Vaizduojamoji veikla vaikų darželyje: esminis vystymosi įrankis ir praktiniai pavyzdžiai

Visiems yra gerai žinoma, kad meninė veikla ir vaizduojamoji kūryba yra veiksmingi harmoningos asmenybės ugdymo įrankiai jau nuo pat vaiko gimimo. Šiuolaikinėje visuomenėje stipriai pasikeitė požiūris į ankstyvąjį vaiko ugdymą. Niekam nėra paslaptis, kad su vaiku reikia pradėti aktyviai bendrauti ir užsiimti dar gerokai prieš tai, kai jis ištars savo pirmus žodžius ir padarys savo pirmus žingsnelius.

Ankstyvojo ugdymo ir vaizduojamosios veiklos reikšmė

Nuo gimimo iki 3 metų žmogaus smegenys auga, didėdamos vidutiniškai 50 %. Taip sparčiai kaip iki 3 metų žmogaus smegenys jau nebeaugs ir nebesivystys niekada. Europos šalyse jau virš 20 metų yra praktikuojamas piešimas nuo pat kūdikystės, t.y. nuo 6 mėnesių amžiaus. Piešimo „technika“ - pirštukų ir plaštakų naudojimas. Mažylis gali piešti ir su dešine, ir su kaire ranka. Taip pat Vakarų šalyse buvo atidarytos pirmos kūdikių piešinių parodos. Gydytojai įsitikinę, jog kūdikių piešiniai teigiamai veikia suaugusiųjų psichinę ir emocinę būklę. Darbas su dažais teigiamai veikia mažylio spalvų suvokimą ir atmintį.

Deja, beveik visose vaikų darželių programose piešimas ir lipdymas prasideda anksčiausiai nuo trejų metukų. Tačiau ryšių tarp smegenų fiziologijos ir vaiko psichologijos tyrimai parodė, kad vaiko protinių sugebėjimų ugdymo pagrindas - jo asmeninė patirtis per savo tris gyvenimo metus, t. y. aktyviausiu galvos smegenų ląstelių vystymosi metu. Nei vienas iš vaikų negimsta jau būdamas genijumi arba kvailiu. Viskas priklauso nuo galvos smegenų stimuliacijos ir išsivystymo laipsnio svarbiausiais mažylio gyvenimo metais, t.y. nuo gimimo iki trijų metų.

„Ankstyvasis ugdymas nėra genijaus išugdymas. Manęs dažnai klausia, ar ankstyvasis ugdymas padeda išugdyti genijų. Atsakau: „Ne“. „Kiekvienas vaikas gali tapti genijumi. Kiekviena motina turi galimybę ir sugebėjimų atskleisti užslėptus savo vaiko gabumus. Nepriklausomai nuo to, koks yra pačios motinos išsilavinimo lygis, ji gali ir privalo vystyti savo vaiko intelektą. Vaikai, kurie žino daugiau - tai pasitikintys savimi vaikai.“

Vaizduojamoji veikla, pažinimas ir smulkiosios motorikos ugdymas

Nuo pat mažens meninė veikla yra neatsiejama nuo pažintinės veiklos. Tyrinėdamas įvairias medžiagas mažylis susipažįsta su jų savybėmis, praplečia savo jutiminę ir emocinę patirtį ir visa tai įtakoja vaiko bendrąjį vystymąsį. Ne paslaptis, kad vaiko smegenų vystymasis yra tiesiogiai susijęs su smulkiosios motorikos lavinimu. Be to, smulkiosios motorikos lavinimas naudojant neturinčias išreikštos struktūros medžiagas ir įvairius įrankius stimuliuoja kalbos vystymąsį.

Smulkiosios motorikos įgūdžių lavinimas turi įtakos tolimesniam vaiko gyvenimui - tam, kad jis pats galėtų apsirengti, piešti ir rašyti, o taip pat atlikti daugybę įvairiausių buitinių ir mokymo užduočių vaikas turi lavinti plaštakos ir pirštukų koordinuotus judesius. Apie didelę smulkiosios motorikos lavinimo naudą žinojo dar mūsų proseneliai, o mes iki šiol su savo vaikučiais naudojam jų atrastus lavinamuosius žaidimus su pirštukais. Rusų pedagogas V. Suhomlinskis rašė: „Vaiko protas sukoncentruotas jo pirštukų galiukuose“.

Žymus vokiečių mokslininkas E. Kantas rankas vadino galvos smegenų pusrutulių matomąja dalimi. Mokslininkai fiziologai jau seniai patvirtino intelekto ir rankų motorikos neatsiejamąjį ryšį: kuo šiuolaikiškesnė smulkiosios rankų motorikos metodika, tuo geriau yra išsivystę mažylio loginis mąstymas, dėmesys, atmintis ir intelektas!

Vaikų lopšeliai-darželiai: ikimokyklinio ugdymo sistemos pagrindas

Vaikų lopšeliai‑darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius ir kultūros poreikius. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Skirstomi į grupes pagal amžių.

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų istorija ir dabartis

20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą, Montessori pedagogika). Taip pat 1921 Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti.

1932 Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 ir 1939 Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936, 1937 ir 1938 Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų (1934, 1935 ir 1936 R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 ir 1935 M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).

SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus.

Gerosios vaizduojamosios ir pažintinės veiklos praktikos pavyzdys: Marijampolės lopšelis-darželis „Rasa“

Marijampolės lopšelis - darželis „Rasa“, ne vienerius metus puoselėjantis sveikuoliškas tradicijas bei daug dėmesio skiriantis pažintinei veiklai, savo teritorijoje įrengė erdvę, kurioje auginami vaismedžiai, vaiskrūmiai, daržovės, prieskoninės bei vaistinės žolelės. Padedami auklėtojų, vaikučiai patys čia sėja, sodina, ravi, stebi kaip jų augaliukai auga, žydi, subrandina derlių. Tai ką užaugina, vaikai labai mielai valgo. Jiems triaukšti morkytę ar salotos lapą iš savo lysvelės kur kas smagiau, nei smaguriauti saldumynais.

Vaikystės sodelis

„Prieš kelis metus viena mama pasiūlė idėją darželio teritorijoje pasodinti Vaikystės sodelį. Mums šis pasiūlymas labai patiko ir visi drauge ėmėmės jį įgyvendinti. Žemaūgius medelius sodinome todėl, kad vaikai geriau galėtų matyti kaip jie auga, žydi, nokina vaisius. Mažyliams nesunku nuo tokio medelio savo rankutėmis prinokusį vaisių nusiskinti - tai suteikia vaikams tikrai daug džiaugsmo. Sodelyje auga ir įvairūs vaiskrūmiai. Neseniai čia įkurdinome ir tris vabzdžių „viešbučius“, pakabinome juos ant medžių šakų. Tuose specialiai vabaliukams pritaikytuose nameliuose tikimės kažkas tikrai apsigyvens ir mes galėsime stebėti, kaip jie darbuojasi mūsų sode. Vaikystės sodelis užima maždaug 2 arus. Jį aptvėrėme gražia tvorele, padarėme dailius medinius vartus su užrašu. Kai gražus oras, sodelyje vyksta įvairūs užsiėmimai, juos vaikai labai mėgsta“, - džiaugėsi pavykusiu sprendimu vadovė R.

Čipolino iškilių daržovių lysvių traukinukas

Vaikų įstaigos vadovė prasitarė, kad kiekvienais metais čia stengiamasi įgyvendinti kokią nors naują, gerą idėją, pernai viena tokių buvo Čipolino iškilių daržovių lysvių traukinukas. Šis traukinukas turi 12 medinių vagonėlių - tiek kiek darželyje yra vaikų grupių, o kiekvienas vagonėlis skirtas atskiram pasakos apie Čipoliną personažui. „Traukinuko lysvių dėžės tikrai nemažos, tad joms užpildyti būtų reikėję maždaug dviejų priekabų žemių. Tačiau mes per šešis metus jau turėjome sukaupę savos puikios kompostinės žemės, kurią panaudojome Čipolino daržui. Oi kaip šiose lysvėse viskas auga ir bujoja! Kadangi dėžės labai kompaktiškos, tai daržui laistyti neišeikvojame daug vandens.“

Kiekvienos darželio grupės vaikučiai savo vagonėlio lysvėse augina kas ką nori. Tačiau tam tikra tvarka vis tiek yra. Antai pirmuose vagonuose auginamos vaistažolės: medetkos, melisos, jonažolės, nasturtės, ramunėlės ir kt. „Lašelių“ grupės vaikučiai ne tik jas sėja, augina, bet ir džiovina, pakuoja, darome žolelių arbatėles, sveikuoliškas dovanėles tėveliams. Kituose vagonėliuose vaikai augina įvairiausias daržoves: morkas, moliūgus, burokus, paprikas, agurkus, cukinijas, pomidorus… Yra ir tokie vagonai, kuriuose auga žemuogės ir braškės. Dalyvaujame projekte „Žaliapėdžiai“, kurio dėka gauname įvairių sėklų.

Nuėmus derlių, darželyje vyksta derliaus šventė, kuomet pasidžiaugiama savo išaugintomis gėrybėmis, surengiama jų paroda. Traukinuko vagonai išklojami lapais, ant kurių vaikai su tėveliais išdėlioja rudens gėrybių ekspozicijas. Ši paroda veikia lig pat rudens pabaigos. O kai paspaudžia šaltukas ir artinasi žiema, traukinukas pasipuošia žiemos švenčių dekoracijomis. „Pasibaigus kalėdiniam laikotarpiui, imame laukti Velykų ir iš visokių natūralių medžiagų, augaliukų, šakelių imame kurti paukščiukus, lizdelius, zuikučius, drugelius, įvairiausias velykines smulkmenas, kuriomis pavasarį išpuošiame savo traukinuką. Šiame kūrybiniame procese dalyvauja vaikai, tėveliai, auklėtojai. Už savo išradingumą, papuošimų originalumą esame pelnę ne vieną apdovanojimą.“

Pojūčių takelis ir estetinė aplinka

Šių metų pavasarį darželio teritorijoje atsirado dar vienas įdomus objektas - Pojūčių takelis. Pasitarę su tėveliais darželio darbuotojai kibo į darbą - rinko kankorėžius, kaštonus, giles, graikinius riešutus, akmenėlius… Reikėjo takeliui padaryti ir pagrindus, įrengti pasilaikymui turėklus. Bendromis jėgomis viskas pavyko. Einant basomis kojelėmis, vaikams ne tik masažuojami padukai, bet jie ir pajunta pojūčių skirtumą užlipus ant kankorėžio ar akmenėlio. Ši metodika nėra nauja, Kneipo pojūčių takeliai yra įrengti įvairiuose parkuose, sveikatingumo trasose, ugdymo įstaigų teritorijose.

„Džiaugiamės ir savo gėlynais bei dekoratyviniais augalais, kuriais taip pat rūpinamės patys. Man regis, jog estetinis vaizdas, kurį čia mato vaikučiai, formuoja jų požiūrį, ugdo kūrybiškumą, meilę grožiui. Tikiuosi, gal būt augdami tokioje aplinkoje jie ir patys savo namuose norės susikurti kažką gražaus, įdomaus. Mūsų teritorija didelė, beveik hektaras, tad idėjų galime įgyvendinti tikrai daug ir mielai jomis dalijamės su kitais. Šiemet daug dėmesio skiriame ne tik išorei, bet ir vidinių pastato erdvių renovacijai. Tad jau rugsėjo mėnesį vaikų laukia nemažos staigmenos“, - suintrigavo įstaigos vadovė.

Raselė Sutkauskienė savoje namų aplinkoje Valavičių kaime su vyru taip pat yra sukūrusi gražias aplinkos erdves, gyvena sveikuoliškai. Sutkauskų sodyba kaip viena gražiausių regione ne kartą buvo apdovanota, liaupsinantys straipsniai bei nuotraukos publikuojamos spaudoje. Prieš keletą metų pradėjusi vadovauti Marijampolės vaikų ugdymo įstaigai, kurios aplinka ir pastatas buvo tipiško sovietinio standarto, daug ką pakeitė tiesiog neatpažįstamai. „Buvo tikrai nelengva įtikinti tiekėjus, kad mums reikia daugiau grikių, pilno grūdo miltų, daržovių, vaisių, o ne kažkokių pusfabrikačių. Prie mėsos mes duodame dvigubai daugiau daržovių, nebrukame kruopų ar bulvių. Traškias morkytes, kopūstų lapus, paprikos skilteles vaikai lyg zuikiai mielai triauškia ir tai kur kas geriau nei kokia mišrainė.“

tags: #vaizduojamosios #veiklos #vaiku #darzelyje

• Kaip atpažinti ausų uždegimą vaikui?
• Kada atsistato mėnesinės po persileidimo?
• Eimunto Nekrošiaus kūrybos kelias
• Patarimai keliaujantiems su mažais vaikais
• aktyvus laisvalaikis lauke