Biržų rajono istorija ir gamta
Biržų rajonas yra Lietuvos šiaurėje, Panevėžio apskrityje, prie Latvijos sienos. Tai regionas, turtingas istorijos, kultūros ir unikalių gamtos reiškinių.
Biržų kraštas istoriniuose dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1450 m., kai Mikalojus I Radvila Biržų dvarui priklausantį miško plotą dovanojo Biržuose gyvenančiam Nemeliui. Miesto istorija glaudžiai susijusi su didikų Radvilų gimine, kuri čia šeimininkavo nuo XV a. Jie 1586 m. Biržuose pradėjo statyti pilį - tvirtovę ir baigė ją apie 1589 m. Ruošiantis tvirtovės statybai, 1575 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upelius, Biržuose atsirado Širvėnos ežeras - seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. 1589 m. Kristupas I Radvila Perkūnas išrūpino Biržams Magdeburgo (savivaldos) teises, pastatė pirmąsias bažnyčias Radvilų remiamiems reformatams.
Nukentėjusi per karą su švedais, pilis buvo taip sugriauta, kad remontuoti nebuvo prasmės. Ji perstatyta iš naujo 1662-1669 m. pagal žinomo olandų bastioninių pilių specialisto, karo inžinieriaus, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro A.Freitago projektą. Jis suteikė piliai išraiškingų renesansinių bruožų, pertvarkė įtvirtinimų sistemą. 1704 m. švedai pilį užėmė ir susprogdino. XVIII a. pradžioje netekę gynybinės reikšmės, Biržai pamažu blėso. Jų nuosmukį didino ir religinės kovos tarp katalikų ir reformatų. XVIII a. pabaigoje buvo anuliuotos Biržų miesto teisės. Nusigyveno Radvilos, ir Biržai XIX a. pradžioje už skolas atiteko grafams Tiškevičiams. Šie apgriuvusia pilimi visai nesidomėjo ir priešingame, šiauriniame, Širvėnos ežero krante pradėjo statydintis naują rezidenciją. Taip ėmė formuotis Astravo ansamblis. Puošnūs vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai pastatyti 1849 - 1862 m. Mūsų laikais rūmai restauruoti.
Biržų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Biržų apskrities 31 apylinkės. 1950-1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. prie rajono prijungta buvusio Vabalninko rajono 4 apylinkės ir Vabalninkas, 1962 m. prijungtos Rokiškio rajono 5 apylinkės. 1995 m. vietoj Biržų rajono įsteigta Biržų rajono savivaldybė. Ji buvo pavaldi Panevėžio apskričiai. 2009 m. vasario 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 56 seniūnaitijos.
Biržų kraštas pasižymi unikalia gamta. Savivaldybės teritorija yra Mūšos-Nemunėlio žemumoje, vyrauja lygios žemumos. Paviršius aukštėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Didžiausias aukštis 88 m ties Einoriais, mažiausias - 21 m ties Nemunėlio vidurupiu. Biržų krašto vidurinėje ir šiaurės vakarų dalyje yra apie 8000 karstinių įgriuvų. Tai viena iš ryškiausių karstinių vietovių Lietuvoje. 4,5 proc. teritorijos užima durpynai, didžiausias - 1400 ha Purvų-Butniūnų durpynas.
Klimatas Biržų rajone yra vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra yra -5,7 °C, o liepos - +16,7 °C. Metinis kritulių kiekis siekia apie 650 mm.
Biržų rajono savivaldybės šiaurės rytų, šiaurės ir šiaurės vakarų riba teka Nemunėlis, vidurine dalimi - jo intakas Apaščia, vakarine - Mūšos intakas Tatula. Rajone yra 17 ežerų, 2 tvenkiniai, didžiausias - dirbtinis Širvėnos ežeras. Miškingumas siekia 26,4 proc. Daugiausia miškų yra teritorijos rytuose, didžiausi - Biržų giria, Vabalninko šilas, Salamiesčio miškas, Medžvalkių miškas. Vyrauja rudžemiai, išplautžemiai; yra smėlžemių, salpžemių, durpžemių, šlynžemių, pavieniais ploteliais apie Biržus - kalkžemių.
Biržų rajone veikia Biržų regioninis parkas, Biržų girios ir Latvelių botaniniai, Nemunėlio-Apaščios geologinis, Guodžių geomorfologinis draustiniai. Taip pat yra Likėnų kurortas ir Kirkilų apžvalgos bokštas.
Biržų rajono savivaldybėje 2011 m. surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 97,8 % visų gyventojų. Kitos tautinės grupės: rusai - 0,84 %, latviai - 0,19 %, ukrainiečiai - 0,16 %, lenkai - 0,14 %, baltarusiai - 0,13 %, kiti - 0,71 %.
Rajone yra 8 seniūnijos. Didžiausia dalis pramonės įmonių yra Biržuose. Žemės ūkio naudmenos užima 64,5 % teritorijos. 46,9 % pasėlių sudaro javai, 2,6 % - bulvės, taip pat auginami pašariniai augalai, linai, cukriniai runkeliai.
Per savivaldybę eina plentai iš Biržų į Rokiškį, Kupiškį, Pasvalį. Taip pat rajone yra naftotiekis iš Navapolacko į Ventspilį ir Mažeikius, Vilniaus-Rygos dujotiekio atšaka, Panevėžio-Pļavinių elektros tiekimo linija.
Svarbiausi lankytini objektai:
- XVII a. bastioninė pilis Biržuose.
- XIX a. vėlyvojo klasicizmo rūmai Astravas.
- Tiltas - užtvanka su arkomis per Širvėnos ežerą.
- XVIII a. Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia.
- XX a. pradžios neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Vabalinke.
- Kirkilų apžvalgos bokštas.
Gyvosios istorijos diena - unikaliame savo istorija Biržų krašte
Aleksandrava - kaimas. Kaimas įsikūrė vietoj iškirsto miško Žaliosios girios pakraštyje 18 amžiaus pradžioje. Caro valdininkų siūlymu pavadintas caro Aleksandro vardu. 1898 metais buvo 6 šeimos su 23 gyventojais. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 ūkių su 33 gyventojais. 1959 m. gyveno 19, 1970 m. - 21 gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Ančiškiai - kaimas. Seniau buvo vadinami Unčiškiai. Taip pat kaimas buvo padalintas į dvi dalis: Niurkagala ir Puodžiagiala. Dvarų inventoriuose Ančiškiai minimi nuo 1917 metų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 43 ūkiai su 263 gyventojais. 1959 m. gyveno 160, 1970 m. - 123, 2011 m. - 166 gyventojai. 1922 m. Ančiškiuose įkurta pradinė mokykla, uždaryta 2004 m. 1964 m. - biblioteka.
Apušotas - vienkiemis netoli Voriškių kaimo. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. - 6 gyventojai. Nuo 2019 metų nebėra nei vienos sodybos.
Aukštuoliai - kaimas. Pavadinimas kildinamas nuo pavardės Aukštuolis. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. - 13, 2011 m. - 1 gyventojas.
Baibokai - kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Baibokas. 1964-02-01 Lenkijos karalienė ir Lietuvos kunigaikštienė Marija Liudvika perdavė Vabalninko bažnyčiai Skiautiškių (Skiauteriškių) (dabar) Baibokai 8 valakų palivarką. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 62 gyventojais. 1959 m. gyveno 39, 1970 m. - 12, 2011 m. - 1 gyventojas.
Bartkūnai - kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1623 m. 1898 m. gyveno 106 gyv., buvo 13 ūkininkų. 1959 m. gyveno 47, 1970 m. - 53, 2011 m. - 4 gyventojai.
Berčiūnėliai - kaimas. 1 gyventojas (2011 m.). Istorijos šaltiniuose paminėtas 1617 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 102 gyventojais. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. - 7, 2011 m. - 1 gyventojas. Vardas, sudarytas iš kito, jau buvusio vietovardžio - Berčiūnai.
Berniškiai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. - 15, 2011 m. - 11 gyventojų.
Butniūnai - kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1588 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 46 gyventojais. 1959 m. gyveno 32, 1970 m. - 55, 2011 m. - 3 gyventojai.
Čypėnai - kaimas. Vabalninko parapijos sodžių sąraše minimi 1695 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 61 ūkis su 275 gyventojais. 1959 m. gyveno 158, 1970 m. - 141, 2011 m. - 82 gyventojai. Iki XX a. kaimas buvo valsčiaus centras. Kaime nuo 1865 m. buvo mokykla, biblioteka, kultūros namai. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Čypas, Čypėnas. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Čypėnai buvo valsčiaus centras. 1905 m. valstiečiai buvo sukūrę „Čypėnų respubliką“. 2007 m. atidengta memorialinė lenta.
Čypiškis (Czypiszki, Szczypyszki, Cipiszki, Czypiški) - kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1542-12-17 Čypiškių dvarelis, priklausęs Griškai Mikolajevičiui. 1549 m. rugsėjo 30 d. dvarą laikė Biržų bajorė Nastazija Griškovaja Aleksandrovičia. 1584 m. Čypiškio palivarką nusipirko Kristupas Radvila Perkūnas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 46 gyventojais. 1959 m. gyveno 42, 1970 m. - 36, 2011 m. - 4 gyventojai. Dar yra išlikęs buvęs Tiškevičiaus dvaras. Jame išlikęs gyvenamasis namas ir keletas medžių, buvusiame dvare gyvena žmonės. Dabar Čypiškio kaime trys sodybos, kuriose gyvena keturi žmonės.
Dačiūnai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 47 gyventojais. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. - 15 gyventojų. Neišlikęs.
Daržai - kaimas. Pavadinimas kilęs iš bendrinio žodžio - daržas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 21 ūkis su 94 gyventojais. 1959 m. gyveno 55, 1970 m. - 49, 2011 m. - 3 gyventojai. Kaimo atminimui pastatytas paminklinis akmuo.
Daskapys - viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 17 gyventojų. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. - 5 gyventojai. Neišlikęs.
Daunoriai - kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 38 ūkiai su 187 gyventojais. 1959 m. gyveno 145, 1970 m. - 116, 2011 m. - 61 gyventojas. Kaime yra 23 kiemai, 3 - negyvenami.
Deikiškėliai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 41 gyventoju. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. - 28 gyventojai. Gyvenamosios vietos vardas, sudarytas iš kito, jau buvusio vietovardžio - Deikiškiai. Kaimas neišlikęs.
Deikiškiai - kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą Deikiškiai minimi 1555 m. 1716 m. Deikiškiuose pastatyta koplyčia, kuri 1736 m. perstatyta. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 26 ūkiai su 148 gyventojais. 1959 m. gyveno 103, 1970 m. - 81, 2011 m. - 6 gyventojai.
Dumbliūnai (Mažulėnai) - kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Dumblius. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 146 gyventojais. 1959 m. gyveno 84, 1970 m. - 82, 2011 m. - 23 gyventojai.
Dvaržiškis - kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. - 5 gyventojai. Neišlikęs.
Džiugiškiai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 30 gyventojų. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. - 14 gyventojų. Neišlikęs.
Eiminiškiai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkių su 69 gyventojais. 1959 m. gyveno 44, 1970 m. - 31, 2011 m. - 11 gyventojų.
Gaižiūnai - kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Gaižiūnas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1617 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 133 gyventojais. 1959 m. gyveno 94, 1970 m. - 123, 2011 m. - 75 gyventojai. 1915 m. įsteigta Gaižiūnų pradinė mokykla. 1947 m. - Gaižiūnų biblioteka.
Girelkos viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Gojiškis - viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. - 6 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Grikienos - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 18 gyventojų. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. - 11, 2011 m. - 5 gyventojai.
Gruzdynė - viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Grūbiškis - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. - 19, 2011 m. - 1 gyventojas. Kaimas jau nebegyvenamas. Dar stovi viena sodyba.
Gumbeliai - kaimas. Istorijos šaltiniuose minimi nuo 1603 m. Tuomet kaimas vadintas dviem vardais - Petkūnais arba Gumbeliais. Gumbeliai - kaimas priklausantis dviem seniūnijoms - Alizavos (Kupiškio rajonas) ir Vabalninko (Biržų rajonas). Petkuny abo Gumbele 1603 m -12 valakų, 1628, 1640 m. 16 valakų kaimas. Senieji kaimo sklypai vadinti: Čepčiotu, Upiagaliu, Kalniniu, Laibute, Serbintiškiu, Prieškalniu, Kalpiškiu, Prūdeliu, Uogintiškiu, Upeliu, Pempiškiu, Generotiškiu, Gučkalniu, Pakalniškiu. Pavadinimas nuo pavardės Gumbelis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 47 ūkiai su 225 gyventojais. 1959 m. gyveno 101, 1970 m. - 94, 2011 m. - 17 gyventojų.
Guodžiai - kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Guoda. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1585 m. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 15 ūkių su 82, dvare 7 ūkiai su 100 gyventojų. 1959 m. gyveno 152, 1970 m. - 120, 2011 m. - 34 gyventojai. 1992-09-24 patvirtintas Guodžių geomorfologinis draustinis. Veikė durpynas. Guodžių dvaras, priklausęs Vytautui ir Liudui Cemnolonskams, 349 ha, išparceliuotas 1930 m.
Ilgalaukiai - kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 34 ūkiai su 207 gyventojais. 1959 m. gyveno 124, 1970 m. - 138, 2011 m. - 6 gyventojai. Kaime yra 2 kiemai. Išlikę buvusios fermos pastatai. Fermoje ūkininkauja Jolanta Stankevičienė.
Inkūnai - kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1617 m. 1774 m. įsteigtas Inkūnų palivarkas. Dalis kaimo prie Ramongalių kaimo buvo vadinami Griaužliais. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkių su 106 gyventojais. 1959 m. gyveno 68, 1970 m. - 61, 2011 m. - 2 gyventojai. Dabar yra viena sodyba, kurioje gyvena 1 žmogus. Pavadinimas nuo pavardės Jankus, Jankūnas.
Jasiuliškiai - kaimas. Pavadinimas kildinamas nuo pavardės Jasiulis. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1617 m. 1736 m. - Jasiuliškiuose pastatyta koplyčia. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 9 ūkiai su 49, viensėdyje 5 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 51, 1970 m. - 37, 2011 m. - 2 gyventojai. Nuo 1947 m. buvo pradinė mokykla, vėliau perkelta į Mieliūnų kaimą.
Jaunučiai - kaimas. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. - 12 gyventojų. Nėra gyventojų.
Karklinai (Karklynai, Naujadvaris) - kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1596 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 65 gyventojais. 1959 m. gyveno 42, 1970 m. - 27 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kateliškiai (Koteliszki) - kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1645 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 11 ūkių su 63 gyventojais. 1959 m. gyveno 46, 1970 m. - 34, 2011 m. - 5 gyventojai. 1997 m. lapkričio 12 d. į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įvykių veiklos sąrašą įrašyta Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio, II Seimo prezidiumo pirmininko Vytauto Petrulio gimtinė Kateliškiai. Pastatytas paminklas ir Signataro stulpas. 2012 atidengtas atminimo akmuo Monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui.
Kupriai (Kupry) - kaimas. Istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1603 m. 1638 m 10 valakų kaimas priklausė Čypiškių polivarkui. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 24 ūkiai su 102 gyventojais. 1959 m. gyveno 92, 1970 m. - 77 gyventojai. Šiuo metu sodybų nebėra, gyventojų nėra. Kuprių Šv. Stanislovo koplyčia - priklauso Vabalninko Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Kuprių Šv. Stanislovo koplyčia pastatyta vietos gyventojų 1746 m. Koplyčią supa veikiančios kaimo kapinės. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Kuprys.
Kuodiškis - viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 3 gyventojais. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. - 4 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Lamokai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 61 gyventoju. 1959 m. gyveno 55, 1970 m. - 41, 2011 m. - 8 gyventojai. Kaime yra Petro Aukštikalnio melžiamų karvių ūkis.
Lamokėliai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 ūkių su 101 gyventoju. 1959 m. gyveno 102, 1970 m. - 77, 2011 m. - 26 gyventojai. Kaimo teritorijoje, kapinėse, stovi Šv. Jurgio koplyčia. Jame yra Laimučio Dževečkos mėsinių galvijų ūkis.
Laužai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 53 gyventojais. 1959 m. gyveno 47, 1970 m. - 37, 2011 m. - 5 gyventojai.
Lebeniškiai - kaimas. Pavadinimas kilęs nuo Lebenis. Pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėti 1585 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 70 ūkių su 355 gyventojais. 1959 m. gyveno 214, 1970 m. - 159, 2011 m. - 72 gyventojai. Po 1863 metų sukilimo į kaimą vietoj ištremtų lietuvių buvo atkeltos rusų šeimos. Apie 1900 m. pastatyta cerkvė. 1919 m. įsteigta pradinė mokykla. 1951 m. įsteigta biblioteka. 1957 m. - kultūros namai.
Linaičiai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. - 11, 2011 m. - 4 gyventojai. Nebėra gyventojų, kaimo teritorija apsodinta mišku.
Linkiamiškis - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 34 gyventojais. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. - 15 gyventojų.
Malmievis - viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Martišiūnai - kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1640 m. buvęs palivarkas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 59 gyventojais. 1959 m. gyveno 62, 1970 m. - 31, 2011 m. - 2 gyventojai. Kaime buvo kapinės, dabar sunaikintos, buvo iškasinėtos duobės (žvyrduobės) - dabar dirbama žemė. Yra 5 sodybos, gyvena 2 žmonės. Martišiūnų dvaras (218 ha), priklausęs Tiškevičiams, išparceliuotas 1925 m. Dvaro centras ir dalis žemės atiteko parapijos senelių namams (elgetynui), žemės gavo ir 19 buvusių savanorių ir bežemių. Pavadinimas nuo pavardės Martišius, Martišiūnas.
Martišiūnėliai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 22 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Mediniškiai I - viensėdis. Vabalninko bažnyčios inventoriuje minimas 1782 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 kiemai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. - 2. Panaikintas 1971 m. sausio 27 d.
Mediniškiai II - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 41 gyventoju. 1959 m. gyveno 34, 1970 m. - 38 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Medinos I - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. - 18 gyventojų.
Medinos II - kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventorių dokumentuose paminėti 1673-11-20. Pavadinimas kildinamas nuo Medinos, medinai - medinis laukas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 42 gyventojais. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. - 9, 2011 m. - 3 gyventojai.
Meilūnai - kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 36 ūkiai su 183 gyventojais. 1959 m. gyveno 141, 1970 m. - 148, 2011 m. - 190 gyventojų. Šiuo metu yra 79 kiemai iš jų 15 negyvenami. 1920 atidaryta pradžios mokykla. Kaime Stasio Stačkūno ūkis.
Mieliūnai - kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 28 ūkiai su 136 gyventojais. 1959 m. gyveno 110, 1970 m. - 124, 2011 m. - 205 gyventojai.
Mieliūnėliai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 25 gyventojais. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. - 5 gyventojai. Gyvenamosios vietos vardas, sudarytas iš kito, jau buvusio vietovardžio - Mieliūnai.
Misiškiai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 57 gyventojais. 1959 m. gyveno 38, 1970 m. - 28 gyventojai. Neišlikęs.
Mockūnai - kaimas. Pavadinimas kildinamas nuo pavardės Mockūnas, Mockus. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1617 m. Apie 1777 m. - įsteigtas Mockūnų palivarkas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 70 gyventojų. 1959 m. gyveno 78, 1970 m. - 100, 2011 m. - 34 gyventojai.
Muimelis - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. - 14, 2011 m. - 6 gyventojai. 1985-04-24 Patikslintos Biržų rajono ribos: Muimelio kaimo dalis priskirta Panevėžio rajonui. Pavadinimas nuo miškų savininko Muimelio pavardės.
Muimeliškiai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 21 ūkis su 120 gyventojų. 1959 m. gyveno 67, 1970 m. - 49, 2011 m. - 10 gyventojų. Pavadinimas nuo kaimui davusio žemės Muimelio pavardės.
Nariškiai - kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 32 gyventojais. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. - 18, 2011 m. - 5 gyventojai.
Narvydiškiai - kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1603 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 103 gyventojais. 1959 m. gyveno 70, 1970 m. - 57, 2011 m. - 17 gyventojų.
Natiškiai - kaimas. 1639-03-08 Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis Vladislovas IV Vabalninko bažnyčiai, kaip nukentėjusiai nuo švedų antplūdžio ir maro, priskyrė du valakus žemės Vabalninke, Bartkūnų sodžių ir 2,5 valako Geniškių. Perdavimo dokumentuose paminėti Natiškiai. 1898 m. buvo 19 ūkininkų, gyveno 228 žmonės. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 30 ūkių su 190 gyventojų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
