Antrajame gyvenimo pusmetyje kūdikiai visai nebepanašūs į bejėges būtybes, jie tampa judrūs, be galo smalsūs, kviečiantys savo tėvus kartu žaisti ir padėti pažinti pasaulį. Šio amžiaus mažylio skausmo pojūtis, kaip su kūnu susijusių pojūčių dalis, dar nėra visiškai išvystytas. Taip yra todėl, kad atsakingi nervai šio amžiaus kūdikiams skausmo dirgiklį perduoda gana lėtai. Tik tada, kai nugaros smegenyse subręsta atitinkamų nervų laidai, vaikas gali iš karto reaguoti į skausmo dirgiklį. Be to, šio amžiaus vaikų reakcijoms labai didelę įtaką turi aplinkinių žmonių reakcijos. Su kiekvienu mėnesiu kūdikis tampa vis judresnis, tad gali kartais susižeisti, pvz., ropojant susitrenkti galvytę. 8 mėnesių mergaitės sveria nuo 7,8 iki 10,4 kg ir yra 67 - 74 cm ūgio.
Tikriausiai pastebite, kad mažylis, kai tik nemiega, yra be galo aktyvus ir smalsus, o ramus būna tik užmerkęs akutes. Šio amžiaus kūdikiai daug aktyviau juda visomis savo galūnėmis, gulėdami ant pilvuko sukasi aplink savo ašį, visais įmanomais judesiais siekia dėmesį patraukiančius žaislų. Ne kiekvienas kūdikis "šliaužia”. Antrajame pusmetyje vaikai jau gali ropoti ar net bandyti stotis, vis dėlto, kiekvieno vaikučio noras vaikščioti ateis savu laiku, tad būkite kantrūs. Šį gyvenimo pusmetį kūdikiai dažniausiai jau puikiai ropoja, stojasi, bando žengti pirmuosius žingsnelius. Tačiau ne visi pradeda vaikščioti iki pirmojo gimtadienio. Moksliškai įrodyta, jog vaikščiojimas ir tolesnis IQ nėra susiję (anksti pradėjęs vaikščioti vaikas nebūtinai bus protingesnis, ar vėliau pradėjęs vaikščioti - mažiau protingas). Nereikėtų vaiko spausti, stengtis, kad jis kuo anksčiau žengtų pirmąjį savarankišką žingsniuką. Tai nutiks tuomet, kai vaikutis bus pasiruošęs. Vedžiojant vaiką už rankyčių, jo neskatinate anksčiau pradėti vaikščioti. Galite saikingai vedžioti, jei patinka, bet naudos nebus (dažnai ir patys kūdikiai to nemėgsta). O vaiko koordinaciją ir pusiausvyrą lavina savarankiškas vaikščiojimas laikantis už baldų, palei sieną, fiziškai kūną stiprina ilgi ropojimo atstumai su kliūtimis. O kol kūdikis dar neropoja, laikykite jį kuo dažniau ant grindų, žaisliukais skatinkite šliaužti į priekį.
Maždaug iki 8 mėnesių amžiaus, vaikučiams knieti daug liesti ir čiupinėti - tai pojūčiai, kurie lavina stambiąją motoriką ir kuriems būtina įvairi praktika nuo pat mažų dienų. Šio amžiaus kūdikiams įdomu lytėti skirtingas tekstūras, matyti įvairias spalvas, klausyti švelniai skambančių ar barškančių daiktų. Tokiems užsiėmimams galite pasitelkti virš lovytės kabančius arba maždaug 30 cm atstumu padėtus žaisliukus, jie skatins vaikutį tiesti rankas ir siekti daikto, palaikyti koncentraciją. Paprastas veidrodėlis padės savęs bei kitų pažinimui ir suvokimui.
Nuo 8 mėnesių svarbu lavinti kūdikių smulkiąją motoriką, o tam puikiai tiks žaidimai. Atminkite, jog žaidimams nereikia kas kartą pirkti naujų žaislų, tam puikiai pakaks to, ką turite namuose. Motorikos lavinimui pasitelkite daiktus, su kuriais galima atlikti paprastus veiksmus: mesti, įdėti, išimti, paspausti, piešti, stumti bei traukti. Pavyzdžiui, dėžutė ir riešutai, taupyklė ir monetos, buteliukai ir stikliniai rutuliukai. Šiuose žaidimuose svarbu turėti įvairių formų ir dydžių daiktelius, leidžiančius atlikti įvairius veiksmus. Nepamirškite, kad žaidimų metu yra būtina suaugusiųjų priežiūra ir užtikrinta daiktų švara.
Maždaug iki 8 mėn. didžiausias dėmesys skiriamas pojūčiams: duodama daug liesti, čiupinėti, o jau nuo 8 mėn. reikalingi veiksmo žaislai, kuriuos galima dėlioti, traukti, spausti, verti, mesti, kišti.
Kūdikis jau geba tvirtai laikyti daiktus rankose. Skatinkite stambiuosius motorinius įgūdžius žaidydami su mažyliu “jėgos grumtynes”. Paraginkite mažylį paimti vieną rankšluosčio galą, o jūs - kitą ir raginkite stipriai tempti rankšluostį į save.
Ropojantiems kūdikiams tinka:

Kūdikius ropoti galima paskatinti pastačius smagius tunelius iš kėdžių ir paklodžių arba pagalvių, taip pat padedant žaisliuką toliau ant žemės. Vėliau tą patį žaisliuką galima padėti ant kėdės ar sofos, nedideliame aukštyje ant sienos pakabinti spalvingų paveiksliukų arba žaisliukų - tokiu būdu skatinsite vaiko norą atsistoti ir pasiekti daiktą.
Žaislų siekimas ir įvairios manipuliacijos su jais stiprina nugaros raumenis, padeda suvokti, kas yra pusiausvyra, ir ją išlaikyti. Žaidimas su kabančiais žaislais: Pradėjusį savarankiškai sėdėti kūdikį pasodinkite prie kelių kabančių žaislų taip, kad jis galėtų juos pasiekti, pagriebti ir patempti save. Geriausiai tinka ryškiaspalviai įvairių dydžių ir formų muzikiniai ir galintys šviesti žaislai, tuomet, kai judinami.
Paklodės tampymas: Priešais ant grindų sėdintį kūdikį patieskite nedidelę paklodę, kurios kitame gale padėkite kūdikį dominančių žaislų. Parodykite, kaip sugriebti paklodę ir traukti į save, kad žaislai priartėtų. Kai kūdikis supras, kokius veiksmus jam reikia atlikti, kad žaislai priartėtų, kitame paklodės gale atsisėskite ir paklodę prilaikykite, kad tempdamas kūdikis panaudotų daugiau jėgos ir taip treniruotų stuburo raumenis bei pusiausvyros suvokimą.
Aplinkos tyrinėjimas lauke: 7-9 mėnesių sėdinčiam, ropojančiam kūdikiui leiskite pajusti ir tyrinėti žolę, žaisti su smėliu, didesniais nei 4 cm skersmens akmenukais, lapais, žiedais ir t.t.
Pirštukų žaidimai: Šio amžiaus kūdikiams patinka pirštukų žaidimai (deklamuodami eilėraštukus lieskite mažylio pirštukus ir delniukus) su skambiai besirimuojančiais eilėraštukais, kurie padeda ugdyti ir kalbos įgūdžius. Galite žaisti ir deklamuoti pvz., “virė virė košę”.
Namų muzika: Pripildykite mažus plastikinius indelius pupelėmis, makaronais ar lęšiais. Įsitikinkite, kad indeliai sandariai uždaryti ar užklijuoti lipnia juosta. Naudodamas namuose pagamintus barškučius mažylis gali lavinti smulkiąją motoriką.
Dėti, mesti, kišti: Kai tik pastebite, kad jūsų kūdikis sąmoningai dėlioja daiktus, neapsiribokite vienu žaislu šiems įgūdžiams lavinti. Įvairovė (skirtingo dydžio, tūrio, aukščio indai, skirtingai daiktai) greičiau padės ne tik geriau valdyti rankytes, bet ir skatins kognityvinę raidą. Nereikia pirkti labai daug žaislų, pasitelkite buitinius daiktus. Fantazuokite ir tikrai atrasite, kuo prasmingai užimti vaiką. Pavyzdžiui Druskinė ir riešutai (kaštonai). Taupyklė ir centai (taupyklių yra įvairių, į vienas lengviau pataikyti, į kitas - sunkiau). Dėžutė su įvairaus dydžio skylėmis ir akmenėliai. Batų dėžutė ir dangteliai. Buteliukai ir stikliniai rutuliukai, pūkučiai. Indelis ir karoliukai. Kavos indelis ir stambūs šiaudeliai - trumpi ir ilgi. Kibirėlis ir skaičiavimo pagaliukai.

Verti: Žaiskite su dideliu (tinka popierinis rankšluosčių laikiklis) ir mažu stovais. Verti galima įvairiausius žiedus (nuo kitų žaislų, užuolaidų), tualetinio popieriaus ritinėlius, plaukų suktukus, kramtukus.
Traukti, gniaužti, spausti: Leiskite paspausti TV mygtuką, arbatinuko, šviesos jungiklį ir pan. Pagaminkite dėžutę su virvutėmis. Užtruks vos keletą minučių. Yla perdurkite nedidelę tvirtą dėžutę ir perverkite batų raištelius (ne ilgesnius kaip 30 cm), užriškite galus. Kad dangtelis nekristų, apvyniokite lipnia juosta ar izoliacija. Gniaužyti galima kempines, sūrią tešlą.
Piešti: Išbandykite pirmuosius flomasterius (storus, lengvai nuplaunamus), kreidą.
Laikas kartu - ir ryšys, ir nauda: Net kai vaikas dar nekalba, jam ypač svarbus bendravimas ir jūsų balsas. Būnant kartu įvardykite savo daromus veiksmus arba daiktus, taip plėsite kūdikio pasyvųjį žodyną (žodžius, kuriuos vaikas supranta, bet dar netaria). Toks kalbėjimas turėtų būti paprastas ir konkretus, įvardinant pagrindinius veiksmus ir daiktus, nedaugžodžiaujant. Veiksmingiausia kalbėti apie tai, į ką koncentruojasi vaiko dėmesys ir žvilgsnis - tokiu būdu padėsite greičiau susieti veiksmą ir žodį.
Plėskite vaiko pasyvųjį žodyną - tai žodžiai, kuriuos supranta, bet netaria (aktyvus - kuriuos ir taria). Yra teorija, kad vaikas pradeda kalbėti tik surinkęs pakankamą pasyvaus žodyno bagažą. Kuo daugiau kūdikis supranta mūsų kalbos, tuo jis sumanesnis. Tad bendraukite, bendraukite, bendraukite! Neperdedant, nedaugžodžiaujant. Tai reiškia, kad jūs sakote, kai kūdikis susidomėjęs nukreipia žvilgsnį į kepančius blynus: „Čia blynai. Blynai kepa”, o ne: „Skanūs blyneliai kepa su varškyte, mažuti, tau dar negalima jų valgyti”. 🙂 Augant palaipsniui plečiamas vaiko žodynas. Prasmingiausia kalbėti apie tai, į ką kūdikis nukreipia žvilgsnį. Tik tuomet jūsų kalbą jis susies su daiktu ar veiksmu.
Pasakokite aiškiai apie viską, ką veikiate ir darote. Patariama kai kuriuos buities darbus atlikti, kai jis nemiega, pavyzdžiui: plauti grindis, šluostyti dulkes, laistyti gėles, rinkti išmėtytus daiktus. Rekomenduojama TV, radio nenaudoti kaip fono, nes šie trukdo vystytis kalbai. Dažnai prašyti atlikti paprastus veiksmus: nunešti (ropojant ar jau einant) šiukšlę, paduoti žinomą daiktą.
Kas mane kviečia? 6-7 gyvenimo mėnesį dauguma kūdikių suvokia savo vardą. Kai sėdite su kūdikiu, paprašykite tėčio ir kitų namiškių pasislėpti įvairiose kambario vietose ir garsiai pašaukti kūdikį vardu. Stebėkite kūdikio reakciją ir paraginkite jį tokiais žodžiais kaip „kas tai pasakė?“ ir „kur yra tėvelis?“.
Šeimos nuotraukų peržiūra: Pasisodintam ant kelių kūdikiui rodykite šeimos nuotraukas. Pradėkite nuo mamos ir tėčio nuotraukų, lėtai pereikite prie kitų asmenų vaizdų.
Savojo aš pažinimas: Į žaidimus įtraukite veidrodį „savojo aš” pažinimui. Prieš veidrodį mojuokite, rodykite, šypsokitės, verkite. Laikant kūdikį ant rankų, artėkite prie veidrodžio, tolkite. Klauskite: „kur mama”, „kur Gabrielė (vaiko vardas)”? Atsakykite: čia mama (rodydama į save). 9-12 mėn. puikus metas mokyti kūdikį kūno dalių. Pirmiausia jie išmoksta parodyti kojytes, rankytes, bambą (nes akivaizdžiai mato). Paskui ausytes, liežuvį. Dar vėliau - akytes, nosytę, burnytę. Kūno pažinimui praverčia lėlės, meškiukai. Kai kurie 10 mėnesių kūdikiai jau geba parodyti visas kūno dalis, bet visiškai normalu, jei to išmoks ir 14-15-ąjį mėnesį.
Veiksmo ir jo pasekmės suvokimo žaidimai: Tam tinka įvairūs elektroniniai žaislai, kai paspaudus šuniuko koją pasigirsta „au-au“, o palietus ausį ši pradeda įvairiomis spalvomis mirksėti ar pasigirsta muzika. Parodykite, kaip paspausti elektros jungiklio mygtuką įjungiant ar išjungiant šviesą. Tinka ir žaidimai su garsu - prieš sėdintį mažylį padėkite namų apyvokos daiktų: metalinį puodą, vieną kitą dubenį, nedūžtantį puoduką, šaukštų, samtį.
EQ - emocinis intelektas: Ugdyti EQ galima ir reikia nuo kūdikystės. Nuolat bendraujant įvardinkite jausmus: kai verkia: „tu pyksti, liūdi” (pagal situaciją), Gabrielė pyksta; kai juokiasi - „tu juokiesi, tau patinka, linksma”. Tu užsigavai, tau skauda. Verkšleni, nes jau nori valgyti, esi alkana. Jau soti, pavalgei, daugiau nebenori. Džiaugiesi, nes grįžo tėtis. Ir panašiai :). Visada reaguokite empatiškai į kūdikio poreikius - tuomet ir jis toks augs. Žaiskite su emocijų veidukų kortelėmis. Tokių kortelių (žaisliukų) galima nusipirkti ar internete paieškoti ir atsispausdinti. Iki metų pakanka tokių: Linksmas (besijuokiantis), Laimingas (atsipalaidavęs ir šypsosi), Patenkintas (kai ko nors nori ir gauna), Liūdnas (jei kažko nori, bet negauna, nors kūdikiai tai išreikš verkimu), Piktas (taip pat kai kažko negauna ir verkia, bet verkia „pikčiau”), Pavargęs (kai zirzia ir nori miego), Verkia (kai skauda), Bijo (kai kažko išsigąsta).

Sensoriniai itin svarbūs, nes kūdikiai informaciją renka būtent per pojūčius. Vaikui lengviausia įsisavinti daugelį sąvokų per kontrastus. Patirkite (tuo pačiu metu leidžiant paliesti du skirtingus daiktus): karšta - šalta, švelnu - šiurkštu, duria - neduria, šviesu - tamsu, rūgštu - saldu, kieta - minkšta, šlapia - sausa. Uostykite kartu gėles, prieskonius, vaisius, eteriniais aliejais prikvėpintus žaislus.
Tyrės žaidimas: Prieš sėdintį maitinimo kėdutėje kūdikį padėkite lėkštutę su tyre. Pakvieskite paragauti. Kai paragaus pirmosios tyrės, padėkite antrąją, o kai paragaus šios - padėkite trečiąją. Stebėkite mažylio išraišką, kai jis ragauja tyres ir į kurią tyrę dažniau ištiesia rankutę.
Ledo kubelių ridenimas į vandenį: Į drungną maistiniais dažais (vieną dieną vienais, kitą kitais) dažyto vandens dubenį nuo pjaustymo lentos ridenkite ledo kubelius. Žaisdami neskubėkite. Ledo kubelis įkritęs į drungną vandenį greitai tirpsta - vanduo raibuliuoja, keičia spalvą. Leiskite kūdikiui tai pamatyti, pasakokite, ką darote ir kas atsitinka. Jei kūdikis panorės padaryti pats, - leiskite.
Vandens žaidimai: Kai aplinkoje ne mažiau kaip 20-22°C, prieš gerai sėdintį 8 mėnesių ir vyresnį kūdikį padėkite dubenį, į kurį įpilta 5-10 cm drungno vandens. Į vandenį įdėkite kelis vandens žaislus, pvz., įvairių spalvų žuvyčių, ančiuką, nedūžtantį puoduką, dubenėlį. Parodykite, kaip žaisliukai plūduriuoja, pasemkite ir išpilkite vandenį, padarykite purslų.
Maždaug 20% kūdikių 8-9 gyvenimo mėnesį pradeda gąsdinti tėvelius trankydami galvą į sieną, lovelę, maitinimo kėdutę ir pan. Kūdikis kaip atskirą individą save identifikuoti gali sulaukęs ~ 8 mėn., tad tokio amžiaus kūdikius jau galima vis intensyviau skatinti žaisti vienumoje, mat tai padeda stiprinti tapatumo jausmą. 8 mėn. Savarankiškas žaidimas kūdikiui yra naudingas. Savarankiško žaidimo galite paskatinti, visų pirma, žaisdami kartu ir parodydami skirtingus žaidimo būdus bei leisdami juos išbandyti vaikui. Kita svarbi savarankiško žaidimo sąlyga yra tinkamas žaislų parinkimas ir „patiekimas“.
Kadangi kūdikis išmoksta judėti, pats laikas pasirūpinti namų saugumu. Ypač svarbu įtaisyti užtvarą laiptams, jei gyvenate name, taip pat prižiūrėti, kad kūdikis nepasiektų viryklės, virdulio, elektros prietaisų laidų, uždėti apsaugas ant aštrių kampų ar maitinamųjų elektros lizdų, pasirūpinti, kad kūdikis neįlįstų į stalčių ar spintą, kur yra svarbūs dokumentai ar kiti daiktai, kurių nenorėtumėte duoti kūdikiui pažaisti. Niekada nepalikite kūdikio be priežiūros ant lovos, vystymo stalo ar kito aukštesnio paviršiaus, nes jis bet kada gali nušliaužti ar nuropoti žemyn.
Miego regreso laikotarpiai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Kūdikis yra vis aktyvesnis ir kasdien išmoksta naujų dalykų. Jis vis sparčiau ir įvairiau juda, rankutėmis laiko ir mėto įvairius daiktus, nori bendrauti. Veikla mažylį labai domina, tad jį vis sunkiau prikalbinti pamiegoti dieną. Pasistenkite kūdikį kaskart guldyti tuo pačiu metu, pavyzdžiui, 9 - 10, o vėliau - 13 val. Artėjant miego laikui, neleiskite kūdikiui įsismarkauti ir perdėm įsižaisti. Jeigu nepavyko kūdikio paguldyti dienos poguliui arba jeigu jis išmiegojo labai trumpai, paankstinkite nakties miego laiką. Pavargęs vaikas turėtų išmiegoti visą naktį.
Geriausias laikas žaisti tada, kai kūdikis pabudęs ir budrus, aktyviai besidomintis aplinkiniu pasauliu. Pažaidę vieną žaidimą, darykite pertraukėlę, nes kūdikis turi pailsėti ir įsisavinti dalykus, kuriuos išmoko. Pertraukėlę darykite, kai tik pastebite, kad mažylio susidomėjimas žaidimu sumažėjo. Šio amžiaus kūdikiai yra labai aktyvūs, trokšta būti savarankiškais. Todėl žaisdami nepamirškite, kad kūdikis turi būti tas, kuris vadovauja žaidimui. Jei žaidimas kūdikio nedomina arba jam nepatinka, jį stabdykite, atnaujinkite kitu metu, po kelių dienų. Kūdikio nuotaika gali būti įvairi. Todėl žaidžiant su juo būtina kantrybė. Skirtingi kūdikiai mokosi skirtingai. Net ir tos pačios šeimos vaikų negalima lyginti tarpusavyje, nes kiekvienas iš jų paveldėjo kažką skirtingo, kiekvieno jų smegenyse veikia tam tikrų bruožų mozaika. Todėl nesijaudinkite, jei atrodo, kad kūdikiui trūksta gebėjimo suprasti žaidimą.