Vaikams instinktyviai patinka būti arčiau gamtos, jie mėgsta žaisti lauke. Tačiau pramogos gali virsti ir naudingais užsiėmimais, ugdančiais meilę gamtai ir atsakomybę. Nebūtina turėti viso sodo ar daržo - prekybos tinklo šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo dalijasi patarimais, kaip vaikams nuo mažumės įskiepyti meilę šviežioms gėrybėms net ir savo balkone.
Sodininkystė ne tik reikalauja iš vaikų fizinio aktyvumo, bet ir juos nuramina bei priartina prie gamtos, skatina smalsumą. Net ir išrankus valgytojas mieliau paragaus sveikos daržovės, kuri su jo rūpesčiu išaugo iš mažos sėklytės. Kaip ir namų ruošos darbus, taip ir veiklą su vaiku sode, darže naudinga skiepyti nuo mažens. Atrandant gamtos paslaptis vystosi vaikų vikrumas, dėmesys aplinkai, pareigos jausmas. Be to, matant, kiek pastangų reikia užauginti maistą, taip jie mokysis pagarbos kitų darbui ir ugdys įprotį nešvaistyti maisto.
Kaip sodininkystę padaryti kuo paprasčiau ir įtraukiau, pataria V. Paukštelo. Pirmiausia, laikykite tai žaidimu. Vyresnėliai jau supranta, kad namuose reikia atlikti ir darbų, bet mažiesiems veiklą sode geriau laikyti ne privaloma užduotimi, o pramoga. Pasirūpinkite, kad vienu metu nereikėtų daryti pernelyg daug darbų, nes tai gali slopinti entuziazmą.
Prekybos tinklo šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė pataria nuolat keisti veiklą: sėkite sėklas, sodinkite augalus, raukite piktžoles, laistykite, genėkite, skinkite šviežias daržoves ir vaisius. Vaikui gera pramoga bus ir jeigu paprasčiausiai paprašysite apipurkšti augalų lapus vandeniu. Gali padėti intriguojantys dalykėliai - vaikiški sodininko rinkiniai arba specialios pirštinės. Vyresnius vaikus, kurie užsispyrusiai nenori dalyvauti tvarkant sodą, gali paskatinti varžybos. Gėlių laistymo, gėlynų kasimo ar lapų grėbimo varžybos tarp brolių ir seserų arba tėvų ir vaikų motyvuos darbus atlikti greičiau ir kruopščiau.

Parinkite tinkamus augalus. Greičiausias būdas sudominti sodininkyste - pasodinti vaiko mėgstamą daržovę, kurią jis pats mėgsta valgyti. Naudingi bus tokie augalai, kurie lengvai dygsta ir auga - taip vaikas greičiau galės pajusti sėkmę ir pasididžiavimo jausmą. Parduotuvėse galite rasti specialiai jiems skirtas sėklas, kurios parinktos atsižvelgiant į augalų grožį ir paprastumą auginant.
Vaikai mėgsta greitus rezultatus, tad verta pradėti nuo augalų, kurie dygsta ir auga sparčiai. Galima pradėti nuo greitai augančių pupelių, žirnių ir prieskoninių žolelių, nes tai nereiklūs augalai, o mainais jie įspūdingai auga. Vienas geriausių pasirinkimų - ridikėliai. Jie sudygsta vos per kelias dienas, o skinti galima jau po 3-4 savaičių. Tai idealus „pirmasis augalas“ net patiems mažiausiems.
Salotos - dar vienas puikus pasirinkimas. Jas galima sėti tiesiai į dirvą, nereikalauja daug priežiūros, o jų lapelius vaikai galės skinti jau po mėnesio. Be to, yra daug skirtingų salotų rūšių - nuo garbanotų iki raudonlapių, tad galima rinktis spalvingą ir žaismingą lysvę. „Kai vaikai matys, kaip greitai ir sėkmingai auga pačių pasėtos daržovės, jie ir patys lengviau susigundys paragauti savo darbo rezultatų. Todėl verta pasisėti salotų, laiškinių česnakų. Ridikėliai yra tikrai graži daržovė, vaikai entuziastingai traukia iš žemės jų mielus raudonus rutuliukus. Špinatai taip pat greitai auga, duoda didelį derlių ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, todėl idealiai tinka daržininkystei su vaikais“, - patarimais dalijasi V. Paukštelo.

Vaikams patinka ryškios spalvos, neįprastos formos ir netikėti atradimai. Tokie augalai kaip morkos ar burokėliai ne tik skanūs, bet ir įdomūs - juk derlių jie slepia po žeme! Sodindami galite pažaisti - kas išaugins ilgiausią morką? Dar vienas žavus pasirinkimas - cukriniai žirneliai. Jie ne tik greitai auga, bet ir dera gausiai. Vaikams labai smagu skinti ankštis tiesiai nuo stiebo ir iškart krimsti saldžius žirnelius. Be to, žirneliai puikiai auga vertikaliai, todėl galite sukurti mažą žalią tunelį ar stogą - vaikams tai bus tikra pasaka.
Valgomos gėlės - grožis ir skonis viename. Nasturtos ne tik džiugina ryškiais žiedais, bet ir yra valgomos! Jų lapeliai ir žiedai turi lengvą, aštroką skonį, puikiai tinka salotoms. Vaikams patiks mintis, kad galima suvalgyti gėlę. Taip pat verta pasėti kalendrų, krapų ar bazilikų - kvapūs augalai žadina pojūčius ir kviečia smalsauti.
Jei turite daugiau vietos, pasodinkite braškių - geriausia rinktis remontantines (daugiametes) veisles, kurios dera visą vasarą. Vaikai su didžiausiu džiaugsmu kas rytą bėgs tikrinti, ar jau paraudo kokia uogytė. Žemuogės ar serbentai taip pat tinkami - šie augalai reikalauja mažai priežiūros, bet dovanoja daug smagių akimirkų.
Pasirūpinkite saugumu - ir patrauklumu. Dirbant sode ar darže, žinoma, vaikų saugumas turėtų išlikti prioritetas. Pasirūpinkite, kad šalia nebūtų neatitvertų vandens telkinių (net ir nedidelių tvenkinukų), nepalikite be priežiūros savo įrankių, trąšų. Būtina tinkama apranga, įskaitant kepurę, kad galva būtų apsaugota nuo saulės spindulių, ir pirštines, kad būtų apsaugotos jautrios rankos. Tiek veikla, tiek reikmenys, kuriuos naudos vaikas, turėtų atitikti jo amžių.
Vaikai mėgsta mėgdžioti mus, suaugusiuosius. Jie irgi nori pabandyti dirbti kauptuku, grėbliu, laistytuvu ar kitais įrankiais. Tačiau tai, kas mums įprasta, vaikams gali kelti riziką ar paprasčiausiai būti nepatogu. Prižiūrėkite. Prižiūrėti reikėtų ne tik mažuosius, bet ir tai, kaip jie atlieka užduotis. Kruopštumo, augalų pažinimo jie dar tik mokosi, tad kai kurios gėlės, sėklos gali gauti per daug vandens, kitos - per mažai.
Duokite savą „daržą“. Tai puikus būdas ugdyti atsakomybę - parinkite nekaprizingų augalų, kuriuos lengva prižiūrėti. Tai neturi būti dalis lysvės, puikiausiai pakaks didesnio vazono ar lovelio net ir ant namų palangės ar balkone. Ten auginkite prieskonines žoleles, šviežias daržoves. Vazone galima pasodinti ir sukulentų bei su keliomis dekoracijomis - mažais dekoratyviais namukais, figūrėlėmis, akmenukais - sukurti „fėjų“ sodą. Nepamirškite pažymėti, kur kas pasodinta - čia pravers spalvoti kuoliukai, žymekliai ar net piešiniai ant akmenukų.

Įkurkite vabzdžių viešbutį. Pastaraisiais metais išpopuliarėję, jei turi daug privalumų. Juos nesunku pagaminti, pats procesas bus įdomus ir vaikams, o rezultatas bus naudingas dar ir gyvajai gamtai. Pasak V. Paukštelo, paprastam vabzdžių viešbučio projektui reikia tik atviros dėžės - vaikai gali bėgioti po sodą ir surinkti jam reikiamų medžiagų: šakelių, samanų, sausos žolės, kankorėžių ir pan. Toks kūrinys gali privilioti boružėles ir kitus vabzdžius, vabalus, kuriuos vaikai vėliau galės stebėti ir iš arčiau pažinti gamtą.

Skanaukite kuo dažniau. Kuo jau kuo, bet vaikai kantrybe dažniausiai nepasižymi. Todėl labai naudinga būtų kuo dažniau į savo mitybos racioną įtraukti namuose užaugintas šviežias gėrybes, kad mažieji galėtų nuolatos matyti savo pastangų rezultatą. Kol daržovės dar tik noks, paprašykite iš daržo ar nuo palangės nuskabyti šviežių prieskoninių žolelių lapelių vakarienei, gerkite mėtų arbatą arba vandenį su ja, pusryčių sumuštinius gardinkite svogūnų laiškais nuo palangės“, - pataria V. Paukštelo.

Sodinti daržą kartu su vaikais - tai ne tik prasmingas laiko praleidimo būdas, bet ir puiki proga lavinti jų kantrybę, atsakomybės jausmą bei meilę gamtai. Bendra sodinimo patirtis gali tapti nepamirštamu šeimos nuotykiu, kurio rezultatais - gardžiomis daržovėmis ar saldžiais vaisiais - džiaugsitės visi kartu.
Grupė „Smiltelės“ siekia puoselėti vaikų patirtinį ir pažintinį ugdymą, atskleisti gamtos svarbą ir reikšmę žmogui, skatinti saviraišką, eksperimentuoti. Pasitelkus veiklas plėtoti žinias apie gamtą ir augalus, vandens vaidmenį, stebėti ir pažinti augalo struktūrą, ją pavaizduoti meninėje veikloje, ugdyti gamtojautą, kūrybiškumą, savarankiškumą. Pavasaris - vienas iš nuostabiausių metų laikų, kuris siejasi su gamtos pabudimu, atsigavimu po ilgų žiemos dienų. Šis metų laikas dovanoja puikią progą susipažinti su augalų pasauliu, suvokti tam tikrus gamtos dėsnius, pagilinti ir praturtinti žinias apie augalų gyvenimo ciklus. Drauge su vaikais buvo sodinami svogūnai, sėjami prieskoniniai augalai (salotos), gėlės (serenčiai).
Aptarus, kad visi augalai mėgsta šviesą, jie buvo „apgyvendinti” ant pietinės palangės. Vaikai nuolat laistydami, stebėjo, iš kurios sėklytės pirmas išlys daigelis, kaip iš sėklos išauga augalas, tyrinėjo augalų augimo tarpsnius, sužinojo, kad augalams reikia drėgmės ir šviesos, kad augalai skiriasi spalva, lapų forma, ūgiu, kuo naudingi. Netrukus visa palangė „sužaliavo” pirmaisiais svogūnų laiškais, taip vaikai atrado, kad sparčiausiai auga svogūnų laiškai, kas suteikė jiems daug džiaugsmo. Vaikai vis nekantraudami klausinėjo, kada vaišinsimės šviežiais svogūnų laiškais. Apžiūrėję svogūnėlio šaknis, jie išsiaiškino, kad plonos šaknelės įsikabina tvirtai į žemę, laiko augalą ir jį maitina. Salotos, gėlių sėklos sudygo po pusantros savaitės. Skindami svogūnų laiškus, vaikai lygino, kuris aukštesnis užaugo, tyrinėjo skonį, kvapą, piešė ir dalinosi įspūdžiais. O kiek buvo džiaugsmo, kai jiems užaugus, patys plovė, pjaustė, tepė sumuštinius ir gardžiai, drąsiai skanavo, o paragavę prašė neštis į namus ir nešėsi po kelis laiškus pavaišinti tėvelius. Grįžę į darželį dalinosi įspūdžiais, džiaugėsi kad ir tėveliams buvo labai skanu! Paslaptingas ir įdomus augalų pasaulis!
Grupės „Jūreivėliai“ tikslas buvo, kuriant įvairias patyrimines veiklas, skatinti vaikų domėjimąsi augalais ir jų panaudojimo galimybėmis bei ugdyti atsakomybę už savo aplinką. Pirmiausia vaikai aiškinosi, ko reikia augalams, kad šie augtų, žydėtų, žaliuotų. Apžiūrinėjo pavasarinių gėlių svogūnėlius bei sėklas, taip pat tyrinėjo, kuo skiriasi gėlių svogūnėliai nuo daržovės svogūno. Tuomet pylė į indelius žemes bei ten sėjo sėklytes ir sodino svogūnus. Pasėję - laistė bei kiekvieną dieną juos stebėdavo. Vaikai džiaugėsi, kai pradėjo matytis pirmieji daigeliai, juos tyrinėjo, skaičiavo, kiek išaugo svogūnų, kiek sudygo gėlyčių.
Stebėdami ir prižiūrėdami pastebėjo, kad augalai, pasodinti vienu metu, auga skirtingai. Svogūnų laiškai išaugo per 2 savaites. Vaikai džiaugėsi išaugintu derliumi, svogūnus skynė, plovė ir darėsi sumuštinukus. Sužinojo, kad laiškuose slypi daug vitaminų. O pasėtos gėlytės augo daug lėčiau, jų buvo labai daug, todėl paaugusias gėlytes vaikai persodino į vazonėlius. Jie ir toliau jas prižiūri, kadangi gėlytes padovanos mamytėms Mamyčių dienos proga. Gėlytės jau sukrovė žiedus ir tuoj pražys, kuo vaikai labai džiaugiasi. Dar vaikai pastebėjo, kad paūgėjusios gėlytės palinksta į šviesos pusę, o nepalaistytos truputį apvysta. Išsiaiškinome, kad augalus reikia pasukioti į šviesos pusę. Vaikai noriai prižiūri, tyrinėja augalėlius, diskutuoja apie augalų pasikeitimus, kelia juos dominančius klausimus bei patiria džiugių emocijų, ypač kai pamatė pirmuosius žiedelius ir su nekantrumu laukia, kol galės padovanoti savo išaugintas gėlytes mamytėms.

Duona - tai ne tik kasdienis maistas, bet ir gilias tradicijas, kultūrą bei istoriją atspindintis simbolis. Todėl itin svarbu nuo mažens ugdyti vaikų pagarbą duonai, mokyti ją tausoti ir vertinti. Vaikai sužino apie duonos kelią nuo lauko iki stalo, susipažįsta su žemdirbių darbu, grūdais ir skirtingais duonos kepimo būdais. Galima organizuoti teminę savaitę „Duonos kelias“, kurios metu vyktų įvairios veiklos: pokalbiai, piešimas, lipdymas, eksperimentai su grūdais ir miltais, apsilankymas kepykloje ar pas ūkininką.
Šiame kontekste, grūdų atpažinimas yra svarbi edukacinė veikla. Vaikams pateikiami skirtingi grūdai (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos) ir jie turi juos atpažinti. Miltų gamyba leidžia vaikams patys malti grūdus į miltus su kavamale ar specialiu malūnėliu. Vaikai iš kviečio varpos gali išrinkti grūdelius. Kai kurie vaikai pirmą kartą mato kviečio varpą, o grūdeliai jos viduje jiems atrodo tarsi mažas stebuklas. Patirtinės veiklos metu vaikai sužino, kas yra šiaudas, grūdas, pelas. Vaikai savo išlukštentus grūdus deda į akmeninę grūstuvę ir bando sugrūsti - taip imituoja senovinį grūdų malimą.

Vaikų piešiniai yra puikus būdas suprasti, kaip jie suvokia pasaulį ir kokią reikšmę jiems turi tam tikri objektai ar simboliai. Piešdami duoną, vaikai gali atskleisti įvairias jos reikšmes: duona kaip maistas, duona kaip darbo rezultatas. Piešiniuose gali būti vaizduojamas duonos kelias nuo grūdo iki kepalo, taip atspindint žemdirbių ir kepėjų darbą.
Gamta - tai niekada neišsenkantis įkvėpimo šaltinis. Pradėkite nuo to, ką matote pro langą. Piešti maistą - tai ne tik smagu, bet ir naudinga. Smagus šeimos projektas: nupieškite savo idealų šeimos pietus! Piešimas - puikus būdas vaikams išreikšti savo jausmus ir emocijas. Atpažinkite augalus. Bibliotekoje ar knygyne galite rasti įvairių žinynų apie augalus ir vaistažoles, kurie gali tapti piešimo įkvėpimo šaltiniu. Atminkite: nėra „blogų” piešinių. Yra tik skirtingi būdai matyti ir vaizduoti pasaulį.
