų vietas, kad šie kritiniai komponentai galėtų būti pastiprinami ar keičiami, taigi ir kokybė gerinama. Ekonominis kokybės aspektas išryškėja tik vartojant produkciją, nes tai leidžia nustatyti jos naudingumą. Panašiai ir globos bei sveikatos priežiūros įstaigose, teikiamų paslaugų kokybė lemia ne tik pacientų ar klientų gerovę, bet ir įstaigos reputaciją bei finansinį stabilumą.
Kas pirmiausia rūpi įmonių vadovams? Žinoma, pinigai, kuo daugiau jų gauti ir kuo mažiau jų prarasti. Daug nuostolių įmonei gali padaryti produktu nepatenkinti vartotojai. Nors pateikiami pavyzdžiai iš gamybos sektoriaus, principas galioja ir paslaugų srityje: rasti naują pirkėją (pacientą/klientą) kainuoja penkis kartus brangiau negu išlaikyti turimą. Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad svarbiausias veiksnys, didinant prekių konkurencingumą, yra jų kokybė, jos stabilumas. Tai efektyviausiai pasiekiama vadovaujantis Visuotinės Kokybės Vadybos (VKV) principais, įdiegus kokybės valdymo sistemas, deklaruojant ir vykdant kokybės siekimo skatinimo politiką, bei nuolat vykdant kokybės gerinimą, analizuojant vartotojų poreikius ir operatyviai reaguojant į paklausos pokyčius.

Šią strategiją įdiegti nelengva. Galima išskirti tris bendrus strateginius pokyčius organizacijose, įgyvendinančiose VKV strategiją. Sėkminga VKV programa gali pakeisti organizacijos struktūrą - joje bus labiau taikomas komandinis darbas, o darbuotojams bus suteikiama daugiau galių. Ji keičia organizacijos struktūrą, nes pasiaukojimas kultūrai įteisinamas ir visi organizacijos nariai visuose lygiuose apie kokybę galvoja naujai. Ji pakeičia patį operacijų atlikimą procesų patobulinimo, išaiškintų instrukcijų, aukščiausio lygio vadovų suformuotų elgesio modelių dėka bei išmokius darbą atlikti naujai.
1992 m. „Xerox“ yra organizacijos, kuri sėkmingai tobulina kokybę, pavyzdys. ,,Xerox“, vieną iš ilgai ir sėkmingai gyvavusių šalies mastu korporacinių darinių, kokybės imtis privertė krizė. Vienu metu, 1980 m., ,,Xerox“ kompanija buvo netoli bankroto - nuo beveik 100% rinkos dalies nusmuko iki mažiau nei 10%. Viena iš rimtesnių ,,Xerox“ bėdų buvo kokybė. Jos įrengimai gedo, o naujesni projektai buvo su klaidomis. Be to, informuoti apie šias problemas kliudė biurokratinė valdymo struktūra su daugybe lygių.
,,Xerox“ organizavo išsamias mokymo programas visiems 100 000 savo darbuotojų visame pasaulyje - nuo vadovų iki žemiausių grandžių. Apmokyti darbuotojai patys tapo mokytojais. Tai padėjo sutvirtinti ir perduoti kokybės principus bei neleido jiems pasenti instruktorių galvose. ,,Xerox“ - kokybės kompanija. Kokybė - pagrindinis ,,Xerox“ principas. Kokybė reiškia, jog užsienio ir vidaus vartotojams tiekiame naujus produktus bei paslaugas, visiškai tenkinančius jų reikalavimus. ,,Xerox“ dar vis perprojektuoja valdymą ir organizacinę struktūrą. Naujos struktūros, nauja kultūra, nauji veiklos būdai nepasiekiami lengvai ir be kovos.
Pasiekti 100% efektyvumą ir kokybę yra viena iš pagrindinių VKV sąlygų. Kad tai pasiektų, darbuotojas privalo puikiai žinoti tai, kas susiję su jo darbu, turėti visą informaciją, kaip ir kodėl viskas turi būti atliekama. Štai keletas esminių principų, padedančių užtikrinti nuolatinį tobulėjimą:
Norint patenkinti didėjančius kokybės poreikius, buvo naudojami įvairūs kontrolės metodai, kuriais nustatoma, ar produktas atitinka standartus, ir tuo pagrindu pateikiamos išvados, nenumatant veiklos koregavimo, prevencinių priemonių ir pan. Dabar jie ir toliau naudojami gamybos proceso kontrolei kartu su kitais metodais. Tačiau labai aktualu, kad kontrolės metu atliekami patikrinimai neapsiribotų atranka, nustatant kokybiškus ir brokuotus produktus, o būtų organizuojamas produkcijos kokybės lygio valdymas.
Dabar yra vartojamas terminas kokybės garantija. Kokybės garantija - tai ištirtos, nustatytos ir sistemiškai įgyvendinamos priemonės, kad būtų gaminama kokybiška produkcija. Garantija - tai atsakomybė pirkėjui, klientui už jo įsigytos prekės ar jam atlikto darbo kokybę.
1980 m. įkuriama Tarptautinė standartų organizacija (ISO - International Standard Association), į kurios sudėtį įeina pasaulyje veikiančios standartų organizacijos. Tarptautinė standartų organizacija sudarė ekspertų komisiją, kuri ir parengė tarptautinius produkcijos kokybės garantijos standartus. Kiekviena šalis, įeinanti į Tarptautinę standartų organizaciją, turi savo standartų organizaciją. Jose veikia nacionalinės kokybės garantijos asociacijos. Įmonė, norėdama gauti kokybės garantijos sertifikatą (ISO-9001, 9002, 9003 ir 9004), gali kreiptis į asociaciją. Įmonė turi užpildyti reikalingus dokumentus ir jos produkcija atitikti ISO standartų reikalavimus. Išduoti sertifikatai yra pripažįstami visose šalyse, kurios priklauso Tarptautinei Standartų Organizacijai. Pavyzdžiui, bendrovėje ,,Lifosa” diegiama kokybės vadybos sistema atitinkanti ISO 9000 standartus, o AB ,,Achema” devizas - ,,Išvengti nesklandumų geriau, nei juos taisyti.“

Aštuntajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Japonijoje, o vėliau ir Europoje pradėjo veikti ,,kokybės būreliai“. Japonai išugdė humanistinį požiūrį į mašinų gamybą. Kokybės būreliai - tai nedidelė darbininkų grupė, kuri susipažįsta su skirtingais kokybės kontrolės metodais ir būdais. Pavyzdžiui, firmoje ,,Toyota“ galutinis kokybės būrelių tikslas - ugdyti darbininko atsakomybės už savo įmonę jausmą, sudaromos galimybės, kad kiekvienas darbininkas būtų išklausytas ir pripažintas, padedama perimti technines žinias, sukuriamas mechanizmas, padedantis spręsti gamybinius uždavinius. Jų veiklos įvertinimas neapsiriboja ekonominiais rezultatais.
Kitas naudojamas kokybės užtikrinimo metodas - kokybės auditas. Jau 30 metų, kaip pasirodė pirmieji projektai, skirti standartizuoti kokybės garantijos organizavimą. Šis metodas leidžia sistemingai vertinti procesus ir užtikrinti, kad atitiktų nustatytus kokybės standartus.
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė turi daugybę dimensijų. Svarbu ne tik medicininis gydymo efektyvumas, bet ir paciento sauga, etika, prieinamumas bei personalo motyvacija. Nagrinėjama šiuolaikinė sveikatos priežiūros kokybės vadyba, visuotinė kokybės vadyba, sveikatos priežiūros kokybės vertinimo metodai bei jų taikymas, vidaus medicininis auditas bei jo taikymas.

Sveikatos priežiūros kokybės koncepcija, vertinimas, galimos nepakankamos kokybės priežastys yra nuolatinio dėmesio objektas. Sveikatos priežiūros personalo motyvavimo ir bendradarbiavimo svarba gerinant paslaugų kokybę yra milžiniška. Nustatoma kokybės politika ir formuluojami tikslai, skiriami kokybės užtikrinimo ir kokybės gerinimo sąvokų skirtumai.
Nepageidaujami įvykiai bei jų valdymas, pacientų saugos užtikrinimas yra esminiai kokybės vadybos elementai. Korupcijos prevencija sveikatos priežiūroje taip pat yra kritinė sritis. Medicinos etikos pagrindai, jos vaidmuo ir apribojimai užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, yra neatsiejama paslaugų kokybės dalis. Kokybės rodikliai ir jų matavimas vertinant struktūrą, procesą ir rezultatą leidžia objektyviai stebėti ir gerinti paslaugas. Pacientų teisių užtikrinimo galimybės bei pacientų teisių pažeidimo atvejai reikalauja ypatingo dėmesio.
Vidaus medicininis auditas yra svarbi priemonė, skirta vertinti ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Jis apima nuoseklų procesų, struktūros ir rezultatų vertinimą, siekiant nustatyti atitikimą nustatytiems standartams ir identifikuoti sritis, kuriose reikalingas tobulinimas. Vidaus medicininio audito organizavimas ir jo tvarka yra reglamentuojami tam, kad būtų užtikrintas objektyvumas ir efektyvumas.

Šiuolaikiniam sveikatos profesionalui ar sveikatos vadybininkui, o ypač sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, būtinos ne tik bazinės sveikatos priežiūros vadybos, sveikatos priežiūros sistemos ir jos finansavimo, įstaigų finansų vadybos, žmogiškųjų išteklių valdymo ir kt. vadybos žinios bei kompetencijos, bet ir pastovus šių žinių atnaujinimas.
Vadovaujantis 2015 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-667 „Dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų privalomojo kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų privalomas kvalifikacijos tobulinimas per penkerių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 72 val., iš jų ne daugiau kaip 24 val. gali būti įgytos savišvietos būdu pagal skirtingų kvalifikacijos tobulinimo programų rekomenduojamas temas. Šiuo įsakymu taip pat numatoma, kad įstaigų vadovai, nebaigę įsakyme nurodytų sveikatos vadybos magistrantūros studijų bei turintys mažesnę kaip 5 metų vadovavimo įstaigai darbo patirtį, privalo per vienus metus nuo paskyrimo į pareigas dienos išklausyti ne mažiau kaip du (48 val.) kvalifikacijos tobulinimo programos modulius.
Ši tobulinimo programa skirta ir medicinos auditoriams, nes remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-1296 „Dėl minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“ pakeitimo, nuo 2020 m. gegužės 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito padalinio vadovas, įgaliotas asmuo arba fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis vidaus medicininio audito veiklą pagal sutartį turi būti pabaigęs ne mažiau kaip 48 val. trukmės tobulinimo kursus. Tobulinimo programa taip pat skirta visų specialybių gydytojams, norintiems suprasti pagrindinius sveikatos priežiūros kokybės vadybos principus, besidomintiems sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo naujovėmis ir/ar siekiantiems ugdyti kokybės vadybos metodų vadybines kompetencijas sveikatos priežiūros srityje.
Tobulinimo programos tikslas - plėsti sistemines žinias bei įgūdžius apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, jos dimensijas, vadybą bei politiką, supažindinti su visuotinės kokybės vadybos principų ir metodų taikymu sveikatos priežiūros praktikoje, vidaus medicininio audito organizavimu, išnagrinėti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo ir kokybės sistemų diegimo galimybes sveikatos priežiūroje.
Tobulinimo programos metu nagrinėjama šiuolaikinė sveikatos priežiūros kokybės vadyba, visuotinė kokybės vadyba, sveikatos priežiūros kokybės vertinimo metodai bei jų taikymas, vidaus medicininis auditas bei jo taikymas. Programos turinys apima šias sritis:
| Tema | Trukmė (val.) |
|---|---|
| Naujas požiūris į kokybės vadybą, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės svarba | 1,5 |
| Sveikatos priežiūros kokybės dimensijos. Koncepcija, vertinimas, galimos nepakankamos kokybės priežastys | 1,5 |
| Sveikatos priežiūros personalo motyvavimo ir bendradarbiavimo svarba gerinant paslaugų kokybę | 1,5 |
| Visuotinė kokybės vadyba ir jos įgyvendinimo sveikatos priežiūroje galimybės. Kokybės vadybos metodų taikymas | 1,5 |
| Kokybės politikos nustatymas ir tikslų formulavimas | 1,5 |
| Kokybės užtikrinimo ir kokybės gerinimo sąvokos ir jų skirtumai | 1,5 |
| Nepageidaujami įvykiai bei jų valdymas, pacientų saugos užtikrinimas | 1,5 |
| Korupcijos prevencija sveikatos priežiūroje | 1,5 |
| Medicinos etikos pagrindai | 1,5 |
| Kokybės rodikliai ir jų matavimas vertinant struktūrą, procesą ir rezultatą | 1,5 |
| Vietinis medicininis auditas | 3 |
| Pacientų teisių užtikrinimo galimybės. Pacientų teisių pažeidimo atvejai | 1,5 |
tags: #visuotines #kokybes #vadybos #diegimas #globos #istaigose