Vanduo kūdikiui naktį: patarimai ir rekomendacijos tėvams

Kūdikio mityba yra vienas svarbiausių tėvų rūpesčių, o klausimas, ar kūdikiui reikia papildomo vandens, neretai kelia abejonių. Vanduo yra būtinas visiems gyviems organizmams, tačiau kūdikių skysčių poreikiai yra šiek tiek kitokie nei suaugusiųjų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada galima pradėti duoti kūdikiui vandens, kiek jo reikia, ir kokiais atvejais vandens duoti nerekomenduojama, atsižvelgiant į skirtingus kūdikio amžiaus tarpsnius ir mitybos būdus.

Kūdikio vandens poreikis iki 6 mėnesių

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis vaikų sveikatos specialistų rekomenduoja kūdikius maitinti tik motinos pienu arba pritaikytu mišinėliu iki 6 mėnesių amžiaus. Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus papildomo vandens gauti neturėtų - motinos pienas ar mišinėlis visiškai patenkina jų skysčių poreikius.

Žindomiems kūdikiams

Mamos pienu žindomam kūdikiui iki pusės metų jokių papildomų gėrimų nereikia. Motinos pienas sudaro apie 88% vandens, todėl net ir karštomis dienomis arba kai kūdikis karščiuoja, papildomų skysčių dažniausiai nereikia. Išimtinai žindomiems kūdikiams pirmuosius 6 mėnesius visiškai pakanka to vandens, kuris yra mamos piene. Kūdikiams, kuriems leidžiama žįsti krūtį taip dažnai, kaip jie nori, ir tiek ilgai, kiek nori, net ir labai karštu oru nereikia duoti vandens atsigerti. Net ir karščiausiame ir sausiausiame klimate išimtinai žindomi kūdikiai gauna pakankamai skysčių tik iš mamos pieno. Karštomis dienomis kūdikis dažniausiai nori žįsti dažnai ir po truputį. Tokiu būdu kūdikis dažniau geria liesesnio pienelio ir labiau atsigeria.

Mišinukais maitinamiems kūdikiams

Mišinukai yra pritaikyti taip, kad atitiktų kūdikio mitybos poreikius ir užtikrintų pakankamą skysčių kiekį. Ruošiant mišinėlį, vandens į mišinėlio miltelius pilama būtent tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. Vanduo - kaip mišinėlio paruošimo komponentas - reikalingas ir naudojamas jau nuo pačios pirmosios tokio maitinimo dienos. Todėl labai svarbu, kad jis atitiktų visus geriamojo vandens reikalavimus ir būtų tinkamas kūdikiams. Gamindami pieno mišinį atidžiai sekite pakuotėje nurodytą mišinio gaminimo instrukciją ir naudokite joje rekomenduojamą vandens kiekį. Įpylus per daug vandens kyla pavojus ne tik vandens apsinuodijimui, bet ir tai, kad jūsų kūdikis suvartos mažiau maistinių medžiagų nei jam reikia.

Kodėl nereikia duoti vandens kūdikiams iki 6 mėnesių?

Jaunesnių nei 6 mėnesių mažyliams per didelis skysčių kiekis gali trukdyti organizmui įsisavinti maistines medžiagas iš mamos pieno ar pieno mišinio. Taip pat papildomi skysčiai užpildo mažą skranduką ir priverčia mažylį jaustis sotų, negaunant jokių maistinių medžiagų. Vanduo neturi kalorijų, todėl kūdikis neturi iš ko augti. Labai retais atvejais per didelis papildomų skysčių kiekis gali sukelti vandens intoksikaciją sukeliančią traukulius ar net komą. Vandens intoksikacija sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą ir sukelia audinių patinimą.

Vanduo kūdikiams nuo 6 mėnesių

Vandens kūdikiui galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas maitinimas. Šiame amžiuje kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, kuris turi mažiau skysčių nei motinos pienas ar mišinėlis, todėl papildomas vanduo padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Pradžioje užtenka pasiūlyti kelis gurkšnius vandens valgant arba po valgio.

Kaip ir kiek siūlyti vandens?

Geriausia naudoti vandenį iš puodelio su snapeliu arba mažo tūrio gertuvės, kad kūdikis priprastų prie naujo gėrimo būdo. Dauguma kūdikių lengviausiai išmoksta gerti iš paprasto atviro puodelio ar per šiaudelį. Kai vaikas pradės valgyti trečią papildomo maitinimo patiekalą, tai jam jau reikės atsigerti su kiekvienu maitinimu. Pradėjus primaitinimą kietu maistu reikėtų kaskart valgant pasiūlyti kūdikiui atsigerti. Kiekvieno kūdikio skysčių poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, svorio, oro temperatūros ir fizinio aktyvumo. Svarbu, kad vanduo nebūtų vartojamas vietoj pagrindinio maitinimo. Per didelis vandens kiekis gali sumažinti apetitą ir sutrikdyti reikalingų maistinių medžiagų įsisavinimą.

Ypatingos situacijos: karštis ir ligos

Nors pirmus šešis mėnesius kūdikiams paprastai nereikia papildomo vandens, yra tam tikrų situacijų, kai jo gali prireikti: Karštomis dienomis: Jei oras labai karštas, kūdikis gali prakaituoti daugiau nei įprastai. Tokiais atvejais, jei kūdikis atrodo neramus ar išsausėjęs, galima duoti kelis lašus virinto ir atvėsinto vandens. Esant vidurių užkietėjimui: Nedidelis kiekis vandens tarp maitinimų gali padėti sušvelninti šią problemą. Ligos atveju: Jei kūdikis serga, ypač jei jis turi karščiavimą ar viduriavimą, papildomas skysčių vartojimas gali būti svarbus. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju, kiek ir kokio vandens duoti. Kai kuriais atvejais, pvz., jei kūdikiui yra skrandžio gripas (gastroenteritas), gydytojas gali patarti papildomai vartoti elektrolitų gėrimą, siekiant išvengti dehidratacijos.

Naktiniai ypatumai karštomis dienomis

Karštomis dienomis žindyti gali būti sunkiau dėl to, kad susiglaudus mamai su kūdikiu darosi gerokai per karšta, kūnai prakaituoja ir nuo prakaito limpančių kūnų jausmas gali būti nemalonus abiems. Drabužių sluoksnis ar vystyklas tarp mamos ir kūdikio šiek palengvina situaciją. Taip pat gerai yra pasidėti vystyklą ir alkūnės linkyje, kur prilaikote kūdikio galvelę. Oro kondicionierius džiovina orą, o kartu ir mūsų kūną, nors mes ir jaučiamės vėsūs.

Kokia vandens kokybė tinkama kūdikiams?

Vanduo, kurį naudosite kūdikio maistui ruošti ar gerti, privalo griežtai atitikti visus Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus. Pirmiausia toks vanduo turi būti švarus. Jame negali būti virusų, bakterijų ir parazitų. Vanduo turėtų būti virintas ir atvėsintas, ypač jei naudojamas vandentiekio vanduo, kad būtų sumažinta bakterijų ir teršalų rizika. Kūdikiams yra tinkamas virintas geriamas arba specialus kūdikių vanduo. Jei naudojamas buteliuose parduodamas vanduo, svarbu pasirinkti kūdikio maistui tinkamą vandenį, kuris turi mažai mineralų, ypač natrio ir nitratų.

Nitratai ir cheminės medžiagos

Reikėtų ištirti, ar vanduo neužterštas nuodingomis cheminėmis medžiagomis. Nitratai ypač pavojingi nėščioms moterims, kūdikiams bei mažiems vaikams, nes jie greičiausiai pažeidžiami. Nitratai, susijungę su hemoglobinu, neleidžia organizmui pakankamai apsirūpinti deguonimi. Blogiausia tai, kad nitratų niekaip negalima pastebėti neištyrus laboratorijoje, nes jie neturi skonio, kvapo bei spalvos. Todėl, jei neturite galimybių reguliariai tirti vandens laboratorijoje, rinkitės tokį vandenį, kurio saugumu būsite garantuoti. Patariama vartoti kūdikių maistui tinkamą vandenį „Akvilė“, kuriame visiškai nėra nitratų. Miestų vandentiekio vandens kokybę įprastai tikrina specialios tarnybos ir leidžia tiekti tik standartus atitinkantį vandenį. Tačiau, jeigu vanduo net ir iš giluminio artezinio gręžinio veržiasi labai kokybiškas, dar labai svarbu, kokiais vamzdynais jis atiteka į jūsų namus. Jei vamzdžiai pasenę, parūdiję, vanduo gali ten užsiteršti ir pridaryti bėdų jį išgėrusiajam. Taigi pasitikėti vien tik į miesto vandentiekio bokštą pakeliamo vandens „sertifikatais“ tikriausiai būtų per drąsu, periodiškai tirti reikėtų ir iš savos virtuvės čiaupo bėgantį vandenį.

Kokio vandens vengti?

Mažiems vaikams visiškai netinka gazuotas ir stipriai mineralizuotas vanduo. Gazuotų gėrimų nesiūlykite ir vyresniems vaikams, nes karbonatai gali sukelti nemenkų pilvo problemų net suaugusiesiems, o kūdikiams tai yra dažna pilvo pūtimų, dieglių ir kitokių nemalonumų priežastis. Didelė vandens mineralizacija vargintų ne tik mažylio virškinimo sistemą, kepenis bei inkstus, mineralų perteklius gali išderinti medžiagų apykaitą kiekvienoje kūno ląstelėje.

Kiti gėrimai: sultys ir arbatos

Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Šeimos gydytoja iki aštuonių mėnesių mažyliui siūlo duoti tik vandenį, tačiau vėliau, norint paįvairinti dienos racioną, galima išbandyti natūralias arbatėles, skirtas kūdikiams. Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Negalima nuolatos girdyti ir saldžiomis arbatomis, nes organizmui jos nenaudingos, neigiamai veikiami dantukai, priaugama viršsvorio, vaikas bloga valgo, laukia saldumynų.

Kaip atpažinti, ar kūdikiui trūksta skysčių?

Dehidratacija kūdikiams gali būti pavojinga, todėl svarbu stebėti šiuos požymius:

• Sausos lūpos ir burnos gleivinė.
• Retesnis šlapinimasis: Jei kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per dieną arba šlapimas yra tamsios spalvos.
• Verkimas be ašarų.
• Įdubęs momenėlis: Viršutinėje galvos dalyje esantis minkštasis taškas gali tapti įdubęs.
• Silpnumas, mieguistumas ar dirglumas.

Jei pastebite dehidratacijos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.

Vyresnių vaikų gėrimas naktį

Ne per daug saldžiu ir nesūdytu maistu vakare pavalgydintas 3 metų vaikas naktį neturėtų keltis gerti. Įprotis ir noras gerti gali būti išlikęs iš ankstesnių metų, jei vaikas buvo įpratintas užmigti su buteliuku (o tai, suprantama, žala vaikui).

Kodėl vaikas naktį prašo gerti?

Jeigu vaikas naktį prašo gerti, reikėtų pagalvoti: gal jis miega per šiltoje patalpoje ir daug prakaituoja, gal miega išsižiojęs ir dėl to džiūsta jo burnos gleivinė, tuomet atsiranda nenumaldomas noras gerti. Be to, dera stebėti, kaip dažnai vaikas geria dieną ir kiek jis išgeria. Naktį vaikui negalima duoti jokių saldžių gėrimų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu 3 metų vaikas išgeria daugiau kaip 1 litro vandens, dažnai laksto šlapintis, būtina kreiptis į vaiko gydytoją. Jeigu vaikas miega išsižiojęs, knarkia, būna išsižiojęs dieną, ypač tuomet, kai yra paniręs į žaidimą, dera kreiptis į ausų, nosies ir gerklės gydytoją - gal išvešėjo adenoidai.

tags: #vanduo #kudikiui #nakti

• patarimai, kaip padėti kūdikiui išmiegoti visą naktį
• Darželio veiklos Vasario 16-ajai
• kaip pasigaminti plaukų kaukę su konjaku
• Atraskite naują senjorų namų „Pušelė“ koncepciją
• Dulos vaidmuo gimdymo metu naktį