Ateinam žemėn žaisti kaip vaikai: žmogaus gyvenimo kelionė
Žmogaus gyvenimas - tai nenutrūkstamas virsmas, kupinas atradimų, pakilimų ir neišvengiamų pabaigų. Pirmasis riksmas, vystyklai, pirmasis žingsnis ir pirmas ištartas žodis - taip prasideda ši kelionė. Augdami mes pereiname daugybę etapų: darželį, mokyklos suolą, draugystes, pirmąsias peštynes ir jaunystės romantiką. Gyvenimas mus veda per studijų metų bendrabučius, stipendijas ir sesijas iki darbo, vestuvių bei nuosavų namų kūrimo.
Visgi, bėgant metams, ateina metas pradėti rimtą ir pastovų gyvenimą. Tai nebe vaikystė, nors mes vis dar blaškomės ir mokomės: mokomės scenoje vaikščioti, artimą mylėti, gyvenimą pažinti, žmones suprasti. Kaip yra sakęs Stasys Santvaras, kartais tenka eiti vienam ir būti atsiskyrėliu, nes tai liūdna ir graudi toji žemė ir tauta, kurioje mes gimėme. Tai liūdnas ir šiurpulingas mūsų amžius.
Gyvenimo ciklai ir patirtys
Žmogaus būtis yra sudėtinga, o patirtys - įvairialypės. Štai keletas gyvenimo etapų, kurie vienaip ar kitaip aplanko kiekvieną iš mūsų:
- Jaunystė: Diplomas, darbas, romantika, meilė, kelionės.
- Brandos laikotarpis: Šeima, sūnus, duktė, karjeros siekiai, buitis ir kasdienybės iššūkiai.
- Senatvė: Žilė, anūkai, spaudimo problemos, sąnarių skausmai, ramybės paieškos.
Ilgainiui, po visų darbų ir rūpesčių, ateina laikas, kai plaukai retėja, atsiranda žilės, o sveikata tampa pagrindiniu prioritetu. Visgi svarbiausia išlaikyti šviesą viduje. Norėtųsi palinkėti, kad šventės, tokios kaip Kūčių vakarienė, sujungtų visus prie bendro stalo. Saugokite savo vaikus, mylėkite savo antrąsias puses, prisiminkite tėvus ir artimuosius.
Kūryba kaip būdas pažinti pasaulį
Daugelis menininkų per savo kūrybą bando suprasti šią egzistencinę tėkmę. Literatūroje debiutavus prieš daugelį metų, dažnai tenka klausti savęs: žūti ar būti? Mes tarsi vaikai, kurie ateina į šią žemę žaisti, tačiau aplinkybės - karai, nuoskaudos ar tiesiog bėgantis laikas - priverčia mus suaugti per greitai. Kaip rašoma „Antruosiuose vainikuose“, pavargusiam pasauliui reikia naujo rūbo, o poezija ir menas yra būtent tas būdas sušvelninti kasdienybės aštrumą.
Egzistenciniai gyvenimo klausimai. Pokalbis su prof. Eugenijumi Laurinaičiu | AUDIOLENTYNA
Visada lieka viltis, net kai užvaldo juodos sutemos ar nerimas dėl ateities. Nors, rodos, niekad negirdėti tikrųjų atsakymų į gyvenimo klausimus, mes vis tiek stengiamės prasmingai nugyventi kiekvieną dieną. Juk gimėme šiame krašte - gražiausiame, geriausiame ir įdomiausiame žemės kamuolio kampelyje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
