Šiuo metu mokyklų tinklas Lietuvoje planuojamas pagal Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. patvirtintas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Šiose taisyklėse nustatytos tinklo kūrimo nuostatos, procedūros, kaip rengiami bendrieji planai, steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos mokyklos. Savivaldybės mokyklų tinklą tvarko savivaldybė. Siekiama, kad patiems mažiausiems mokiniams ugdymas vyktų kuo arčiau namų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-93 Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktu, vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.
Programoje siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtikumą. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką vaikas domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
Švietimo įstatyme nurodoma, kad tėvai ir mokinys turi teisę rinktis mokyklą − valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę. Rekomenduojama mokinių priėmimą į mokyklą organizuoti centralizuotai vieno langelio principu. Į valstybės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal pradinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimami mokiniai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei lieka laisvų vietų, į jas gali būti priimti ir mokyklai priskirtoje teritorijoje negyvenantys mokiniai.
| Sritis | Pagrindiniai tikslai |
|---|---|
| Ugdymo organizavimas | Prieinamumas, kokybė, patogumas |
| Grupės formavimas | Higienos normų laikymasis, individualūs poreikiai |
| Priėmimas | Centralizuotas principas, teritorinis pirmumas |

Priimant į mokyklą negali būti vykdomi egzaminai, testai ar taikomi kiti žinių ir gebėjimų patikrinimo būdai, išskyrus kelis atvejus. Jei bendrojo ugdymo mokykla įgyvendina atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, mokiniai priimami iš visos savivaldybės teritorijos laisvu jų ir jų tėvų apsisprendimu.
tags: #vietu #skaicius #priesmokyklinio #ugdymo #programose