Vaikų kūrybiškumo ugdymo galimybės ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigoje

Įvadas: Kūrybiškumo svarba ikimokykliniame amžiuje

Įvairūs tyrimai rodo, kad svarbu ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybinę raišką, mokėjimą pažinti ir veikti. Kūrybiškumas išskirtas kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaikų esminių gebėjimų. Mokslininkai mano, kad vaikai iki penkerių metų amžiaus pasižymi dideliu kūrybiškumu ir tai yra tinkamiausias amžius kūrybiškumo ugdymui. Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi įgūdžiai šiuolaikinėje, sudėtingoje ir vis labiau skaitmenizuotoje visuomenėje.

Būtent ikimokyklinėje įstaigoje turėtų būti sudarytos galimybės tenkinti vaiko poreikius, kad jis galėtų laisvai ir netrukdomai veikti, domėtis aplinka, kūrybiškai mąstyti. Tačiau ikimokyklinėje įstaigoje pasigendama didesnio dėmesio vaiko kūrybiškumo skatinimui. Vaikų kūrybiškumo ugdymas ikimokyklinėse įstaigose daugiausia siejamas su veikla.

Kūrybiškumo samprata ir esminės savybės

Kūrybiškumas yra siejamas su skirtingomis žmogaus savybėmis ir gebėjimais. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kūrybiškumą lavina jiems priimtiniausiu būdu - žaidimu. Pagrindinės kūrybiškumą lemiančios savybės apima:

• Originalumas
• Lankstumas
• Smalsumas
• Savarankiškumas
• Gebėjimas spręsti problemas
• Gebėjimas priimti iššūkius

Prigimtinis vaikų smalsumas, pasireiškiantis vos gimus, yra esminis kūrybiškumo variklis.

Pedagogo vaidmuo kūrybiškumo ugdyme

Ikimokyklinio ugdymo pedagogas, siekdamas vaikus ugdyti inovatyviai ir kūrybiškai, pats turi būti kūrybiškas. Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje sąlygų - pačių pedagogų kūrybiškumas. Pedagogo kūrybingumas pasireiškia ugdymo turinio parinkimu ir planavimu. Ypatingai svarbi pedagogo kūrybiškumo raiškos sritis yra vizualinės raiškos gebėjimų ugdymas.

Vaikas ir pedagogas gali susikurti pačią palankiausią kūrybingumo, asmenybės tobulėjimo erdvę, jeigu pedagogas parodys tinkamą iniciatyvą pažindamas vaiką, formuos jo pasaulio paveikslą ir jo kūrybos klodus. Pedagogo įsitraukimas į ugdymo(si) procesą ir tikslingų priemonių parinkimas lemia tolimesnį vaiko gebėjimą ugdyti(s) kūrybiškumą jam priimtiniausiu būdu. Pedagogas turi sudaryti patrauklią, inovatyvią, žaismingą, palankią ir saugią aplinką vaikų kūrybiškumo skatinimui.

Sinergetiškumas - specifinė komunikatyvinė pedagogo savybė. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Aplinkos įtaka kūrybiškumo plėtotei

Aplinkos vaidmuo kūrybiškumo ugdyme yra nepaprastai svarbus. Kūrybos procese taip pat labai svarbu tinkama aplinkos atmosfera. Beveik neįmanoma generuoti kūrybą ar save realizuoti, kai yra jaučiama baimė, nepatogumo jausmas, būtent dėl to reikia užtikrinti, kad kiekvienas vaikas grupėje jaustųsi laukiamas ir gerbiamas.

Grupės aplinka ir veiklos zonos

Grupės aplinka ikimokyklinukui turi spinduliuoti laisve, saugumu, atsipalaidavimu, ramumu. Taip pat aplinka turi išpildyti norus eksperimentuoti ir kurti. Pravartu suformuoti skirtingas veiklos zonas (tai galėtų būti muzikos, dailės, teatro, šokio, laboratorijos, augalininkystės zonos ir pan.), kurios galėtų išpildyti vaiko smalsumą bei leistų jam kurti.

Lauko ir gamtinės aplinkos potencialas

Lauko aplinką laikome vienu svarbiausių vaiko kūrybiškumo ugdymosi veiksniu. Ji turi būti jauki ir graži - kaip gyvybės terpė, susidedanti iš gamtos (natūros) ir žmogaus (kultūros) tvarinių. Žaidimų aikštelėje turi būti kūrybiškumą skatinanti atributika tokia kaip čiuožimo, laipiojimo įranga, smėlio dėžė, sūpynės, kamuoliai grupiniam žaidimui, uždaras sandėlis ir kt. Smagu, kai aikštelėse būna ir daug natūralių priemonių: smėlio ar žvyro, įvairių kankorėžių, medžių, krūmų, žolynų, gėlynų, o svarbiausia, daržas ir šiltnamis, kuriuose vaikai patys galėtų pasisemti augalininkystės žinių, taikyti jas praktiškai ugdant pažinimo kompetenciją ir kūrybos pojūtį.

Būtent gamtinėse aplinkose yra autentiškas kontekstas, leidžiantis vaikams pažinti save ir pasaulį, kuriantis numatomas ir tuo pačiu kintančias erdves vaikų veiklai. Gamtinėse aplinkose yra sąlygos vaiko raiškai vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, aplikuojant, štampuojant, konstruojant ir galimybė stebėti bei vertinti meno kūrinius. Grupės ir gamtinių aplinkų sąsajos sietinos su įspūdžių gamtinėse aplinkose vizualiu perteikimu grupėje vykstančiose veiklose, taip pat su grupėje pradėtos veiklos tąsa gamtinėse aplinkose ir gamtinės medžiagos rinkimu ir naudojimu grupėje.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ugdymosi kontekstų kūrimas

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp jų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si) principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas, šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Kontekstų tipai kūrybiškumo skatinimui

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės kontekstas - palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas - skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas - kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant šį kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) kūrybiškumo ugdyme

Šiuolaikiniai vaikai nuo ankstyvojo amžiaus įpranta naudotis informacinėmis technologijomis, todėl pedagogams svarbu panaudoti šių technologijų privalumus ugdant kūrybiškumą. Svarbu įtraukti naujų tendencijų ir integruoti technologijas. Dabarties vaikai IKT pagalba išsiugdo reikiamas kompetencijas greičiau, jiems labiau priimtinesniu būdu ir forma, todėl IKT yra naudotini ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kūrybiškumui ugdyti.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Tyrimų įžvalgos apie pedagogų kūrybiškumą

Viename iš tyrimų, kurio tikslas buvo išanalizuoti pedagogų kūrybiškumo raišką, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus gamtinėse aplinkose, naudoti mokslinės literatūros analizė, focus grupės tyrimas ir kokybinė (content) duomenų analizė. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai - ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Šio tyrimo metu buvo siekiama atsakyti į probleminius klausimus: kokios kūrybiško pedagogo savybės pasireiškia formuojant vaikų patyrimą įvairiose gamtinėse aplinkose; kaip reiškiasi pedagogų kūrybiškumas organizuojant vizualinę veiklą gamtinėse aplinkose; kokios kūrybiško pedagogo savybės reikalingos derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose?

Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog organizuojant vizualinės raiškos veiklas gamtinėse aplinkose pedagogų kūrybiškumas reiškiasi noru išbandyti naujus dalykus, drąsa prisiimant atsakomybę, aplinkos tyrinėjimu, klausimų kėlimu bei idėjų ieškojimu.

Kūrybiškumo augimo kliūtys

Viena iš pagrindinių užduočių ugdant kūrybiškumą - nesikišti į procesą. Tikslūs darbų pavyzdžiai ir griežti veiklos modeliai gali tapti kūrybos augimo trukdžiais, nes jie apriboja vaiko saviraiškos laisvę ir skatina atkartojimą, o ne originalų mąstymą. Svarbu, kad vaikas jaustųsi laisvas eksperimentuoti ir kurti be baimės padaryti „neteisingai“.

tags: #vaiku #kurybiskumo #ugdymo #galimybes #ikimokyklinio #pradinio

• profesionalios ginekologinės konsultacijos
• Stilius ir džiaugsmas mažyliui – ČIK ČIK
• Teisingas Kėgelio pratimų atlikimas
• Atostogos mokslo metais: ką žinoti?
• Kokybiškos ir saugios vaikiškos lovos