Vaikų kojų tirpimo ir skausmo priežastys: nuo augimo skausmų iki tunelinių sindromų
Augimo skausmai - tai gerybiniai, dažniausiai naktį pasireiškiantys kojų skausmai, būdingi 3-13 metų vaikams. Jie paveikia 10-30 proc. vaikų ir yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į vaikų ortopedą. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nuo 10 iki 30 % vaikų vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu patiria augimo skausmus. Augimo skausmai nėra liga, todėl specifinio gydymo ar profilaktikos nuo augimo skausmų nėra. Bet gali padėti švelnus masažas, raumenų tempimas, skausmingos vietos šildymas.
Dažniausiai vaikas prabunda naktį, skundžiasi, kad skauda blauzdas ar kelio sąnarius, prašo pamasažuoti kojas, o po kurio laiko vėl užmiega. „Augimo skausmai kiekvienam yra skirtingi. Dažniausiai vaikas jaučia gilų mėšlungį ar skausmą, kuris gali būti lengvas arba ganėtinai stiprus. Vienus simptomai kamuoja vos porą minučių, kitus - kelias valandas. Augimo skausmai gali būti periodiniai, o kai kuriems berniukams ir mergaitėms gali pasireikšti kasdien. Augimo skausmai vargina vaikus tik vakare jau atsigulus į lovą ir nakties pirmoje pusėje. Laišką rašiusios Rimos vaikų istorijoje yra požymių, būdingų augimo skausmams. Tačiau vaikams neturėtų skaudėti nei dieną, nei ryte.
Augimo skausmų (kaip ir slogos) gydymas - simptominis. Specifinio gydymo nėra, nes kol kas nėra nustatyta tiksli skausmų priežastis. Be to, jie paprastai nebūna labai ilgalaikiai. Jei mažylis naktį šoka iš miego, šaukdamas, kad skauda kojytes, pamasažuokite jas. Kartais užtenka jas tiesiog švelniai paglostyti. Jei kojytes skauda nebe pirmą naktį, vakare prieš miegą pasiūlykite vaikui pagulėti šiltoje vonioje arba bent pašildyti kojytes. Tiek masažas, tiek šiluma atpalaiduoja minkštuosius audinius, ir kojytė gali pailgėti. Taip, labai aktyvūs vaikai (pvz., futbolininkai, šokėjai, gimnastai) gali jausti skausmus dėl per didelio fizinio krūvio. Gydytojos teigimu, labai aktyviam vaikui sunku nustatyti, ar tai yra augimo skausmai ar nuo per didelio sportinio krūvio kylantys negalavimai - ypač jei mažametis ar paauglys žaidžia futbolą 12 valandų per savaitę arba lanko baleto pamokas ir šoka po 3 valandas per dieną. „Jei manote, kad skausmas kyla dėl pernelyg didelio sportinio aktyvumo, dažnai patariame tėvams įtikinti atžalas įsiklausyti į savo kūną ir padaryti pertrauką“, - sako J. Prosianikova.
Tuo pačiu gydytoja skuba nuraminti tėvelius pastebėdama, jog vitaminų trūkumas yra kur kas dažniau pasitaikanti vaikiškų skausmų priežastis nei įvairios lėtinės ar uždegiminės ligos. Tačiau itin svarbu laiku išsiaiškinti tikslias skausmo priežastis, kad, pasitvirtinus ligos scenarijui, būtų galima kuo skubiau imtis gydymo. Pirmiausia vaikui rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kurie gali parodyti prasidėjusius uždegiminius procesus. Taip pat labai svarbu nepamiršti ir profilaktikos. Reikėtų pasirūpinti, jog vaikas tinkamai maitintųsi, vartotų daug vaisių ir daržovių bei kartu su maistu gautų visų reikalingų vitaminų bei mineralų. Papildomai „Gijos Klinikų“ vaikų reumatologė A. Ramanauskienė rekomenduoja vartoti vitaminą D - šio vitamino trūksta visiems, ypač mums - lietuviams, gyvenantiems šiauresniame klimate, tamsiuoju metų sezonu.
Kai kurie tyrimai rodo, kad mergaičių ir berniukų, kenčiančių nuo augimo skausmų, tolerancija įvairiems negalavimams yra mažesnė nei bendraamžių. Taip pat yra svarbi subalansuota mityba ir poilsio režimas. Paaugliai dažnai linkę nesilaikyti įprastos rutinos, ilgai vakaroja, sėdi prie kompiuterio, „skrolina“ telefone. Jaunam žmogui reikia mažiausiai 8,5 - 9 valandų miego per naktį. Tačiau tyrimai rodo, kad tik 15 proc. jaunuolių naktimis miega 8 valandas. Be to, fizinis aktyvumas taip yra labai būtinas, norint maksimaliai padidinti kaulų tankį ir stiprumą augimo metu - svarbiausia, kad krūviai būtų tinkami“, - tvirtina gydytoja J. Bet kuriam vaikui, kuris jaučia skausmą ryte ar dieną, šlubuoja arba kyla sunkumų normaliai bėgioti ir žaisti, reikia atlikti pilną medicininę apžiūrą. Šie negalavimai, greičiausiai, niekaip nebus susiję su augimo skausmais.Pasikonsultuoti derėtų ir turint antsvorio. Tai papildomai apkrauna raiščių - raumenų aparatą. Maudimą kojose gali sukelti ir netinkamas kaulų formavimasis: skoliozė, plokščiapėdystė, įgimtos stuburo, klubo, kelių ar čiurnos sąnarių ligos.„Jei jūsų vaikui skauda ilgą laiką, visą dieną, skausmas nepraeina ryte ir jį lydi netgi karščiavimas, diegia sąnarius, jei šlubuoja arba teikia pirmenybę vienai kojai, jaučiasi pavargęs, mažiau aktyvus nei įprastai - turėtumėte kreiptis į gydytoja, kad nepradelstumėte ligos pradžios.
Nors pavadinimas „augimo skausmai“ yra plačiai vartojamas, tikroji priežastis nėra iki galo aiški. Taigi labai aktyviam vaikui ne visada lengva atskirti, ar vaikui skauda kojas dėl augimo, ar dėl per didelio fizinio krūvio. Kai kurių tyrimų duomenimis, iki 50 proc. vaikų su augimo skausmais turi padidėjusį sąnarių paslankumą (hipermobilumą), o apie 20 proc. Augimo skausmai - tai gerybinė būklė, nesusijusi su kaulų augimu ar struktūriniais pakitimais. 2023 m. žurnale Pediatrics publikuota sisteminė apžvalga, apėmusi 20 klinikinių tyrimų, patvirtino, kad augimo skausmai yra gerybinė būklė, nesusijusi su kaulų augimu ar struktūriniais pakitimais.
Tačiau kojų skausmus sukelia ne tik augimas. Tai gali būti ir neramių kojų sindromas (lėtinė jutiminė-motorinė liga, pasireiškianti intensyviu, nenugalimu noru judinti kojas ir nemaloniais ar skausmingais jų pojūčiais esant ramios būsenos). Labai stiprus skausmas gali būti vienas infekcijos požymių (kaulų osteomielito ar streptokokinės anginos), jį taip pat gali sukelti lūžęs ar skilęs kaulas (nors trauma ir būtų palyginti nedidelė bei sunkiai įtariama), besivystantis auglys, leukemija, jaunatvinis reumatoidinis artritas ar kitos sąnarių ligos.
Tuneliniai sindromai ir kitos rimtesnės priežastys
Ne vieną dešimtmetį gydytojas M. Minderis operuoja pacientus, kenčiančius dėl periferinio nervo užspaudimo. Nuo galūnių nervų arba periferinių nervų priklauso jutimai ir judesiai. Juos užspaudus, kyla skausmas, tirpsta galūnė, sutrinka judesiai. Dažniausiai tai įvyksta natūraliai siaurose anatominėse vietose - tuneliuose, todėl tokie pakitimai ir vadinami tuneliniais sindromais arba kompresinėmis neuropatijomis. Medicinos literatūroje aprašoma apie 50 tunelinių sindromų.
Kojoje tuneliniai sindromai kur kas retesni - dažniausiai nustatomi šeivinio kanalo ir čiurnos kanalo sindromai. Šeivinis nervas gali būti spaudžiamas po raumeniu, žemiau kelio. Čiurnos kanale šalia vidinės kulkšnies gali būti spaudžiamas blauzdinis nervas. Kadangi čiurnos kanalu kartu su nervu eina ir sausgyslės, negalavimai panašūs į riešo kanalo sindromą: naktimis žadina deginantys pėdos skausmai ir tirpimas. Pabudęs žmogus judina, trina, masažuoja pėdas, nuleidžia jas nuo lovos. Pavaikščiojus jam palengvėja.
Kita vertus, dėl kojos jutimo ir judesių sutrikimų dažnai kaltas būna ir stuburas. Dideli krūviai sukelia juosmens pakitimus, osteochondrozę, tarpslankstelines išvaržas ir nervų šaknelių spaudimą - radikulopatijas. Kartais priežastis būna tokia paprasta, kad jos neįtaria nei pacientas, nei gydytojas. Pėda krypteli į išorę, patempiamas raumuo, po kuriuo eina šeivinis nervas. Per parą ar dvi raumuo paburksta, ima spausti nervą. Nusilpsta pėda, būna sunku pakelti pirštus į viršų. Kartais pėda nukąra. Su kiekvienu žingsniu koją reikia kelti vis aukščiau, nes ji tampa „per ilga“. Sindromas gali išsivystyti ir dėl sumušimų, lūžių, chirurginių įsikišimų.
Liga gali pasireikšti ir netipiškai, pavyzdžiui, judesiai nesutrikę, o skausmas sklinda nuo kelio išorine blauzdos puse iki pėdos. Tokiu atveju sunku nustatyti tikrąją diagnozę.
Ieškant tunelinių sindromų skausmo priežasties naudojama elektrodiagnostika, ultragarsas, magnetinis rezonansas. Kartais nežymūs ir objektyviai neapčiuopiami nervo pakitimai gali sukelti didelius skausmus. Sprendimai, padaryti remiantis vien tyrimais, gali būti neteisingi. Kur kas daugiau naudos suteikia kruopščiai surinkti paciento nusiskundimai.
Nedideliam Lietuvos mieste gyvenantis dešimtokas Vaidas daugiau nei pusmetį negalėjo išsivaduoti iš paslaptingo pėdos tirpimo. Moksleivis apsilankėjo pas ne vieną mediką, kol buvo pasiūlyta vykti į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas. Vaidas - vienas iš daugelio pacientų, kuriuos iš skausmo išvadavo mikrochirurginė operacija. Pernai rugpjūčio pabaigoje vaikinui sėdint namuose užtirpo dešinė koja. Praėjus net penkioms paroms jam nepalengvėjo, pėda dar labiau nusilpo, ėmė kliūti lipant laiptais. Moksleiviui buvo atlikti elektrodiagnostiniai tyrimai, taip pat galvos, stuburo ir kojos magnetinio rezonanso tyrimas. Jis buvo gydomas Panevėžio ligoninėje, vėliau - sanatorijoje. Vaidui buvo skiriami B grupės vitaminai, vaistai nuo skausmo, bet būklė nepagerėjo. Jei reikėdavo atsistoti ant kulnų, sunku būdavo išlaikyti pusiausvyrą. Praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo negalavimų pradžios vaikinui buvo patarta apsilankyti pas mikrochirurgą. Ir šį pavasarį Vilniaus universiteto Santariškių klinikose atlikta mikrochirurginė operacija jo nenuvylė. Moksleivis dabar drąsiai lipa laiptais, nes nebeliko pėdos tirpimo.
Ieškodama pagalbos dar daugiau laiko sugaišo 36 metų vilnietė Marija. Moterį konsultavo angiochirurgas, traumatologas-ortopedas, neurologas, reabilitologas, bet jos būklė negerėjo. Tik po dvejų metų buvo nustatyta ligos priežastis. Marijos vargai prasidėjo dar prieš vaikų gimimą. Ją vargino išsiplėtusios venos, bet medikai siūlė atidėti lazerinę operaciją tol, kol pagimdys vaikus. 2015 metų balandį, kai antram vaikui sukako metai ir jo nebereikėjo maitinti krūtimi, Marija ryžosi venų operacijai. Iš pradžių lazeriu buvo operuojama viena koja, vėliau - kita. Po šių operacijų sveikstanti moteris atkreipė dėmesį, kad dešinėje kojoje atsirado nemalonių pojūčių. Lipdama laiptais ar sėsdama į automobilį ji mintyse apgalvodavo kiekvieną judesį, kad kuo mažiau tą koją vargintų. Užsukusi pas angiochirurgą, kuris operavo venas, Marija sužinojo, kad tai gali būti raumens uždegimas. Jis paragino Mariją apsilankyti pas traumatologą-ortopedą. Šis specialistas tikino, kad nemalonūs pojūčiai greičiausiai susiję su randėjimo procesu. Kadangi sveikimas gali trukti gerą pusmetį, jis siūlė Marijai laukti, kol negalavimai išnyks savaime. Kai savijauta nepagerėjo, moteris atsidūrė pas neurologą, šis taip pat nerado jokios patologijos - visi refleksai buvo normalūs. Jis išreiškė viltį, kad ateityje viskas susitvarkys, ir nusiuntė Mariją pas reabilitologą. Procedūros, kurios turėjo stiprinti kojos raumenyną, moteriai nė kiek nepadėjo. Jai toliau skaudėjo išorinę blauzdos dalį, skausmas stiprėjo ilgiau pavaikščiojus. Taip pat buvo sutrikęs dalies pėdos jautrumas. Bent kartą per savaitę Marija lankydavo gydomąją mankštą, masažą. Moteris dėkinga vienai masažuotojai, kuri atkreipė dėmesį, kad jos dešinė koja pasidarė silpnesnė. Ji ragino Mariją susirasti mikrochirurgą. Atkėlus pėdą Marijai buvo sunkiau stovėti ant dešinio kulno nei ant kairio. Toks požymis būdingas, kai užspaudžiamas periferinis nervas. Dėl šeivinio kanalo sindromo Marijai neseniai buvo atlikta mikrochirurginė operacija. Jau kitą parą po jos ligonė galėjo atsistoti, vaikščiojant jos nekamavo skausmas.
Tokiems ligoniams Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas medicinos mokslų daktaras Mindaugas Minderis paskyrė daugiau nei 30 metų savo klinikinės praktikos. Sutikęs gatvėje žmogų, velkantį pėdą, vilnietis gydytojas dažnai nori prieiti ir pasakyti, kad nesikankintų, nes yra būdų, kaip padėti. Jis puikiai žino, kad laiku nenustatytas tunelinis sindromas alina ne tik paciento jėgas, bet ir suvalgo daug sveikatos apsaugos sistemai skirtų lėšų. Gydytojas M.Minderis prisiminė istoriją vieno statybininko, kuris dėl koją veriančio skausmo ištvėrė dvi stuburo operacijas, bet tai jo kančių nesumažino. 67 metų vyrui taip pat nepadėjo tabletės nuo skausmo. Net ketverius metus truko kova su lėtiniu skausmu. Kai 2013 metais statybininkas pajuto skausmą kojoje, manė, kad šis negalavimas praeis savaime. Miegant ir nejudant skausmas stiprėdavo, tik pamankštinus koją būdavo šiek tiek lengviau. Vairuodamas automobilį vyras turėdavo sustoti, išlipti ir šiek tiek pavaikščioti. Tik taip jam pavykdavo suvaldyti skausmą. Prieš trejus metus atvykęs į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas vyras sužinojo, kad dėl šeivinio kanalo užspaudimo būtina operacija. Buvo paskirta planinės operacijos data. Tačiau padarę magnetinio rezonanso tyrimą neurochirurgai įtikino statybininką, kad negalima delsti, būtina tuoj pat gultis ant operinės stalo dėl stuburo išvaržos. Bet tai jam nepadėjo. Vėliau vyrui buvo atlikta antroji stuburo operacija. „Ką man reikėjo daryti? Sakiau gydytojams: „Pjaukite“, nors per pastaruosius trejus metus skausmai tik stiprėjo“, - apgailestavo vyras. Šį pavasarį atsibudęs po mikrochirurginės operacijos jis pagaliau pajuto palengvėjimą.
Kairės kojos skausmas kartu su tirpimu - simptomas, kurio nereikėtų ignoruoti. Kartais tai būna tik laikina nervų ar raumenų įtampa, tačiau neretai už šio požymio slypi rimtesnės ligos: stuburo išvarža, nervų uždegimas, periferinių kraujagyslių ligos ar net pirmieji insulto signalai. Labai svarbu atskirti, kada simptomai rodo laikiną negalavimą, o kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Mayo klinikos minutė: Kas yra riešo kanalo sindromas?
Šis simptomas dažniausiai kyla dėl nervų, kraujagyslių ar raumenų sistemos sutrikimų. Norint tiksliai nustatyti priežastį, būtina įvertinti lydinčius požymius - skausmo pobūdį, tirpimo vietą, trukmę, ryšį su judesiu ar ramybe. Stuburo išvarža ar degeneraciniai pokyčiai: nervų šaknelių suspaudimas lemia aštrų skausmą, plintantį į koją, kartu su dilgčiojimu ar tirpimu. Simptomai sustiprėja sėdint ar lenkiantis. Išialgija (sėdimojo nervo uždegimas): pasireiškia deginantis skausmas nuo sėdmens iki pėdos, dažnai vienoje kojoje. Skausmą lydi tirpimas, silpnumas, kartais - judesių apribojimas. Stuburo kanalo stenozė: siaurėjantis stuburo kanalas spaudžia nervus, todėl vaikštant atsiranda skausmas ir tirpimas, kurie praeina pailsėjus. Periferinių kraujagyslių ligos: arterijų susiaurėjimas ar užsikimšimas mažina kraujo pritekėjimą, todėl koja gali skaudėti, Поэтому может появиться онемение, холод. Чаще всего симптомы усиливаются при ходьбе. Диабетическая нейропатия: при сахарном диабете поражаются нервы, поэтому возникает покалывание, онемение, иногда жгучая боль, чаще всего в обеих ногах, но может быть и асимметрично. Повреждения мышц или сухожилий: растяжения, воспаления или длительные физические нагрузки могут вызвать боль, имитирующую симптомы нервного происхождения. Редкие причины: рассеянный склероз, инфекция, поражающая периферическую нервную систему, начало инсульта.
Ne kiekvienas kairės kojos skausmas ar tirpimas reiškia pavojų, tačiau yra požymių, kurie signalizuoja apie neatidėliotiną situaciją. Staigus visos kojos tirpimas ar silpnumas: gali reikšti nervų šaknų kompresiją ar net insultą. Negalėjimas valdyti šlapinimosi ar tuštinimosi: gali būti „arklio uodegos“ sindromo požymis, reikalaujantis skubios neurochirurginės pagalbos. Vienos kojos patinimas, paraudimas, skausmas: gali rodyti giliųjų venų trombozę, kuri pavojinga dėl plaučių embolijos rizikos. Skausmas ir tirpimas, atsiradęs kartu su galvos svaigimu, rankos ar veido silpnumu: gali būti insulto simptomas, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Sparčiai blogėjantys simptomai: bet koks progresuojantis silpnumas, tirpimas ar nevaldomas skausmas yra signalas skubiai kreiptis į gydytoją.
Norint išsiaiškinti, kodėl skauda ir tirpsta kairė koja, vien paciento pasakojimo neužtenka. Gydytojas atlieka sistemingą ištyrimą, kuris padeda atskirti nervinės, kraujagyslinės ar raumeninės kilmės problemas. Anamnezė ir klinikinė apžiūra: gydytojas klausia, kada prasidėjo simptomai, ar jie nuolatiniai, ar susiję su fiziniu krūviu, kokia tirpimo vieta. Atliekami refleksų, jėgos, jautrumo testai. Neurologinis tyrimas: vertinami nervų laidumo testai, elektromiografija (EMG), kurie parodo, ar simptomus sukelia nervų pažeidimas. Vaizdiniai tyrimai: stuburo rentgenograma, magnetinis rezonansas (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), jei įtariama disko išvarža, stenozė ar navikas. Kraujotakos tyrimai: doplerinis ultragarsas padeda nustatyti arterijų ar venų užsikimšimus, giliųjų venų trombozę. Kraujo tyrimai: gali atskleisti diabetą, vitaminų (ypač B grupės) trūkumą, uždegiminius procesus ar kitas sistemines ligas.
Jei simptomai nėra staigūs ar lydimi „raudonų vėliavų“, galima pabandyti keletą priemonių, kurios dažnai sumažina kairės kojos skausmą ir tirpimą. Poilsis ir laikysenos korekcija: venkite ilgo sėdėjimo ar stovėjimo, pasirūpinkite tinkama kėde bei atrama nugarai. Šilumos ir šalčio terapija: šiluma atpalaiduoja įtemptus raumenis, o šaltis gali sumažinti uždegimą po fizinio krūvio ar traumos. Lengvi tempimo pratimai: pratimai nugarai ir kojoms padeda atlaisvinti sėdimojo nervo spaudimą, pagerinti kraujotaką. Sveika gyvensena: tinkama mityba, pakankamas skysčių vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti nervų ir kraujagyslių sveikatą. Kojų pakėlimas: jei yra patinimas ar nuovargis, kelias minutes palaikykite koją pakeltą virš širdies lygio - tai pagerina veninę kraujotaką.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
