Vėjaraupiai nėštumo metu: rizikos, pasekmės ir prevencija

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas lūkesčių ir džiaugsmo. Tačiau kartais, kaip perkūnas iš giedro dangaus, gali trenkti netikėtumas. Viena tokių nemalonių situacijų - susirgimas vėjaraupiais nėštumo metu. Nors ši liga dažniausiai laikoma nekalta vaikiška, suaugusiems, o ypač nėščiosioms, ji gali sukelti rimtų komplikacijų.

Vėjaraupiai (lot. Varicella, angl. Chickenpox) - tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Šis virusas taip pat sukelia ir juostinę pūslelinę. Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantysis kosti, čiaudo ar kalba, taip pat galimas užsikrėtimas per tiesioginį kontaktą su bėrimų pažeista oda. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis trunka nuo 10 iki 21 dienos, kartais gali užtrukti ir iki 35 dienų. Asmuo yra labiausiai užkrečiamas likus 48 valandoms iki bėrimų atsiradimo ir tol, kol bėrimai virsta šašeliais.

Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6 metų), o liga praeina lengvai. Tačiau suaugusiems žmonėms ši liga gali būti kur kas sunkesnė, o komplikacijų rizika - žymiai didesnė. Viena iš priežasčių - suaugusiųjų imuninės sistemos reakcija į virusą. Be to, net 2% registruotų susirgimų vėjaraupiais pasitaiko tarp suaugusiųjų, vyresnių nei 20 metų, o tarp jų mirštamumas nuo VZV siekia beveik ketvirtadalį visų mirčių, susijusių su šiuo virusu.

Vėjaraupiai ir nėštumas: koks pavojus?

Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, o imuninė sistema gali būti šiek tiek nusilpusi, todėl nėščiosios yra jautresnės infekcijoms. Susirgus vėjaraupiais nėštumo metu, kyla grėsmė ne tik motinos sveikatai, bet ir vaisiaus vystymuisi. Svarbu žinoti, kad daugiau nei 85% vaisingo amžiaus moterų turi imunitetą prieš VZV, todėl nėštumo metu retai suserga pirminė infekcija. Tačiau jei imuniteto nėra, rizika susirgti yra didelė.

Pavojingiausias laikotarpis susirgti vėjaraupiais nėštumo metu - pirmasis ir antrasis trimestrai. Jei motina užsikrečia vėjaraupiais ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 savaitės), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdinga:

• Odos pažeidimai ir randai.
• Neurologinės anomalijos, įskaitant smegenų pažeidimus (pvz., mikrocefalija, hidrocefalija).
• Galūnių anomalijos (pvz., hipoplazija).
• Struktūriniai akių pažeidimai (pvz., mikroftalmija, katarakta).
• Mažas gimimo svoris.
• Protinės raidos atsilikimas.
• Bloga sfinkterių kontrolė.
• Padidėjusi ankstyvos mirties rizika.

Nors įgimto vėjaraupių sindromo rizika yra nedidelė (0,4-2%), ji egzistuoja. Ultragarso tyrimai, atlikti po persirgtos infekcijos, gali padėti nustatyti šiam sindromui būdingus pakitimus vaisiaus vystymesi.

Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje. Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija. Šios ligos eiga gali būti nenuspėjama ir greitai progresuoti iki hipoksijos ir kvėpavimo nepakankamumo. Jei infekcija negydoma, mirštamumas gali būti didelis.

Vėjaraupiai nėštumo pabaigoje ir naujagimiui

Jeigu nėščioji vėjaraupiais suserga baigiantis nėštumui, naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių pasireiškimo. Jei naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai būna sunki, būdingi odos pažeidimai, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK), pneumonija, hepatitas ir kt. Ypač sunki ligos forma gali pasireikšti neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems iki 28 nėštumo savaitės, kurių svoris mažesnis nei 1000 g. Tokiu atveju gali prireikti skubios medicininės pagalbos ir intensyvaus gydymo.

Jei motina susirgo vėjaraupiais likus mažiau nei 7 dienoms iki gimdymo, naujagimiui gali būti skiriamas specifinis Varicella zoster imunoglobulinas (VZVIG) į raumenis. Jei gimdymo jau negalima "nukelti" iki to meto, kai vėjaraupiai nebebus pavojingi vaisiui, arba jei motina susirgo likus kelioms dienoms iki gimdymo, gydytojai gali imtis priemonių, kad sumažintų riziką naujagimiui.

Kaip apsisaugoti ir ką daryti?

Prevencija yra svarbiausias žingsnis saugant save ir būsimą kūdikį nuo vėjaraupių. Vėjaraupių vakcina yra efektyvus būdas įgyti ilgalaikį imunitetą. Ja rekomenduojama skiepytis dar neplanuojant nėštumo, ypač vaisingo amžiaus moterims, kurios vaikystėje nesirgo vėjaraupiais. Nėštumo metu skiepytis gyva susilpninta vėjaraupių vakcina negalima, nes ji yra kontraindikuotina nėščiosioms.

Jei moteris nežino, ar sirgo vėjaraupiais, rekomenduojama atlikti serologinį tyrimą (Varicella IgG antikūnų tyrimą) prieš planuojant nėštumą. Toks tyrimas padeda 100% tikslumu nustatyti imuniteto būklę.

Jei nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nėra žinomas, būtina nedelsiant atlikti serologinį tyrimą VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą (t. y., nėra imuniteto), rekomenduojama suleisti specifinį VZVIG per pirmąsias 96 valandas po kontakto. Jei nuo kontakto praėjo daugiau nei 96 valandos, svarbus nėštumo laikotarpis ir kiti rizikos veiksniai (pvz., rūkymas, gretutinės ligos), gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų, tokių kaip acikloviras ar valacikloviras.

Acikloviras ir valacikloviras yra vaistai, kurie gali būti skiriami gydyti vėjaraupius nėštumo metu. Acikloviras lengvai prasiskverbia per placentos barjerą ir gali slopinti viruso replikaciją, taip sumažindamas transplacentinį viruso patekimą į vaisių.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozuojant vėjaraupius, įprastai remiamasi būdingais klinikiniais požymiais - karščiavimu ir specifiniu pūsleliniu bėrimu. Kartais gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę ar nustatyti antikūnų lygį.

Gydymas nėštumo metu priklauso nuo ligos sunkumo ir nėštumo laikotarpio. Pagrindiniai gydymo principai apima:

• Priešvirusiniai vaistai: Acikloviras ar valacikloviras gali būti skiriami, ypač jei yra didelė komplikacijų rizika.
• Simptominis gydymas: Karščiavimui mažinti naudojami paracetamolio pagrindu pagaminti vaistai (aspirinas nėščiosioms nerekomenduojamas dėl Reye sindromo rizikos). Niežuliui malšinti skiriami specialūs tepalai ar antihistamininiai vaistai.
• Stacionarinis gydymas: Jei pasireiškia sunkios komplikacijos, tokios kaip pneumonija, dusulys, neurologiniai simptomai ar kraujavimas, nėščioji turėtų būti hospitalizuojama.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nėštumo metu svarbu atlikti įvairius infekcijų tyrimus, kurie padeda įvertinti riziką vaisiui. Be vėjaraupių, svarbu pasitikrinti dėl toksoplazmozės, raudonukės, citomegaloviruso, chlamidijų, B grupės beta hemolizinio streptokoko, hepatito B, ŽIV ir sifilio. Šios infekcijos gali turėti rimtų pasekmių vaisiaus vystymuisi.

Nors vėjaraupiai gali sukelti nerimą nėštumo metu, tinkama prevencija, savalaikė diagnostika ir gydymas gali padėti sumažinti riziką ir užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą bei vaiko sveikatą.

tags: #vejaraupiai #nestumo #metu

• įkvepianti Eskedar Maštavičienės istorija
• apie Aleksandrą Didįjį
• Profesionalios vaikų dantų priežiūros paslaugos
• Krikšto tradicijos ir patarimai
• kaip prasmingai paminėti gimimo dieną