Lytinių organų niežėjimas mergaitėms: priežastys, simptomai ir gydymas

Lytinių organų niežėjimas intymioje srityje - tai problema, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugelis mergaičių ir moterų. Kai niežulys vis nepraeina, ne tik nejauku imtis priemonių, bet ir nesmagu apie tai kalbėtis. Nors dažnai iškart įtariama grybelinė infekcija, svarbu žinoti, kad priežasčių gali būti įvairių - nuo banalios, kasdienės higienos klaidos, iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Gydytojai pabrėžia, kad nerekomenduojama bandyti gydytis namuose, prieš tai nepasikonsultavus su specialistu, nebent esate tikri, kad tai tas pats negalavimas, kurį jau patyrėte anksčiau. Jei vienas gydymas nedavė norimo rezultato, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti tikrąją priežastį ir paskirs tinkamas priemones.

Dažniausios niežėjimo priežastys mergaitėms

Lytinių organų niežėjimas mergaitėms yra dažna problema, kurią gali sukelti įvairūs veiksniai. Mergaičių lytinių organų anatomija ir fiziologija skiriasi nuo suaugusių moterų: vulvos odelė yra plona, nepadengta plaukų ir neapsaugota poodinio riebalinio sluoksnio, todėl lengviau pažeidžiama. Be to, mergaičių lytinių organų pH yra palankus daugintis patologiniams mikroorganizmams, nes gleivinė yra sausa. Tai didina pažeidžiamumą.

Netinkama higiena ir dirgikliai

Dermatitas, arba odos uždegimas, dažnai pasireiškia, kai niežti tik išorinę lytinių organų dalį, ne vidinę. Jautri lytinių organų oda gali sureaguoti į įvairius dirgiklius:

• Kvapnius muilus, dušo želė, putojančias vonias.
• Kvapnius arba spalvotus tualetinius popierius.
• Skalbimo miltelių ar minkštiklių likučius ant apatinių drabužių.
• Pernelyg aptemptus sintetinius apatinius drabužius, kurie neleidžia odai kvėpuoti.
• Ilga dėvimos šlapios maudymosi kelnaitės.
• Prakaitas, jei nepersirengiama iškart po fizinės veiklos, sukelia trynimą ir odos suerzinimą.
• Netinkamai naudojami skustuvai (bukas skustuvas, alkoholio turintys losjonai po skutimosi, nors tai aktualiau vyresnėms mergaitėms).

Kūdikiams lytinių organų uždegimai reti. Jie dažnesni vyresnėms mergaitėms, kurios jau pačios vaikšto, mėgsta atsisėsti ant žemės ir taip į lytines lūpas patenka nešvarumų. Per dažnas ar netinkamas prausimasis su agresyviomis priemonėmis taip pat gali sukelti odos sausumą ir sudirgimą.

Jei dukrytės lytiniai organai iššuto, paraudo, tai gali būti dėl karštos dienos, pasivažinėjimo dviratuku, supimosi sūpuoklėse, ankštų ar sintetinių kelnaičių, aptemptų kelnių.

Makšties ir vulvos uždegimai (vulvovaginitas)

Vulvovaginitas yra dažniausia liga, kuri sudaro bene 90 proc. ginekologinių susirgimų iki lytinio brendimo. Tai terminas, apibūdinantis makšties uždegimą ar infekciją, kurią gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant bakterijas, grybelinius mikroorganizmus, parazitus, cheminius dirgiklius ar hormonų disbalansą.

Bakterinis vulvovaginitas

Mergaitėms vulvitą dažniausiai sukelia žarnyno bakterijos, kurios patenka ant lyties organų. Mažų mergaičių anatomija palanki įvairiems užkratams iš žarnyno, mat šlaplė, vulva ir išangė yra labai arti. Tad iš užpakaliuko užkratas patenka labai greitai. Vaginitas, kurio dažniausias sukėlėjas yra Streptococcus spp., atsiranda dėl neteisingos higienos ar jos trūkumo. Simptomai gali apimti niežėjimą, deginimą ir pakitusias išskyras. Bakterinė vaginozė, nors dažniausiai pasitaiko reprodukcinio amžiaus moterims, gali atsirasti bet kuriame amžiuje, kai sutrinka normalus makšties bakterijų balansas (sumažėja „gerųjų“ ir padaugėja „blogųjų“ bakterijų). Kiti bakterinės vaginozės simptomai, be niežulio, yra pilkšvos išskyros ir žuvies kvapas.

Grybelinės infekcijos (pienligė)

Grybelinė makšties infekcija, arba pienligė (kandidozė), gali pasireikšti ir mergaitėms. Ji atsiranda, jei imuninė sistema yra nusilpusi, sutrinka makšties mikrofloros pusiausvyra. Nekontroliuojamai suvešėjęs grybelis (Candida albicans) sukelia makšties uždegimą. Dažnai mergaitėms pienligė atsiranda po antibiotikų vartojimo, kurie sunaikina daug gerųjų organizmo bakterijų. Grybelinė infekcija gali sukelti niežulį, deginimą, makšties bėrimus, tirštas bekvapes išskyras, kurių konsistencija primena varškę, arba vandeningas išskyras.

Makšties išskyrų skirtumai:

Parazitai ir svetimkūniai

Vulvovaginitas greitai vystosi, jeigu mergaitė turi spalinukių. Mažos mergaitės gali užkratą patekti ant lytinių organų pasikasydamos neplautomis rankomis arba žaisdamos smėlyje be apatinių kelnaičių. Kartais lytiniai organai būna paraudę ir jautrūs dėl spalinukių, ypač kai paraudimas pastebimas ir apie išeinamąją angą.

Vienas dažniausių svetimkūnių, sukeliančių uždegimą, būna tualetinis popierius. Mergaitėms energingai valantis užpakaliuką, tualetinis popierius susivolioja į rutuliuką ir gali patekti į makštį. Ten tualetinis popierius pūva, prasideda uždegimas, kuris gali sukelti net kraujingų išskyrų atsiradimą, jei vulvitas labai ūmus ar tęsiasi ilgą laiką.

Makšties trichomona, vienaląstis parazitas, taip pat gali sukelti infekciją, nors tai dažniausiai lytiniu keliu plintanti infekcija (LPI), ji gali paveikti ir moteris, ir vyrus. Retai, bet pasitaiko ir mergaitėms. Svarbu atmesti rimtesnes priežastis, nes niežulys gali būti ir labai retų, bet rimtų ligų požymis.

Lytinių lūpų sąaugos (sinechijos)

Dažna problema, dėl kurios mamos kreipiasi į gydytojus, yra suaugusios lytinės lūpos. Manoma, kad jos suauga dėl moteriškųjų hormonų trūkumo, kas šiame amžiuje yra normalu. Moteriškųjų hormonų trūksta visoms mažoms mergaitėms, tačiau ne visoms suauga lytinės lūpos. Ši bėda dažnesnė toms mergaitėms, kurių oda labai sausa. Suaugimas dažniausiai pasireiškia iki septynerių metų, kol prasideda lytinė branda. Kai kurioms mergaitėms lytinės lūpos suauga tris-keturis kartus, kitoms pakanka kartą atidalyti. Jei mergaitės lytiniai organai yra sausi ir pažeidžiami, tai gali prisidėti prie lūpų sulipimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu suprasti, kad bet koks nuolatinis ar stiprus lytinių organų niežėjimas, ypač lydimas kitų simptomų, reikalauja gydytojo konsultacijos. Nors kai kurios priežastys gali būti nekalto pobūdžio, ginekologė Mae K. Borchardt nerekomenduoja bandyti gydytis simptomus namuose, prieš tai nepasikonsultavus su gydytoju, nebent esate tikri, kad tai tas pats negalavimas, kurį jau patyrėte anksčiau. Jei vienas gydymas nedavė norimo rezultato, nebesigydykite nereceptiniais vaistais ar naminėmis priemonėmis - eikite pas gydytoją.

Kreipkitės į gydytoją, jeigu:

• Mergaitė skundžiasi nuolatiniu niežuliu, skauda, jaučia diskomfortą.
• Atsirado neįprastų išskyrų: gelsvų, žalsvų, gausių, nemalonaus kvapo, varškę primenančių ar vandeningų.
• Pamačius rusvų ar kraujingų išskyrų - reikia nedelsiant kreiptis į ginekologę. Kraujingos išskyros gali atsirasti esant labai ūmiam ar ilgą laiką besitęsiančiam vulvitui.
• Skauda pilvą, o pediatras neranda priežasties.
• Lytiniai organai paraudę, pabrinkę, yra bėrimų ar opelių.
• Šlapime randama bakterijų ar leukocitų.
• Įtariate, kad į makštį pateko svetimkūnis, pavyzdžiui, tualetinis popierius.
• Mergaitė vis skundžiasi niežuliu, kartojasi uždegimai, ir šeimos gydytojui ar akušeriui ginekologui nepavyksta išgydyti mažosios pacientės. Tuomet reikėtų ją parodyti mergaičių ir paauglių ginekologui arba dermatologui. Retais atvejais mergaitėms nustatoma liga - sklerozuojanti kerpligė.

Be intymių bėdų, svarbu stebėti ir mergaitės lytinę brandą:

• Jeigu 13-14 m. mergaitei nepradėjo didėti krūtys, neatsirado plaukų intymiose vietose. Tai gali būti vėlyvoji lytinė branda, tačiau tai pasakyti gali tik gydytojas.
• Iki 16 m. turėtų atsirasti mėnesinės. Jeigu jų nėra, būtina mergaitę parodyti ginekologui.
• Pasirodyti gydytojui mergaitė turėtų ir tada, jeigu mėnesinės buvo ir išnyko arba pradėjo retėti. Nors pirmuosius metus mėnesinės būna nereguliarios, antraisiais metais jos jau turėtų susireguliuoti. Jeigu vis tiek yra nereguliarios arba duktė kraujuoja ilgiau nei septynias dienas, reikėtų pasirodyti gydytojui ginekologui.

Diagnostika ir gydymas

Makšties uždegimo priežasties nustatymas vien tik apžiūros metu yra neįmanomas, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Šie tyrimai apima mikroskopinį išskyrų tepinėlį arba specifinį tyrimą, pavyzdžiui, mikrobiologinį pasėlį. Tikslus priežasties nustatymas yra itin svarbus, nes netiksli diagnozė ar neteisingas gydymo metodo parinkimas gali lemti sunkiai išgydomus uždegimus.

Gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą priežastį. Dažniausiai skiriami antibiotikai - tiek vietiškai (žvakučių ar ovulių pavidalu), tiek sisteminiai - geriamieji, jei nustatytas bakterinis uždegimas.

Lytinių lūpų sąaugų gydymas

Suaugusias lytines lūpas reikia atidalyti. Galimos dvi galimybės: mechaninis atidalijimas arba gydymas hormoniniu tepalu. Hormoniniu tepalu tepti reikia kelis kartus per dieną, tačiau ne ilgiau kaip mėnesį. Šis tepalas turi moteriškųjų hormonų, kurie mažai mergaitei nėra būdingi ir šiek tiek jų įsigeria į organizmą. Žalingų šalutinių reiškinių nebūna, bet gali atsirasti laikina lytinių lūpų hiperpigmentacija.

Mechaniškai lūpos atidalijamos be jokių įrankių, tiesiog pirštais, prieš tai nuskausminus specialiu kremu. Šiek tiek nepatogu gali būti grįžus namo, kai mergaitė pasišlapins ir ant žaizdelės pateks šlapimo; dieną dvi gali paskaudėti. Labai retai, bet pasitaiko, kad prireikia skalpelio norint atidalyti lytines lūpas, ypač jei sąaugos užleistos. Lytinių lūpų atidalijimas rekomenduojamas, kai yra visiškas suaugimas, mergaitei sunku pasišlapinti arba prasideda šlapimo takų infekcija. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.

Grybelinių infekcijų gydymas

Jei tikrai žinote, kad tai grybelinė infekcija, gali padėti nereceptiniai vaistai. Akušerijos ir ginekologijos profesorius Paulas Nyirjesy rekomenduoja preparatus, kuriuos reikia naudoti septynias dienas, nes jie rečiau sukelia deginimą, niežulį ir suerzinimą nei trumpesnės trukmės preparatai. Jis pataria naudoti priešgrybelinį kremą, kuris malšina niežulį ir gydo infekciją.

Bendrosios priemonės ir rekomendacijos

Apiplautus ir nusausintus lytinius organus tinka patepti aliejiniais tepalais, minkštinamaisiais ir raminamaisiais kremais, A ir D vitaminų tepalais ar kremais su cinku. Jei mergaitė skundžiasi niežuliu, galima patepti kremu, kuris sumažina niežėjimą, ramina ir apsaugo nuo lytinių organų sausumo. Svarbu nesirinkti pernelyg aptemptų drabužių, kad apatinė kūno dalis kvėpuotų, ir nusiplauti prakaitą iškart po fizinės veiklos.

Jei mergaitei dažnai kartojasi bakterinė vaginozė, gali padėti moterims skirti maisto papildai su probiotikais, kurie padeda atkurti gerųjų bakterijų kolonijas ir užkirsti kelią blogųjų bakterijų išvešėjimui.

Prevencija ir tinkama intymi higiena

Tinkama intymi higiena yra raktas į lytinių organų sveikatos palaikymą mergaitėms nuo gimimo. Kaip konsultuoja gydytoja akušerė ginekologė Žana Bumbulienė, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:

• Prausimas nuo priekio atgal: Visada prauskite mergaitę nuo lytinių lūpų išangės link. Taip išvengsite bakterijų patekimo iš išangės į lytinius organus. Vyresnes mergaites mokykite valytis užpakaliuką judesiu atgal, o ne į priekį. Galima išmokyti apsiplauti atskirai: pirma lytinius organus, po to - užpakaliuką.
• Vanduo be muilo: Prauskite užpakaliuką tik po tekančiu vandeniu be muilo ir kitų agresyvių higienos priemonių iki lytinio brendimo pradžios (maždaug iki 7 metų). Mergaitę kasdien reikėtų apiplauti be muilo. Kartą per savaitę, maudant visą kūną, galima lytinius organus išplauti ir su muilu, tačiau svarbu tai daryti ne per dažnai. Mergaitės lytiniai organai yra sausi, todėl jiems nereikia daug muilo. Geriau plauti intymiosios higienos priemonėmis, skirtomis mergaitėms, nes jos yra švelnesnės už muilą, pavyzdžiui, Lotamile Girls.
• Naujagimių išskyrų valymas: Naujagimei mergaitei tarp lytinių lūpų būna tirštų baltų apnašų dėl mamos hormonų. Šias išskyras reikia nuvalyti kartą per dieną, pavyzdžiui, vakare, kai ruošiame kūdikį miegui. Sušlapinkite vatos tamponą po tekančiu vandeniu, išspauskite vandenį ir švelniai nuvalykite išskyras, praskėsdami išorines lytines lūputes. Nenuvalytos apnašos gali tapti užkrato židiniu.
• Apatiniai drabužiai: Mergaitė turi mūvėti medvilnines kelnaites. Kasdien keiskite dukros apatines kelnaites. Skalbkite apatinius švelniais skalbikliais, venkite sintetinių kelnaičių.
• Oda turi kvėpuoti: Leiskite iššutusiems lytiniams organams „pakvėpuoti“, tegul mergaitė kurį laiką namuose pabūna be kelnaičių, be jų ir miega.
• Lytinių lūpų priežiūra: Jei kasdien prausdamos mergaitę švelniai atskleisime lytines lūpas, jos nesuaugs. Mamos neturėtų bijoti prisiliesti prie mergaičių lytinių lūpų. Jei mergaitės oda labai sausa, lytines lūpas reikėtų patepti aliejumi, kad neišsausėtų.
• Spalinukės ir alergiškumas: Jei yra spalinukių, reikėtų kreiptis į pediatrą dėl gydymo. Alergiškų mergaičių lytiniai organai yra jautresni, todėl svarbu vengti alergenų, nes lytinių organų oda gali sausėti ir niežėti.

tags: #vaikui #niezti #lytinius #organus

• Klasikiniai ir šiuolaikiniai animaciniai filmai
• Žydrūno Ilgausko karjera
• BOT-2 vaikams
• Skirtingi informacijos kontekstai viešumoje
• kiaušinio formos masturbatorių apžvalga