Klibantis nuolatinis dantis vaikui: priežastys ir ką daryti

Vizitą pas savo gydytoją odontologą dažnai planuojame iš anksto: norėdami pasitikrinti profilaktiškai, arba susidūrę su danties skausmu bei kitais nepageidaujamais simptomais.

Tačiau kartais skubaus apsilankymo odontologijos klinikoje prireikia visai netikėtai - įskėlus, nuskėlus ar išsimušus dantį nelaimingo atsitikimo metu. Statistikos duomenimis, beveik 14 proc. žmonių yra kada nors patyrę danties traumą. Su didžiausia rizika susiduria 7 - 10 metų amžiaus vaikai, nes jie yra judrūs, o jų kaulai elastingesni ir mažiau atsparūs sužeidimams.

Nuolatiniai dantys dažniausiai pradeda dygti 5-6 metų vaikams ir visi nuolatiniai dantys turėtų būti burnoje (išskyrus protinius dantis) 13 metų vaikui. Tačiau kai kuriems vaikams nuolatiniai dantys nedygsta tuo pačiu laiku kaip bendraamžiams arba visai nepasirodo.

Priežastys, kodėl kliba nuolatinis dantis

Yra keletas priežasčių, kodėl vaiko nuolatinis dantis gali klibėti ar atrodyti paslankus:

1. Danties trauma

Susitrenkus galvą arba susižeidus lūpą, neretai pažeidžiami ir dantys. Net jeigu nejuntamas joks skausmas, vis tiek derėtų nuvykti pas gydytoją odontologą ir išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas danties kraujagyslių bei nervų pluoštas ir ar nelūžo danties šaknis. Jei pastebėjote, kad dantis tapo paslankus ir juda, tai reiškia, kad jam kuo skubiau reikalingas įtvėrimas bei endodontinis gydymas.

Pati paprasčiausia trauma, kokią gali patirti vaikas - dantų emalio lūžis. Jeigu nutrupa ar nulūžta tik kraštelis, odontologas gali nupoliruoti aštrų kampą. Esant didesniam lūžiui, plombavimo medžiagomis gydytojas gali atstatyti danties formą. Kai kuriomis situacijomis atsitinka taip, jog nulūžta dalis danties vainiko. Tuomet rekomenduojama susirasti nulūžusią dalį ir keliauti pas odontologą, kadangi natūralus audinys, sutvirtintas su dantimis, atrodo natūraliausiai ir gražiausiai.

Jeigu atsitiko taip, jog atžala susitrenkė dantukus ar lūpą tačiau nesimato jokių burnos ertmės pažeidimų, neskauda dantenų ar dantų, pas dantų gydytoją nuvykti vis tiek reikia. Odontologas išsiaiškins, ar nebuvo lūžusi danties šaknis, ar nepažeistas danties kraujagyslių ir nervų pluoštas. Specialistai teigia, jog bet kokį dantų sumušimą reikia šaldyti iki 4 valandų. Pasitaiko atvejų, kuomet vaikui susitrenkus dantuką, jis tampa paslankus, juda. Tai reiškia, jog dantukas išniro ir būtinas įtvėrimas arba endodontinis gydymas.

Pati sunkiausia trauma - intruzija (danties įmušimas „į vidų“). Pati pavojingiausia tokios traumos situacija - kai dantukas pasislepia už dantenų, kadangi gali būti pažeistos nuolatinių dantų užuomazgos. Jeigu įmušamas nuolatinis dantis, tačiau nėra komplikacijų, laukiama, kol dantis atsistatys, tačiau kartais gali prireikti ir chirurginės intervencijos.

Danties vainiko lūžis gali būti nekomplikuotas (neatsiveria danties pulpa) arba komplikuotas (atsiveria danties pulpa). Pirmuoju atveju nuskyla nedidelis danties kraštelis. Tuomet dažniausiai pakanka nupoliruoti aštrų danties kampą arba prarastus jo audinius atstatyti plombomis (atliekamas dantų plombavimas). Antruoju atveju nuskyla didelė danties vainiko dalis. Patyrus tokią traumą patariama kuo skubiau kreiptis į specialistus. Taip pat reikėtų stengtis surasti nulūžusią danties dalį, nes yra galimybė ją pritvirtinti gydymo metu. Gyvos pulpos išsaugojimas turėtų būti pradedamas per pirmas 24 val. po traumos. Užtrukus ilgiau, dažniausiai tenka pašalinti dalį jos audinių. Jei nepavyksta išsaugoti gyvos pulpos, atliekamas endodontinis gydymas.

Šaknų lūžiai sudaro apie 7 proc. nuolatinių dantų ir apie 2-4 proc. pieninių dantų traumų. Jų metu pažeidžiami ne tik kietieji, bet ir pulpos audiniai. Tokiu atveju gali pasislinkti danties dalis, kurią reikia atstatyti. Patyrus tokią traumą dantis yra įtveriamas 1-1,5 mėn. Šiuo laikotarpiu pacientas turi ypač saugoti pažeistą dantį nuo papildomo krūvio. Pažeistas dantis nuolat stebimas. Jo būklės įvertinimui po 3, 6 ir 12 mėn. daromos kontrolinės nuotraukos. Po to 5 m. iš eilės jos daromos kartą per metus. Jeigu šaknies lūžis nediagnozuojamas laiku, gali pasireikšti pulpos nekrozė, pakisti danties spalva arba atsirasti vėlyvosios komplikacijos, pavyzdžiui, danties ankilozė (suaugimas su kaulu) ar šaknies rezorbcija (tirpimas).

Danties sumušimas ar išjudinimas: Patyrus tokią traumą išoriškai gali nesimatyti jokių pakitimų arba pasireikšti kraujavimas iš dantenų vagelės, danties skausmas liečiant. Bet kokiu atveju rekomenduojama apsilankyti pas odontologą ir patikrinti, ar sumuštas dantis vis dar gyvybingas. Net ir patyrus nedidelę traumą gali būti sutrikdoma danties kraujotaka ir tai lemti jo spalvos pokyčius (pavyzdžiui, patamsėjimą), nervo žūtį ar netgi danties netekimą. Stiprus danties sumušimas, jei nėra gydomas, taip pat gali sukelti rimtų komplikacijų. Patyrus bet kokio stiprumo sumušimą visų pirma reikėtų šaldyti sumuštą vietą (iki 4 val.). Jeigu dantis tampa paslankus, patariama jį sukąsti, vengiant papildomo traumavimo, ir vykti į odontologijos kliniką. Ne ką mažiau svarbu pasirūpinti ir tinkama sumušto danties higiena: jį reikėtų valyti atsargiai, stengiantis papildomai netraumuoti.

Dalinis danties išnirimas: Dančiui dalinai išnirus pažeidžiamas alveolinis kaulas. Tokiu atveju yra padaroma rentgeno nuotrauka, dantis atstatomas ir imobilizuojamas. Siekiant išvengti galimų komplikacijų vėliau jis stebimas 5 metus. Jeigu išnirus dančiui nutraukiamas kraujagyslių ir nervų pluoštelis, įvyksta pulpos nekrozė. Tuomet turi būti atliekamas danties kanalų gydymas (endodontinis gydymas). Paprastai taip pažeisto danties vainikas laikui bėgant patamsėja. Todėl norint užtikrinti patrauklią jo išvaizdą galutiniame gydymo etape gali būti atliekamas danties balinimas. Vienas sudėtingiausių danties išnirimo atvejų yra jo įmušimas. Tokia trauma gali būti skirtingo stiprumo: Jeigu viršutiniai kandžiai įmušami nedaug (mažiau nei 3 mm), jie lieka stebėti, tikintis, kad dantys grįš į normalią padėtį. Jei kandžiai yra įmušti vidutiniškai (3-6 mm), kartais jie taip pat gali patys grįžti į pradinę padėtį, arba siekiant tai padaryti atliekamas ortodontinis gydymas. Jeigu kandžiai įmušami stipriai (beveik nesimato danties vainiko), jų grąžinimui naudojami chirurginiai instrumentai - pasitelkiama burnos chirurgija. Gydymo metu dantis yra patikimai įtveriamas ir stebimas. Jeigu žūva jo pulpa, atliekamas šaknies kanalų gydymas.

Atskirai verta aptarti atvejį, kai įmušamas pieninis dantis. Tuomet jis gali būti pašalinamas arba paliekamas toks, koks yra, ir stebimas. Tiesa, svarbu įvertinti, kad įmušus pieninį dantį, atsiranda pavojus nuolatinio danties užuomazgai, nes gali būti pažeistas pastarojo vainikas ir todėl pakisti jo spalva. Taigi, vaikui patyrus pieninio danties traumą, būtina kreiptis į odontologus.

Pilnas danties išnirimas (išmušimas): Bene sudėtingiausia dantų trauma laikomas jų išmušimas. Tokiu atveju žmogų dažniausiai ištinka šokas. Tačiau labai svarbu nepasimesti ir kuo greičiau reaguoti į situaciją: kuo greičiau atstatomas dantis, tuo labiau tikėtina, kad jis prigis. Idealiu atveju tai turėtų būti padaroma per 30 min. po patirtos traumos. Prieš vykstant į odontologijos kliniką, reikėtų surasti išmuštą dantį ir jokiu būdu jo nevalyti, netrinti - net ir tuomet, kai šis nešvarus. Tokiu būdu gali būti pažeidžiamos danties šaknies paviršiuje esančios gyvybingos ląstelės ir todėl pasunkėti jo prigijimas. Dantį galima nebent nuplauti po tekančiu vandeniu. Taip pat jo negalima laikyti sausai. Danties laikymui tinkamos terpės: šaltas pienas, kiaušinio baltymas, kūdikių pieno mišinys, skystis akių lęšiams, propolio tirpalas, kokosų pienas. Tiesa, galima įsigyti ir specialiai tam skirtų terpių. Visgi didelė tikimybė, kad reikiamu metu jų nebus po ranka. Jeigu šalia iš viso nėra jokios tinkamos terpės, dantį galima užkišti už skruosto arba po liežuviu ir kuo greičiau vykti pas gydytojus. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių išmušto danties išgelbėti nepavyksta, gali būti reikalingi dantų implantai.

Vaikui išsimušus dantuką, pirmiausia reikia patikrinti ar tai pieninis ar nuolatinis dantis. Tai padaryti būtina, nes pieninių dantų replantuoti (įstatyti atgal) į burnos ertmę negalima. Tokio tipo traumos dažniausiai pasitaiko 7-10 metų vaikams, kadangi jų kaulai yra labiau elastingi. Išmuštą dantį reikia surasti, įdėti jį į pieną, kiaušinio baltymą ar burną ir nedelsiant keliauti pas gydytoją. Dantukui transportuoti taip pat tinka lęšių skystis. Svarbu, tai, jog negalima išmušto danties laikyti vandenyje - jis išsausės ir replantuoti jo nebepavyks. Taip pat negalima jo gabenti sauso - suvynioto į popierėlį ar medžiagos skiautelę. Laiku kreipiantis į dantų gydytoją, padidėja tikimybė išsaugoti danties gyvybingumą, ir įstatyti jį atgal.

Dantų sumušimas, sutrenkimas, išmušimas dažniausiai pasitaiko 7-10 metų amžiaus vaikams. Reikia prisiminti, jog atsitikus bet kokiai nelaimei, būtina keliauti pas odontologą, kuris apžiūręs galės pasakyti, ar nebuvo jokių rimtų burnos ertmės pažeidimų, bei galės skirti gydymą rimtoms traumoms įvykus. Svarbu nepamiršti, jog danties išmušimo atveju, dantį būtina surasti, įdėtį į pieną ar kiaušinio baltymą ir nedelsiant keliauti pas gydytoją. Jeigu greitai reaguosite - tikimybė išsaugoti išmuštą dantį padidės.

2. Vėlyvas nuolatinių dantų dygimas

Genetiškai nulemtas vėlyvesnis dantų dygimas: Kai kuriems vaikams tiesiog genetiškai nulemta, kad dantys dygsta vėliau. Tokiem vaikams vėliau kalasi ir pieniniai ir nuolatiai dantys. Tai yra normalus reiškinys.

3. Vietos trūkumas dantų lanke

Labai dažnai vietos dantų lanke trūkumas atsiranda tada, kai pieninis dantis buvo pašalintas (pvz., dėl pieninio danties supūliavimo) prieš fiziologinį danties iškritimo laiką. Tada į atsiradusį pašalinto danties tarpą pasislenka gretimi dantys ir nelieka vietos nuolatiniam dančiui išdygti.

4. Nuolatinio danties užuomazgos nebuvimas

Nuolatinis dantis gali ir neišdygti, jei kaule nėra jo užuomazgos t.y. nėra susiformavusio nuolatinio danties. Dažniausiai nebūna višutinių II kandžių užuomazgų ir apatinio žandikaulio II kaplių užuomazgų.

5. Sustorėjęs kaulas ar/ir dantena

Per anksti netekus pieninio danties, gali susiformuoti sustorėjęs alveolinės ataugos (kaulo) sluoksnis ar sustorėti dantena - tada nuolatiniam dančiui „pasunkėja” dygimas.

6. Papildomas dantis

Kai kurie vaikai turi papildomą dantį kaule, kuris blokuoja nuolatinio danties dygimą. Dažniausiai papildomas dantis yra prie centrinių viršutinių kandžių.

Ką daryti, jei vaikui kliba nuolatinis dantis?

Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko nuolatinis dantis yra paslankus, svarbiausia yra kuo greičiau kreiptis į gydytoją odontologą.

Pirmoji pagalba patyrus danties traumą:

• Nenusiraminkite ir suraskite išmuštą dantį: Jei dantis buvo išmuštas, svarbu jį surasti, nes kai kuriais atvejais jį vis dar galima replantuoti (įsodinti atgal į burnos ertmę).
• Imkite tik už vainiko: Suradus dantį, jį galima imti tik už vainiko, nes imant už šaknies, galima netyčia pašalinti ląsteles, kurios replantuojant padidina prigijimo galimybę.
• Laikykite tinkamoje terpėje: Dantį švariomis rankomis reikėtų įdėti į burnos ertmę ir tuomet skubiai vykti pas gydytoją odontologą. Jei to padaryti nepavyko, dantį reikia panardinti į specialų skystį, kurio galima įsigyti vaistinėse, pieną, arba akių lęšiams skirtą tirpalą. Svarbu, kad danties nelaikytumėte vandenyje, nes jis išsausės ir replantuoti jo nebepavyks. Taip pat negalima jo gabenti sauso - suvynioto į popierėlį ar medžiagos skiautelę.
• Šaldykite: Bet kokį danties sumušimą reikia šaldyti iki 4 valandų.
• Įtverkite ar atstatykite: Jei dantis tapo paslankus ir juda, jam kuo skubiau reikalingas įtvėrimas bei endodontinis gydymas.

Kuo greičiau apsilankysite pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išsaugoti danties gyvybingumą ir išvengti tolimesnių komplikacijų.

Prevencija

Norėdami apsaugoti mažylį nuo burnos ertmės traumų, stenkitės apsaugoti vaiko galvytę: jeigu jis supasi, tegul daro tai ramiai, nešoka nuo sūpynių dar nepabaigus joms siūbuoti; nupirkite vaikui šalmą, tegul jį dėvi važinėdamas dviračiu ar čiuožinėdamas slidėmis. Būtinai pamokykite savo atžalą, kaip elgtis atsitikus tokioms burnos ertmės traumoms.

Užsiimant sporto šakomis, kurių metu galima susižeisti galvą: žaidžiant ledo ritulį, krepšinį, boksuojantis, važinėjant dviračiu, riedlente, slidinėjant, užsiimat alpinizmu ar pan., dantų traumų rizika ženkliai padidėja. Siekiant išvengti danties vainiko lūžio, sportuojant galima naudoti kapą, kuris padeda apsaugoti dantis smūgio metu.

Didelį dėmesį skirkite vaiko dantų higienai. Reguliariai valykite vaiko dantis, naudokite tinkamas dantų pastas ir šepetėlius. Skatinkite vaiką taisyklingai maitintis, ribokite saldumynų ir saldžių gėrimų vartojimą.

Būtina kartą per pusę metų apsilankyti odontologijos klinikoje, kurioje bus atliekama profesionali burnos higiena. Vizito metu apžiūrimi vaiko dantys, parodomos vietos, kurios valomos nepakankamai.

Taip pat svarbu laiku pašalinti pieninius dantis, jei jie yra pažeisti, kad neužkrėstų nuolatinių dantų užuomazgų. Jei pieniniai dantys iškrenta ar išraunami pernelyg anksti, gali užtrukti maždaug metus, kol išdygs nuolatiniai dantys, be to, dantys gali „susistumti“, tad sąkandis bus netaisyklingas.

tags: #vaikui #kliba #nuolatinis #dantis

• Sveikos mitybos pagrindai vaikams
• gražiausios krikštynų dovanos mergaitei
• Policijos teisės dėl vaikų grąžinimo namo
• Kaip tapti svarbiu žmogumi vaiko gyvenime
• Prasmingos idėjos vaiko gimimo datos tatuiruotei