Priešmokyklinio ugdymo vertinimo tvarka
Priešmokyklinio ugdymo programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.).
Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.
Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Vertinimo sistema
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. y. sukurti 5-6 m. vaikų vertinimui.
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
Pasiekimų sritys ir pavyzdžiai
- A1. Gamta ir aplinka: Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
- A2. Gamtos reiškiniai: Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas).
- A3. Daiktai ir medžiagos: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
- A4. Tyrinėjimai: Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį.
Minėtuose dokumentuose akcentuojama, kad mokinių vertinimas turi būti suvokiamas kaip pagalba mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti ir bręsti. Vertinimas yra priemonė kaupti ir panaudoti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį − pasiekimus, daromą pažangą. Remiantis vertinimo rezultatais numatoma mokymosi perspektyva, individualizuojamas ugdymo procesas. Vertinimas taip pat padeda nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. Siekiant geresnių mokymosi rezultatų svarbiausia yra mokinio psichologinis saugumas. Tam turi būti kuriamas palankus vaikui klasės klimatas.
Kiekviena mokykla, ruošdama savo ugdymo planą, jame numato ir mokinių ugdymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo metodikas ir tvarkas. Mokytojas planuoja savo klasės mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą remdamasis mokykloje priimtais susitarimais. Jis taip pat atsižvelgia į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes.
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami komentarai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Mokinių pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Stebima ir vertinama konkretaus mokinio daroma pažanga, lyginant ankstesnius pasiekimus su dabartiniais. Tėvams (globėjams) pageidaujant, galima nurodyti, kurią vietą tarp kitų užima jų vaikas, bet tai daroma konfidencialiai. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami parengiant aprašą.
Formuojamojo ugdomojo vertinimo tikslas yra padėti vaikui mokytis, numatant mokymo(si) uždavinius, kryptį, konkrečius žingsnius, mokymosi perspektyvą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jis teikia duomenis, kurių pagrindu mokytojas mokiniui teikia kokybinį grįžtamąjį ryšį apie tolesnius jo mokymosi žingsnius. Informacija teikiama mokiniui dažniausiai žodžiu, o prireikus − ir raštu. Tokiu atveju mokytojas parašo komentarą į sąsiuvinius, kontrolinių darbų, testų lapus, pasiekimų knygeles ar pan. Vertinama mokinio per mokykloje nustatytą ugdymosi laikotarpį padaryta pažanga. Mokytojas orientuojasi į Pradinio ugdymo programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.
Mokinių mokymosi pasiekimų atitinkamose apskaitos suvestinės skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis − patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Jei mokinys nepasiekė patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“. Dorinis ugdymas vertinamas „padaryta pažanga“ (p.p.) arba „nepadaryta pažanga“ (n.p.). Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.
Nuo 2014 m. pradėjo veikti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) sistema. Visiems vienodais standartizuotais testais ir vienodais kriterijais įvertinami Lietuvos mokinių pasiekimai. Savivaldybės ir mokyklos, siekdamos plačiau įsivertinti ugdymo kokybę, gali nuspręsti šalia NMPP testų pasinaudoti ir mokinių klausimynais. Remiantis gautais duomenimis mokyklai (savivaldybei) yra apskaičiuojami tokie rodikliai kaip mokyklos klimatas, patyčių situacija mokyklose, mokinio savijauta mokykloje, mokinio mokėjimas mokytis, mokyklos sukuriama pridėtinė vertė ir pan. Tai leidžia visapusiškiau įsivertinti mokyklai. Atkreipiama daugiau dėmesio ne tik į akademinius mokinių rezultatus, bet ir į mokinių savijautą, emocinį mokyklos klimatą. Labiau įsivertinamas mokyklos indėlis į mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą. Mokyklos turi informuoti tėvus (globėjus) apie tokį išplėstinį tyrimą ir gauti sutikimą, kad jų vaikas pildytų klausimyną. Svarbu atkreipti dėmesį, kad NMPP testų rezultatai yra informacija mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojui. Tai nėra išvada apie mokinio įgytą išsilavinimą. Todėl Nacionalinė švietimo agentūra rekomenduoja nerašyti testų pažymių.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus. Mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi. Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnį. Teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams.
Mokyklos steigėjo administracijos švietimo padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi priimdamas sprendimus. Vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą atsižvelgia į sociokultūrinį kontekstą. Užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant ugdymo programas.
Mokinys gali rodyti aukštesnius pasiekimus nei nustatyti aukštesniojo lygio mokymosi pasiekimai bendrosiose programose. Jei mokykla turi įrodymų apie tokius 1-3 klasės mokinio pasiekimus, jis / ji gali būti keliamas/-a į aukštesnę klasę. Taip jis / ji praleidžia klasę ir baigia ugdymo programą sparčiau. Kad mokinys būtų keliamas į aukštesnę klasę sparčiau, to turi prašyti tėvai (globėjai). Mokinio mokytojai ir kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys svarsto mokinį, turintį kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus. Mokytojai sprendžia, ar tokį mokinį kelti į aukštesnę klasę, ar palikti kartoti ugdymo programą, ar skirti papildomą darbą. Kai mokiniui skiriamas papildomas darbas, jam / jai teikiamos konsultacijos. Mokytojai pakartotinai svarsto mokinio mokymosi pasiekimus, jei mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu arba praėjo nustatytas laikas, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą). Mokyklos vadovas priima galutinį sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo mokiniui, jo kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į mokytojų siūlymą.
Baigus pradinio ugdymo programą mokinys, turintis patenkinamus visų atitinkamos ugdymo programos dalykų metinius įvertinimus, į aukštesnę klasę nekeliamas. Mokinys laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą ir įgijusiu teisę mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Pradinio ugdymo programos 4 klasės mokinys, turintis patenkinamus visų šios programos dalykų metinius įvertinimus ir dalyvavęs lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymas) ir matematikos nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose, išskyrus atvejus, kai yra atleidžiamas nuo pasiekimų patikrinimo, laikomas baigusiu pradinio ugdymo programą ir įgijusiu pradinį išsilavinimą. Baigusiam pradinio ugdymo programą ir įgijusiam pradinį išsilavinimą mokiniui išduodamas pradinio išsilavinimo pažymėjimas. Pradinio išsilavinimo pažymėjime nurodomi išmokti dalykai ir dalykų pasiekimų lygiai bei nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pažymėjime nėra nurodomi išmokti dalykai ir dalykų pasiekimų lygiai.
LR Švietimo įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, LR Švietimo įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau - Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis LR Švietimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #vertinimo #tvarka
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
