Stacionarios socialinės globos įstaigos Lietuvoje atlieka itin svarbią funkciją - užtikrina tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais. Šių įstaigų veikla reglamentuojama daugybe teisės aktų, nustatančių bendruosius reikalavimus, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, orumą ir gerovę.

Stacionarių socialinės globos įstaigų veiklą Lietuvoje reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas, Socialinės globos normos, higienos normos, priešgaisrinės saugos reikalavimai, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Šie dokumentai nustato įstaigų įsteigimo, veiklos, personalo kvalifikacijos, patalpų, inventoriaus, maitinimo ir priežiūros reikalavimus.
Stacionarios socialinės globos įstaigos turi atitikti griežtus reikalavimus, susijusius su infrastruktūra ir patalpomis. Tai apima pastato būklę, patalpų dydį, įrengimą, apšvietimą, vėdinimą, šildymą, vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Patalpos turi būti pritaikytos gyventojų poreikiams, įskaitant asmenis su negalia.
Gyvenamosiose patalpose, kuriose apgyvendinami paslaugų gavėjai, nustatytas minimalus plotas vienam gyventojui - 5 kv. m. Siekiant užtikrinti gyventojų komfortą, numatyta, kad vienoje patalpoje negali būti apgyvendinti daugiau kaip keturi asmenys. Vyrai ir moterys apgyvendinami atskirai, išskyrus sutuoktinius.
| Patalpos tipas | Reikalavimas / Plotas |
|---|---|
| Gyvenamoji patalpa (vienam asmeniui) | Ne mažiau kaip 5 kv. m. |
| Maksimalus asmenų skaičius kambaryje | Iki 4 asmenų |
| Valgyklos plotas (vienai vietai) | Ne mažiau kaip 1,4 kv. m. |
Gyvenamosios patalpos turi būti jaukios, patogios ir saugios, aprūpintos reikiamais baldais: lova, spintelia, kėde, spinta ar uždara spintos dalimi kiekvienam gyventojui. Svarbu, kad gyventojai turėtų galimybę individualizuoti savo erdvę.
Stacionariose socialinės globos įstaigose privalo būti bendrosios patalpos, tokios kaip valgomieji, poilsio kambariai, užsiėmimų kambariai ir bibliotekos. Sanitarijos patalpos (tualetai, vonios, dušai) turi būti prieinamos, patogios, higieniškos ir pritaikytos asmenims su negalia. Dušo ir vonios patalpos privalo turėti rakinamas duris.

Maitinimas turi būti pilnavertis, subalansuotas ir atitikti gyventojų poreikius. Paros maisto energijos norma paskirstoma taip: 30±5 proc. sudaro pusryčiai, 40±5 proc. - pietūs, 10±5 proc. - pavakariai, 20±5 proc. - vakarienė. Kiekvieną dieną paslaugų gavėjai turi gauti šilto maisto. Maitinimas gali būti organizuojamas įstaigos virtuvėje arba tiekiant maistą iš išorės, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi griežtų higienos normų.
Įstaigos privalo užtikrinti gyventojų saugumą nuo smurto, prievartos ar nepriežiūros. Patalpos turi būti įrengtos su laiptų turėklais, neslidžiomis grindimis ir gaisro aptikimo sistemomis. Be fizinio saugumo, itin svarbu gerbti gyventojų teises į privatumą, informaciją, dalyvavimą priimant sprendimus bei galimybę teikti skundus. Darbuotojai turi būti nuolat apmokomi atpažinti smurto požymius ir teikti pirmąją pagalbą, o gyventojai skatinami aktyviai dalyvauti įstaigos gyvenime per gyventojų tarybas.