Visuotinis žmogaus gimimo laisvės, lygybės ir orumo principas
Asmenų lygybė yra vienas iš pamatinių žmogaus teisių principų, įtvirtintas tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalinėse teisės aktuose. Jungtinėms Tautoms priėmus pagrindinius žmogaus teisių gynimo dokumentus, buvo sukurti tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos pagrindai ir gynimo mechanizmas. Jungtinių Tautų organizacijoje 1948 m. gruodžio 10 d. paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1966 m. priimti Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyviniai protokolai sudaro Tarptautinę žmogaus teisių chartiją.
Pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 28 straipsnį įkurtas Žmogaus teisių komitetas. Europos Tarybos veikla paremta efektyviu žmogaus teisių gynimo mechanizmu - nuo 1999 m. lapkričio 1 d. nuolat veikiančio Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre veikla. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (priimta Europos Tarybos 1950 m. lapkričio 4 d.) reglamentuoja ne tik fundamentalias žmogaus teises ir laisves.
1991 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įsipareigojo laikytis 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principų ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl prisijungimo prie 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto bei 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyvinio protokolo.
Visos pagrindinės žmogaus teisės Lietuvos Respublikoje yra įtvirtintos Konstitucijoje: preambulėje ir II, III, IV bei XIII skirsniuose. Konstitucijos 6 straipsnis skelbia, jog Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Jos 29 straipsnis skelbia, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija Lietuvos Respublikos Seimo buvo ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d. ir todėl ji taikoma žmogaus teisių ir laisvių pažeidimams, padarytiems po 1995 m. gegužės 5 d. Konvencija numato, jog naudojimasis joje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas ir jeigu kuri nors Konvencijoje numatyta teisė ar laisvė buvo pažeista, asmuo, išnaudojęs visas teisines gynybos priemones valstybėje, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą per 6 mėnesius nuo paskutinio sprendimo priėmimo dienos (Konvencijos 35 straipsnis [5]).
Lygybės principas ir jo įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos įstatymai pripažįsta asmenų lygybę įvairiais pagrindais. Tai visuotinė rinkimų teisė: rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnis ir Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnis). Valstybės tarnybos įstatymas reguliuoja sąlygas dirbti valstybės tarnyboje. Taip pat numatytos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės bei laisvės: Darbo kodeksas įtvirtina darbo santykių teisinio reguliavimo principus, kurių vienas yra darbuotojų lygiateisiškumas; Švietimo įstatyme nėra nuostatų, kurios numatytų skirtingą padėtį švietimo sistemoje.
Lygiateisiškumas, kaip vienas pagrindinių žmogaus teisių principų, yra reglamentuotas tarptautiniuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Lygiateisiškumą pažeidžianti veikla - diskriminacija yra draudžiama, todėl ir siekiama sudaryti sąlygas lygiateisiškumui užtikrinti ir įgyvendinti. Teisinio reguliavimo prasme nė vienas asmuo nėra pranašesnis už kitą. Lygiateisiškumas reiškia ne tai, kad asmenys yra vienodi, o kad įstatymas neatsižvelgia į jų skirtingumą. Konstitucijos nuostata „įstatymui visi asmenys lygūs” reikalauja, kad šalies teisėje būtų įtvirtintos pagrindinės teisės ir pareigos kiekvienam asmeniui lygiai su kitais, be jokių išimčių. Šioje nuostatoje skelbiama formali visų asmenų lygybė.
Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime konstatavo: „<…> konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Lygių galimybių įstatymas ir kiti teisės aktai kartu numato ir išimtis, specifinį teisinį reguliavimą kai kurioms asmenų grupėms: pagal įstatymus taikomi tam tikri apribojimai dėl amžiaus; reikalavimas mokėti valstybinę kalbą; draudimas dalyvauti politinėje veikloje; dėl pilietybės taikomos skirtingos teisės; specialios priemonės sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityse, siekiant neįgaliesiems sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes; taip pat specialios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Socialiniai žmonių vaidmenys gali būti įtvirtinti įstatymų arba gali būti stengiamasi šiuos vaidmenis pripažinti neutraliai. Pabrėžtina, kad lygybės nuostatos nėra taikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse.
Gimimo laisvė, orumas ir teisės
Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Visi lygūs prieš įstatymą ir turi teisę, be jokio skirtumo, į lygią įstatymo apsaugą. Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie jų įvykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę. Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
Vyrai ir moterys, pasiekę brandos amžių, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, tautybės ar religijos sudaryti santuoką ir sukurti šeimą. Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Kiekvienas žmogus turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į savo šalies valstybinę tarnybą. Motinystė ir kūdikystė turi būti itin globojami ir remiami. Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą. Mokslas turi būti nemokamas - bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas. Mokslas turi būti skirtas tam, kad visiškai suklestėtų žmogaus asmenybė ir kad būtų vis labiau gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.
Garbės ir orumo gynimas teisiniame kontekste
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį.
Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Teismai, nagrinėdami bylas dėl fizinio asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimų, yra suformulavę taisyklę, kad civilinė atsakomybė galima pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. (Asmens garbės ir orumo gynimas), kai paskleidžiama žinia, faktas, tačiau ne subjektyvi, asmens vertinimu paremta nuomonė, pažeidžianti asmens garbę bei orumą. Teismui nustačius, kad paskleista informacija atitinka nuomonės sąvoką, ieškiniai dėl garbės/orumo bei dalykinės reputacijos gynimo būdavo atmetami, nenustačius būtinojo informacijai keliamo reikalavimo, o būtent,- teiginio(-ių) atitikimo žinios sampratai.
Tačiau, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją).
Neturtinės žalos atlyginimas
Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 nurodė, kad tais atvejais, kai paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas išaiškino, kad tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei pažeidimą CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius.
Pabaigai reikėtų pažymėti, kad 2021 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. atžvilgiu, siekiant tinkamai pritaikyti teisės normas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, o ne formaliai atmesti ieškinį, nustačius, kad ieškovo nurodyta paskleista informacija atitinka nuomonės sąvoką. Tai yra reikšminga taisyklė, suteikianti galimybę didesniam asmenų ratui ginti tiek savo garbę bei orumą, tiek ir dalykinę reputaciją, reikalaujant viešo teisės pažeidimo pripažinimo, tiek ir, esant tam tikroms sąlygoms, neturtinės žalos atlyginimo.
Visos teisės saugomos. Žmogaus teisių diena, minima gruodžio 10 dieną, yra viena reikšmingiausių tarptautinių datų, skirta pagerbti kiekvieno žmogaus prigimtines teises ir laisves. Būtent šią dieną 1948 m. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, tapusi pagrindu šiuolaikinei tarptautinei žmogaus teisių apsaugos sistemai. Dokumente paskelbta, kad visi žmonės yra gimę lygūs savo orumu ir teisėmis, nepriklausomai nuo rasės, lyties, religijos, kalbos, tautybės, politinių pažiūrų ar socialinės padėties. Žmogaus teisių diena skatina atsigręžti į kasdienybę. Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie žmogaus teisių apsaugos, net jei nedirba teisinėje ar socialinėje srityje.
Tai gali būti paprasti veiksmai - netoleruoti diskriminacijos, palaikyti žmogų, patiriantį neteisybę, pranešti apie pažeidimus, skatinti pagarbų bendravimą ar savo aplinkoje kurti saugią, lygiavertę erdvę. Ši diena taip pat primena, kad pasaulis nuolat keičiasi, o kartu keičiasi ir žmogaus teisių iššūkiai. Skaitmeninėje erdvėje atsiranda naujų problemų: privatumo pažeidimai, kibernetinis smurtas, melaginga informacija, tapatybės vagystės. Todėl šiandien itin svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų ginamos ne tik fizinėje, bet ir virtualioje aplinkoje. Žmogaus teisių diena primena, kad žmogaus teisės nėra privilegija - tai universali, neatimama vertybė. Jos priklauso kiekvienam nuo gimimo ir turi būti ginamos ne tik instituciniu, bet ir visuomeniniu lygmeniu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
