Daugiakalbiai vaikai ir logopedo pagalba: svarbiausi aspektai

Emigracijos srautai lemia ir tai, kad daugėja šeimų, kuriose kalbama dviem ar daugiau kalbų. Todėl neretai vaikai tokiose šeimose jau ankstyvajame - ikimokykliniame ir mokykliniame - amžiuje yra dvikalbiai ar daugiakalbiai. Kelių kalbų mokėjimas praturtina mišriose šeimose augančių vaikų žodyną, suteikia galimybių bendrauti su didesniu bendraamžių skaičiumi, tačiau susiduriama ir su įvairiomis problemomis.

Dvikalbystės įtaka ugdymo procesui

Lietuvos švietimo sistema skatina dvikalbių ir daugiakalbių vaikų integraciją į visuomenę. Kai kuriose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kuriami dvikalbio ugdymo modeliai, priemonės, kuriomis siekiama išmokyti dviejų ar daugiau kalbų. Vaikų integracija į lietuviškas mokyklas - itin aktualus klausimas šeimoms, grįžusioms gyventi į Lietuvą.

Anot logopedų, svetima kalba vykstantis bendravimas, pateikiamos ir girdimos užduotys dažnai apsunkina ugdymo procesą. Vaikui patiriant kliūčių svetima kalba reikšti nuomonę, mintis ir jausmus, susidaro sąlygos atsirasti netolerancijai ar net socialinei izoliacijai. Mokykliniame amžiuje dvikalbystės ar daugiakalbystės atveju gali tapti apsunkintas skaitymo ir rašymo mokymosi procesas.

Logopedo vaidmuo ir pagalba šeimai

Pastebėję vaiko patiriamus bendravimo sunkumus su bendraamžiais, tėvai dažniausiai atveria logopedo duris. Logopedas atlieka išsamų vertinimą, nustatydamas kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, jų priežastis ir sunkumą. Tačiau tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad ne tik ikimokykliniame amžiuje pasireiškia kalbos ar kalbėjimo sutrikimai dėl dvikalbystės ir daugiakalbystės.

Pasak specialistų, pagalba dvikalbiui ar daugiakalbiui vaikui pirmiausia prasideda jo šeimoje, tad pagrindinis vaidmuo tenka tėvams. Būtent jie turi nuspręsti, kurią kalbą puoselės ir kuri bus laikoma pagrindine, taip pat, kokią ugdymo įstaigą vaikas lankys.

Rekomendacijos tėvams:

• Jeigu perspektyvoje tėvai planuoja grįžti į Lietuvą, su vaiku patariama bendrauti gimtąja kalba.
• Jeigu tėvai nusprendžia, kad vaikas turi mokėti kelias kalbas, jie turi sudaryti sąlygas ir suteikti galimybę kuo daugiau bendrauti su tą kalbą gerai mokančiais žmonėmis.
• Suaugusieji turėtų ne pulti koreguoti ir taisyti kiekvieną ištartą žodį, o tiesiog pakartoti žodį ar taisyklingą gramatinę jo formą.
• Rekomenduojama sukurti tokias situacijas, kuriose vaikas, vartodamas abi kalbas, nejaustų diskomforto.

Individualus požiūris ir terapijos kryptys

Kiekvienas dvikalbystės ar daugiakalbystės atvejis yra unikalus ir vis kitoks, todėl ir logopedinės pagalbos procesas, prioritetinės darbo kryptys, darbo būdai ir metodai parenkami skirtingi. Teikiant logopedinę pagalbą dvikalbiams ar daugiakalbiams vaikams, gali būti numatomos kelios prioritetinės darbo kryptys:

Priklausomai nuo vaiko kalbinės patirties, tėvų aktyvumo ir įsitraukimo į ugdymo procesą, gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis nėra kitų sutrikimų priežastis. Visada vaiko tėvams siūloma pasikonsultuoti ne tik su logopedu, bet ir su kitais sveikatos priežiūros specialistais, nes pasitaiko atvejų, kai vaiko nekalbėjimo priežastis yra ne gyvenimas dvikalbėje aplinkoje, o įgimti klausos sutrikimai ar kitos raidos problemos.

tags: #daugiakalbiams #vaikams #reikalinga #logopedo #pagalba

• Sužinokite apie obuolių naudą nėštumo metu
• Vaikiškos kelnės žiemos pramogoms
• šampūnas nuo kūdikių pleiskanų luobelės
• Patarimai globėjams: kaip užmegzti ryšį su vaiku
• Jaunimo socialinių įgūdžių ugdymas