Valdorfo pedagogika: harmoningo vaiko vystymosi pagrindai
Valdorfo pedagogika skaičiuoja jau kiek daugiau nei 100 metų, o jos pradininkas - austrų filosofas Rudolfas Štaineris, antroposofijos filosofijos pradininkas. Nors prieš kelis dešimtmečius apie ją Lietuvoje nebuvo daug kalbama, šiandien ši ugdymo sistema vis labiau vertinama. Antroposofija teigia, kad žmogus vystosi visą gyvenimą, o jo vystymasis apima tam tikrus tarpsnius, prasidedančius jau nuo ankstyvos vaikystės.
Pagrindiniai Valdorfo pedagogikos principai
Svarbiausios sritys žmogaus augime yra mąstymas, jausmai ir valia, todėl Valdorfo metodikoje jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Pirmuosius septynerius vaiko gyvenimo metus ši pedagogika apibūdina kaip svarbų fizinio kūno vystymosi etapą, taip pat metą, kai vaikas išmoksta vaikščioti, kalbėti ir mąstyti. Valdorfo pedagogika teigia, kad vaiko amžiui per ankstyva ir per daug sureikšminama intelektualinė veikla, aplinka, kurioje nėra laisvės ar vietos daug judėti, kur patiriama per daug ar per mažai skirtingų įspūdžių, kurioje nėra pamėgdžiavimui tinkamų asmenybių, neigiamai veikia vaiko vystymąsi.
Tikslas, kurį turi Valdorfo darželis, - tai sukurti vaikui tokias sąlygas, kur jis galėtų tinkamai augti ir skleistis būtent savo amžiaus tarpsnyje, surasti savo individualumą, turėtų tinkamus žmones, t. y. auklėtojas, iš kurių jis gali imti teigiamą pavyzdį. Būtent todėl auklėtojos nuolat užsiima saviugda, o jų vidinė ramybė, persiduodanti vaikui, yra nepaprastai svarbi.
Harmonija per ritmą ir aplinką
Kad vaikas jaustųsi saugus ir ramus, Valdorfo metodika pasinaudoja dienos, savaitės ir metų ritmu, į kurį taip pat įtraukiamos įvairios kalendorinės šventės. Kai vaikas žino, kas jo laukia, jis atsipalaiduoja, gerai jaučiasi, tiesiog būna savimi. Valdorfo darželis, tikslingai sukurdamas meilės, dėmesio, laisvės, kūrybos ir džiaugsmo kupiną aplinką, leidžia vaikui atsiskleisti. Jis pats to nepajusdamas išmoksta būti savimi, natūraliai patiki ir priima, kad aplinka bei joje esantys žmonės yra mylintys, draugiški, vieni kitiem padedantys.
Darželyje vaikai žaidžia su natūraliais daiktais ar paprastais žaislais kaip medžiaginės lėlės ar įvairių dydžių kaladėlės, jie daug laiko praleidžia lauke, turi laisvo laiko, kur jiems leidžiama laisvai kūrybiškai žaisti savus žaidimus. Tokia aplinka nesunkiai pritaikoma įvairioms veiklos rūšims, ugdo ir kartu tausoja jutimus, aktyvina vaizduotę ir ugdo kūrybiškumą.
Esminiai vaiko vystymosi veiksniai
Remiantis R. Štainerio filosofija, galima išskirti esminius dalykus, kurie įtakoja harmoningą mažo vaiko vystymąsi:
- Meilė ir šiluma: Pagrindas, leidžiantis vaikui jaustis saugiam.
- Aplinka: Erdvi ir jauki, maitinanti vaiko pojūčius natūraliomis medžiagomis.
- Pamėgdžiojimas: Prasminga suaugusiųjų veikla, kuri yra verta vaiko sekimo.
- Kūrybinė patirtis: Laisvas kūrybinis žaidimas, meninė veikla.
- Vidinė ramybė: Suaugusiųjų, tiek ugdytojų, tiek tėvų, vidinis tobulėjimas.
Kai tokia atmosfera supa vaiką ir namuose, ir darželyje, toks vaikas auga kaip stipri, pasitikinti savimi, pasauliu ir gyvenimu besidžiaugianti asmenybė. Pagrindinis ugdymo metodas - pavyzdys ir pamėgdžiojimas, todėl pagrindinė suaugusiųjų užduotis - būti vertu pamėgdžiojimo. Mums svarbu, kad kiekvienas vaikas būtų kuo savarankiškesnis ir galėtų patirti „aš pats“ džiaugsmą. Vaikai ne rengiasi gyvenimui - jie jau gyvena. Tikrasis vaiko auklėjimas - tai mūsų saviaukla.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
