Pagalbinis dirbtinis apvaisinimas: viskas, ką reikia žinoti

Pagalbinis apvaisinimas, visuomenėje dar vadinamas dirbtiniu apvaisinimu, yra medicininė procedūra, kuri gali padėti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, susilaukti vaikų. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o nuo to laiko visame pasaulyje naudojant šias technologijas jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau arba jei moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė. Taip pat tyrimai būtini, jei žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pavyzdžiui, sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės arba vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Diagnostikos etapai ir tyrimai

Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Pagrindiniai tyrimai apima:

• Hormonų tyrimai: atliekami siekiant nustatyti ovuliacijos sutrikimus, policistinių kiaušidžių sindromą ar skydliaukės ligas.
• Spermograma: išsamus vyro spermos tyrimas, leidžiantis įvertinti spermatozoidų kiekį, judrumą bei formą.
• Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: atliekami ultragarso arba rentgeno įranga, siekiant nustatyti galimus užakimus bei pažeidimus.

Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai

Priklausomai nuo situacijos, porai pasiūlomas konkrečiai jai labiausiai tinkamas metodas:

1. Intrauterininė inseminacija (IUI): tai paprasčiausia procedūra, kuomet specialiai paruošta vyro sperma suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Ji atliekama natūraliame cikle arba stimuliuojant ovuliaciją vaistais.
2. Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): pažangus metodas, kai kiaušialąstės ir spermatozoidai sujungiami laboratorinėje aplinkoje. Po apvaisinimo embrionai auginami inkubatoriuose ir vėliau perkeliami į gimdą.
3. Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): procedūra, kai vienas atrinktas spermatozoidas mikroskopu įvedamas tiesiai į kiaušialąstę. Tai itin veiksminga, kai vyro spermos kokybė yra stipriai pakitusi.
4. PICSI: ICSI atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal jų gebėjimą prisijungti prie hialurono rūgšties, taip parenkant genetiškai kokybiškesnius spermatozoidus.
5. Spermatozoidų aspiracija (TESA): kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų, jie gali būti paimami tiesiai iš sėklidžių audinio.

Embrionų šaldymas ir saugojimas

„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąstžių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos, todėl nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Užšaldyti embrionai laikomi -196°C temperatūroje ir gali būti panaudoti vėliau, atliekant užšaldytų embrionų patalpimo (FET) procedūrą.

Gydymo sėkmė ir svarbūs aspektai

Gydymo sėkmės rodiklis priklauso nuo daugybės faktorių: partnerių amžiaus, fizinės sveikatos, gyvenimo būdo ir embriono kokybės. Svarbu paminėti, kad poroms rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo likus maždaug 3 mėnesiams iki gydymo pradžios - mesti rūkyti, mažinti alkoholio vartojimą bei subalansuoti mitybą. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, o tam tikrais atvejais paslaugos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

tags: #pagalbinis #dirbtinis #apvaisinimas

• Kūdikio galvos odos priežiūra esant pleiskanojančiai žaizdelei
• Vaikiškų dantų šepetėlių pasirinkimo gidas
• Skaitykite daugiau apie tai, kas formuoja vaiko raidą
• Radviliškio „Eglutės“ darželio ugdymas ir saugumas
• Gimdyti Ukmergėje