Vaikų peršalimo ligos: simptomai, priežastys ir gydymo metodai
Atėjus rudeniui ir oro temperatūrai nukritus, peršalimo atvejų sparčiai daugėja. Vaikų peršalimas - viena dažniausių ligų, o sezoninės peršalimo ligos atrodo niekada nesibaigia. Šaltas oras, permainingos oro sąlygos ir užsitęsusios drėgnos dienos sukuria puikias sąlygas peršalimo virusams įsitvirtinti mūsų kasdienybėje. Tačiau tokiu būdu formuojasi vaiko imuninė sistema, todėl į peršalimo ligas reikėtų žiūrėti kaip į įprastą vaiko vystymosi dalį.
Kas yra peršalimas ir kodėl vaikai serga dažniau?
Peršalimas - tai dažniausiai lengvai pasireiškianti ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Peršalimą dažniausiai sukelia virusai, mat net apie 80-90 proc. peršalimo atvejų kilmė yra virusinė. Ypač dažnai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga vaikai - net 3 kartus dažniau nei suaugusieji. Vaikai peršalimo ligomis linkę sirgti dažniau ne tik dėl silpnesnės, ne iki galo susiformavusios imuninės sistemos ar didesnio jautrumo temperatūros pokyčiams, bet ir dėl to, kad darželyje ar mokyklose yra geros sąlygos virusui plisti oro-lašeliniu bei tiesioginio kontakto būdu.
Virusai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo čiaudi, kosėja arba liečia paviršius, kuriuos vėliau paliečia kiti žmonės. Nors peršalimas dažniausiai užklumpa šaltuoju metų laiku, ši infekcija gali lengvai pasireikšti ir vasarą, ypač dėl intensyvaus kondicionierių naudojimo bei staigių temperatūros pokyčių.
Būdingiausi peršalimo simptomai
Gerklės skausmas, kosulys, čiaudulys ir sloga - tai būdingiausi peršalimo ligų simptomai, pasireiškiantys antrą ar trečią dieną po infekcijos. Vaikas taip pat gali skųstis galvos, raumenų skausmais, gali pakilti temperatūra (ypač būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams), ašaroti akys, krėsti drebulys, pablogėti apetitas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kosulys ir nosies užgulimas gali išlikti dar savaitę ar ilgiau, net ir po to, kai kiti simptomai praeina.
Ar tai peršalimas, gripas ar COVID? Kaip atskirti
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Peršalimą dažniausiai galima gydyti namuose, tačiau yra ir tokių atvejų, kai būtina kreiptis į vaikelio gydytoją. Delsti negalima, jei:
- Suserga kūdikis arba labai mažas vaikas.
- Pasireiškia didelis karščiavimas (daugiau nei 39 °C arba ilgiau nei 3 paras).
- Vaiko būklė negerėja bent kelias dienas.
- Vaikas vangus, mieguistas arba atsisako vartoti skysčius.
- Atsiranda kitų simptomų, pavyzdžiui, neblykštančių odos bėrimų, traukulių, pasunkėjusio kvėpavimo.
Kaip gydyti vaikų peršalimą?
Vaikų peršalimas paprastai gydomas simptomiškai. Peršalimo ligų gydymo esmė - pakankamas skysčių vartojimas ir poilsis. Būtina pasistengti, kad mažylis galėtų laisvai kvėpuoti per nosį. Nosytė valoma arba pučiama taip dažnai, kaip to reikia. Jei sekretas labai tirštas arba kietas, jis suminkštinamas jūros vandeniu.
| Simptomas | Gydymo būdas |
|---|---|
| Sloga | Nosies plovimas jūros vandeniu, sekreto pašalinimas |
| Karščiavimas | Poilsis, daug skysčių, vaistai (ibuprofenas/paracetamolis) |
| Kosulys | Drėgnas oras, pakankamas skysčių kiekis |
Mažų vaikų kosulys vaistais paprastai neslopinamas, nebent taip rekomenduoja gydytojas ir sausas kosulys labai dirginantis. Drėgnas kosulys skatinamas gausesniu skysčių vartojimu. Svarbiausia - neduokite savavališkai vaikui antibiotikų, nes šie vaistai virusų nenaikina, taigi ir peršalimo negydo. Antibiotikai skiriami tik prasidėjus mikrobinės kilmės komplikacijoms.
Prevencijos priemonės
Norint sumažinti riziką užsikrėsti peršalimu, svarbu dažnai plauti rankas ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Vaiką reikėtų grūdinti nuo pat mažų dienų - dažnas ėjimas į lauką, buvimas gryname ore, tinkama apranga ir sveika mityba padeda išvengti peršalimo ligų arba bent jau suretinti jų pasireiškimą. Patalpos, kuriose būna vaikas, turi būti kuo dažniau vėdinamos, o santykinė oro drėgmė turėtų siekti apie 50-60 proc.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
