Viena iš šių dienų aktualijų - vaikų susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais. Kiekvienas žmogus turi įvairių pomėgių, tačiau ne visi įpročiai tampa priklausomybėmis. Kompiuteriniai žaidimai tampa emocinio nepasitenkinimo kompensavimo priemone ir galimybe „pabėgti“ nuo stresinės situacijos. Kaip taisyklė, po nekaltu noru papramogauti, žaidžiant po keletą valandų per dieną, slepiasi vaiko noras atsitraukti nuo realių gyvenimiškų situacijų.
„Man sunku bendrauti su bendraamžiais? „Manęs nesupranta tėvai? Deja, realybėje esančios problemos lieka neišspręstos ir dažniausiai netgi dar labiau paaštrėja, kas skatina dar didesnį vaiko norą užsimiršti. Dar labiau panyrama į žaidimus ir atsiranda piktnaudžiavimas kompiuteriu. Kas gi vyksta toliau? Vaikas gali nutraukti beveik visus ryšius realiame gyvenime. Galbūt artimų ryšių jis ir taip neturėjo daug, tačiau vystantis priklausomybei, tokių draugysčių ženkliai mažėja. Lieka tik tie, kurie kartu eina į interneto kavinę. Klaidinga būtų manyti, kad interneto kavinėje vaikas susiras draugų. Visi žaidėjai paprastai būna priešininkai kompiuteriniame žaidime.
Pateiksiu pavyzdį. 12 m. Andrius po konflikto su vienu iš vyresnių klasių moksleiviu, užsidarė kambaryje ir sėdo žaisti prie kompiuterio. Žaidė ilgai. Tėvai nesijaudino - manė, kad mokosi. Ėjo laikas ir pamažu Andrius atitolo nuo turėtų draugų, tačiau tėvai tai palaikė prasidėjusios paauglystės ženklu. Berniuko ėmė nebedominti ankstesnis pomėgis - važinėjimas dviračiu (iš pradžių motyvavo tuo, kad sugedus grandinė, vėliau - kad blogas oras, po to ėmė tiesiai sakyti, kad jam tai neįdomu). Po kiek laiko Andrius vis dažniau atsisakydavo valgyti - kompiuteris buvo svarbiau. Tai jau psichosomatiniai simptomai. Galiausiai berniukas užsirakindavo kambaryje, kad niekas jam netrukdytų žaisti. Tik sužinoję, kad Andriaus pažymiai mokykloje ženkliai suprastėjo, tėvai rimtai susirūpino.
Išgydyti priklausomybę yra žymiai sunkiau nei užbėgti jai už akių. Drąsiai galima prognozuoti, kad, atsižvelgiant į augančią kompiuterio reikšmę tiek visuomenėje, tiek atskirose šeimose, priklausomybės nuo kompiuterio ir kompiuterinių žaidimų problema ateityje tik didės. Tiesa, dabartiniu metu kreipimosi į psichologą skaičius dėl minėtų atvejų kolkas nedidelis. Paprastai kreipiamasi tuomet, kai vaikas jau „negali gyventi be kompiuterio“.

Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Tačiau, kartu su šių technologijų plėtra, susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio. Kalbant apie priklausomybes, dažnai pirmiausia pagalvojame apie alkoholio ir narkotikų priklausomybes. Psichoaktyvių medžiagų įtaką žmogui galime lengviau suprasti, nes šio tipo priklausomybes dažnai galima dalinai paaiškinti - žmogus vartoja tam tikras medžiagas ir patiria jų poveikį, o tai gali lemti nekontroliuojamą elgesį, kurį lengvai dažnai apibūdiname kaip "ai tai jis vartoja narkotikus, pametęs protą jau bus". Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų. Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Vieni tvirtina, kad tai tiesiog įprotis, kurį žmogus gali valdyti pats, o kiti teigia, kad tai liguistas potraukis, kuris apima žmogų ir gali būti įveiktas tik su profesionalų pagalba.
Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas.
Žmonės, kurie yra priklausomi nuo kompiuterio, dažniausiai:
Yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:
Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.

Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:
Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:
Besaikis naudojimasis technologijomis, yra pavojingas, nes atitraukia nuo bendravimo su realiais žmonėmis, sumažėja domėjimosi sritys, vaikai neprisideda prie namų ruošos, jiems darosi pastebimai sunkiau kontroliuoti emocijas, prastėja sveikata ir t.t. Vaikai, įsitraukę į bendravimą socialiniuose tinkluose, naršymą, padidina tikimybę susidurti su vaikų psichikai žalingu turiniu, nedraugiškai nusiteikusiais suaugusiais žmonėmis ar bendraamžių patyčiomis. Žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus didėja tikimybė įsitraukti į azartinius lošimus.
Vaiko, kuris be saiko naudojasi kompiuteriu, elgesys pastebimai pasikeičia. Pirmiausia, jis ne tik daug laiko praleidžia prie kompiuterio, bet net ir nebūdamas prie jo skiria daug laiko apmąstymams, pasakojimams, planavimui, ką veiktų, jei tik galėtų prisėsti prie kompiuterio. Dažnai vaikai netgi gali pradėti planuoti, kaip išsisukti nuo tam tikrų veiklų (pavyzdžiui, namų ruošos ar susitikimo su draugais). Tokių planų tikslas paprastas - kad tik daugiau laiko liktų sėdėjimui prie kompiuterio. Na, o tuo metu, kai vaikas užsiima savo veikla prie kompiuterio, jis gali būti visai „atsijungęs“ nuo realaus pasaulio, nereaguoti, kai yra kviečiamas pietauti, susitikti su draugais ir pan. Kai negali žaisti, naudotis kompiuteriu, priklausomas vaikas greitai supyksta, gali tapti net agresyvus, nerimauti, sunkiai išbūna vienoje vietoje, o prisijungęs prie tinklo jaučiasi patenkintas ir ramus.
Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti.
Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?). Nepražiopsokite!

Būdų, ką daryti, kad vaikai mažiau praleistų prie kompiuterio, yra įvairių:
Viena iš nuomonių, kad iki dvejų metų visiškai nerekomenduojama bei planšetė, nei kompiuteris, nei televizorius - niekas. Ikimokyklinukams leistinas maždaug pusvalandis, dešimtmečiams - valanda, vyresniems kaip 11 metų - iki pusantros valandos. Tačiau tai ginčytina. Yra ir sąmoningų, atsakingų vaikų, kurie geba atsirinkti, kiek laiko sėdėti internete, ką ten veikti, ką žaisti.
Kai norite atitraukti vaiką nuo kompiuterio, pasakykite ką jam daryti (tarkim kvieskite pažaisti stalo žaidimą, valgyti vakarienę). Naudojimasis telefonu, kompiuteriu ar planšete yra privilegija, o ne būtinybė vaikui. Vaikas turi „užsidirbti“ šitą laiką.
Turėti valandą nuo kurios telefonai/kompiuteriai namuose yra nebenaudojami. Tarkim nuo 20 valandos telefonai yra padedami ir nė vienas šeimos narys nebesinaudoja jais.
Kalbėkite su vaiku apie tai, kodėl jie tiek daug laiko leidžia prie ekrano.
Stenkitės įtraukti vaiką į fizinę veiklą (dviračiai, riedučiai, paspirtukai, vaikščiojimas tinka bet kas).

Kaip kovoti su šia priklausomybe? Ar gali susitvarkyti patys tėvai? O gal būtina kreiptis į specialistą? Jei kalbame apie besaikį naudojimąsi kompiuteriu, pirmiausia būtų svarbu išsiaiškinti, kas paskatino vaiką aktyviau juo naudotis - prasti santykiai su klasiokais, išsiskyrimas su draugu/drauge, mylimo gyvūno netektis, patirta trauma, kuri neleidžia užsiimti mėgstama veikla ir pan. Dažniausiai keli veiksniai daro įtaką vaiko pasirinkimui leisti laiką prie kompiuterio. Tokiu atveju, jei yra geri tarpusavio santykiai, gali ganėtinai greitai pavykti atrasti problemą ir kartu ją išspręsti. Visgi, jei situacija yra rimtesnė, svarbu kreiptis į specialistus. Galima kreiptis į psichologus, besispecializuojančius priklausomybių srityje.
Vaikai neturi daug gyvenimiškos patirties, todėl yra pakankamai patiklūs ir naivūs, neįžvelgia galimos grėsmės. Todėl naudodamiesi internetu, jie linkę atskleisti informaciją apie save, sutikti su įvairiais pasiūlymais, taip sukeldami sau pavojų. Tokios situacijos iškyla, kai vaikai pradeda naudotis pokalbių svetainėmis, blogais, susikuria asmenines paskyras socialiniuose tinkluose. Vaikai linkę nurodyti visą prašomą informaciją: telefono numerį, elektroninį paštą, dalinasi įvairiomis savo nuotraukomis. Šią informaciją kartais mato ne tik artimi draugai, bet ir nepažįstami interneto vartotojai, kurie gali pasinaudoti visa nurodyta informacija, šantažuoti telefonu ar elektroniniu paštu.
Norėdami pasidalinti sunkumais dėl priklausomybės nuo technologijų ar nemaloniomis patirtimis internete, vaikai gali skambinti į „Vaikų liniją“ nemokamu numeriu 116 111 kasdien nuo 11 iki 21 val. arba parašyti laišką, prisiregistravę „Vaikų linijos“ interneto svetainėje www.vaikulinija.lt.
Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse. Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti.
tags: #vaiku #priklausomybe #nuo #kompiuterio