Vaikų globos namų veiklos programų rengimas ir jų reikšmė auklėtinių ateičiai
Vaikų globos namai atlieka gyvybiškai svarbią funkciją visuomenėje, suteikdami namus ir ugdymą tėvų globos netekusiems vaikams. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja veiklos programų rengimas ir įgyvendinimas, siekiant parengti auklėtinius savarankiškam gyvenimui ir sėkmingai integracijai į šeimą bei visuomenę. Biudžetinė įstaiga Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“ yra puikus pavyzdys, iliustruojantis tokių įstaigų struktūrą, veiklą ir tikslus.
Praktikos vieta ir jos apžvalga: Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“
Vaikų globos namai „Šaltinis“ (toliau tekste - globos namai) yra valstybės biudžetinė įstaiga, įsteigta Švietimo ir mokslo ministro 1964 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 182. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 830 steigėjo funkcijos iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuo 1997 m. spalio 1 d. perduotos Šiaulių apskrities viršininkui. Globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą ir spaudus su savo pavadinimu, identifikavimo kodą, atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.
Globos namų misija ir teikiamų paslaugų ypatumai
Globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta specialiųjų poreikių tėvų globos netekusiems, našlaičiams ir kitiems neįgaliems vaikams, turintiems intelekto, kompleksinių ir kitų raidos sutrikimų, esant nuolatinei specialistų priežiūrai. Jie teikia socialines ir specialiojo ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Globos namų administracija yra juridinis atstovas pagal įstatymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gina jo asmenines neturtines ir turtines teises bei teisėtus interesus.
Teisinis ir valdymo pagrindas
Globos namų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
Globos namų valdymas derinamas su jų savarankiškumu ir savivalda. Šiaulių globos namai „Šaltinis“ pavaldūs steigėjui, Šiaulių apskrities viršininkui. Veikla organizuojama pagal apskrities viršininko patvirtintus nuostatus, metinį įstaigos veiklos planą bei struktūrą, sudaromą atsižvelgiant į finansinius išteklius bei diferencijuojant pagal vaikų skaičių ir amžių, jiems teikiamų paslaugų kiekį, sudėtingumą bei trukmę.
Šiaulių vaikų globos namams „Šaltinis“ vadovauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Šiaulių apskrities skiriamas ir atleidžiamas direktorius, kuris atsako už visą globos namų veiklą - efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą. Direktorius skelbia įsakymus įmonės veiklos, personalo, atostogų, komandiruočių, vaikų klausimais. Įmonės vadovo įsakymai dėl apskaitos politikos patvirtinimo, įsakymas dėl buhalterinės apskaitos plano, darbo grafikų patvirtinimo, nurašyto ilgalaikio turto išardymo, realizavimo tvarka, ilgalaikio turto apskaitos tvarka, transporto priemonių atsarginių dalių, skirtų remontui, nurašymo tvarka, materialinių atsargų apskaitos tvarka, ugdytinių maitinimo kontrolės organizavimo tvarka, atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka, transporto priemonės naudojimo tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, siekiant užtikrinti įstaigos finansinė būklė, jos turtai, fondai ir skolos, uždirbtos pajamos bei padarytos kasinės ir faktinės išlaidos būtų tiksliai ir teisingai atspindėtos finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje įsakau: Įstaigos veikloje vadovautis patvirtintomis Tvarkomis, kurios laikomos neatskiriamomis šio įsakymo ir Apskaitos politikos dalimis: Bendrosios nuostatos. Įstaigos buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Kasos ir banko operacijų organizavimo tvarka. Individualus įstaigos naudojamas sąskaitų planas. Įstaigos naudojamų apskaitos registrų ir skaičiaus nustatymo tvarka. Kompiuterių ir techninių priemonių naudojimo tvarka. Ilgalaikio turto apskaitos tvarka. Atsargų apskaita. Transporto priemonių naudojimo ir atsarginių dalių nurašymo tvarka. Ugdytinių maitinimo kontrolės organizavimo tvarka.
„Lietuvos ryto“ žaidėjai nudžiugino „Spenglos“ vaikų globos namų auklėtinius
Vaikų globos namų auklėtinių rengimas šeimai: esminis tikslas
Šiandien neužtenka kalbėti apie šeimą, kaip pirminę jungtį tarp vaiko ir tėvų, kuri yra žmogaus gyvenimo, visuomenės stabilumo, tęstinumo ir vystymosi pamatas. Šeimoje sukuriamas ir išsaugomas tautos identitetas, jos kultūros vertybės ir tradicijos. Kaip bebūtų keičiama šeimos samprata, funkcijos, šeima išlieka pagrindiniu vaiko socializacijos institutu. Tėvai yra pirmieji, kuriems tenka rūpintis savo vaikų ugdymu. Tik šeimai atliekant savo funkcijas visuomenėje, žmogus ugdomas visaverčiu visuomenės nariu. Būtent šeima padeda vaiko asmenybės raidos pagrindus ir yra tarpininkas tarp vaiko ir visuomenės.
Aktualios problemos ir ugdymo poreikis
Lietuvoje vis daugiau atsiranda socialinės rizikos šeimų. Nors Lietuvos teisės aktai sudaro prielaidas užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir jo teisėtų interesų užtikrinimą šeimoje, vaikų paėmimo iš tėvų ir įkurdinimo globos namuose problema išlieka aktuali. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2006 m. išvadoje dėl Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje (2004) atkreiptas dėmesys į tai, kad vis dar didesniajai daliai vaikų, netekusių tėvų globos, nustatoma institucinė globa, o ne kitos alternatyvios vaiko priežiūros formos.
Vaiko globos organizavimo situacija (2008 m. duomenys)
| Vaiko globos vieta | Procentinė dalis |
|---|---|
| Šeimos | 45,1 % |
| Šeimynos | 1,48 % |
| Globos institucijos | 53,3 % |
J. Leliūgienės, R. Braslauskienės „Tėvų globos netekusių asmenų gyvenimo kokybės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui tyrimas, ataskaita“ (2009) pripažįsta, kad vaikai, išėję gyventi iš globos namų, sunkiai adaptuojasi visuomenėje, jiems trūksta pasitikėjimo savimi, jiems ypač sunku susitvarkyti asmeninį gyvenimą. Jie anksti pradeda ieškoti gyvenimo partnerio, gimdyti vaikus, ir čia pritrūksta brandžių nuostatų, žinių, įgūdžių, reikalingų santykiams poroje kurti ir palaikyti, atsakingai motinystei ir tėvystei, vaikų priežiūrai. Todėl dažnai poros išyra, vienos motinos nemoka su vaiku gyventi, ir taip vėl dažnai jų vaikai atkeliauja į valstybines institucijas ir vaikų globos namuose auga ištisos tokių šeimų kartos.
Pagrindinis vaikų globos namų uždavinys
Todėl svarbu, kad jauni žmonės turėtų pozityvios šeimos modelius, suprastų šeimos sampratą, funkcijas ir pagal jas ugdytųsi, kurtų santykius, bendrautų su skirtingos lyties asmenimis, prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus. Pagrindinis vaikų globos namų uždavinys - ruošti ugdytinius savarankiškam gyvenimui, ugdyti brandžią asmenybę. O brandi asmenybė sugeba būti atsakinga už savo veiksmus (K. Miškinis, 2003). Vaikų globos namų darbuotojų, ypač socialinių pedagogų, pagrindinis uždavinys - kurti ir puoselėti šeimai artimą aplinką. Aplinkos kūrimas yra vienas iš veiksnių, padedančių vaikams suvokti, kas yra šeima, jos aplinka.
Vaikas, gyvendamas šeimoje, sąmoningai ir intuityviai perima jas, vėliau jas taiko savo santykiuose su gyvenimo partneriu, augindamas savo vaikus. Vos gimęs kūdikis dar neturi jokių socialinių bruožų. Gamta sutvarkiusi taip, kad žmogus socialine būtybe tampa tik pažindamas aplinką, bendraudamas su kitais žmonėmis. Anot, L. Jovaišos (2007) socializacija - tai visuomeniškai vertingas asmenybės formavimas kryptingu ugdymu ir aplinkos veiksniais. O šeima yra pirminės socializacijos institucija. Šeima, ugdydama vaiką, atlieka daug vaidmenų, prisiima ir vykdo įvairias funkcijas.
„Lietuvos ryto“ žaidėjai nudžiugino „Spenglos“ vaikų globos namų auklėtinius
Pedagoginės veiklos tobulinimas ir tyrimų metodologija
Mokomąją knygą sudaro dvi dalys: teorinės įžvalgos apie vaikų globos auklėtinių rengimą šeimai, aptariant šeimos, vaiko globos sampratas ir vaikų globos teisinius aspektus, vaiko socializaciją, socialinių vaidmenų formavimosi teorinius pagrindus ir šeimos funkcijų ugdymo metodus. Kita dalis - veiklos tobulinimo tyrimo, vaikų globos namų auklėtinių rengimo šeimai taikymo pavyzdys - tyrimo etapai, jų ypatumai, rezultatų apibendrinimas.
Siekiant padėti socialiniams pedagogams spręsti jų šeimynose kylančias globotinių rengimo šeimai problemas ieškoma naujų efektyvesnių pagalbos būdų. Vienas ir tokių galimų pagalbos metodų - pedagoginės veiklos tobulinimo metodas. Veiklos tobulinimo tyrimas - vienas iš populiariausių kokybinio tyrimo metodų, taikomų socialiniuose moksluose. Šį metodą galima taikyti pedagogo, socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo ar kito specialisto veikloje (V. Staskevičienė, 2007).
Mokomosios knygos tikslas - atskleisti, kaip taikant pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimą, galima padėti vaikų globos namų auklėtiniams rengtis šeimai. Ši knyga ne tik moko, kaip atlikti veiklos tobulinimo tyrimą, bet ir skatina reflektuoti jau turimas ir naujai įgytas žinias, akina skaitytoją ryžtis atlikti tokio pobūdžio tyrimą, įgytas teorines žinias taikyti praktikoje, tobulinant kitus, tobulėti ir patiems.
Mokomoji knyga parengta taikant tokius mokslinio tyrimo metodus:
- mokslinės literatūros analizė padėjo atskleisti šeimos sampratą ir funkcijas, vaiko socialinių vaidmenų formavimosi teorinį pagrindą ir šeimos funkcijų ugdymo metodus;
- dokumentų analizė parodo vaikų globos realizavimo teisinius aspektus;
- veiklos tobulinimo tyrimo (angl. action research) metodas naudotas atliekant vaikų globos namų šeimynos tyrimą. Šiame tyrime remtasi L. Cohen, L. Manion (1997) rekomenduota veiklos tobulinimo tyrimo metodika;
- kokybinė turinio analizė naudota analizuojant veiklos tobulinimo tyrimo duomenis.
Veiklos tobulinimo tyrimas padeda giliai pažinti tiriamuosius, objektyviai identifikuoti jų problemas ir parengti tinkamą edukacinės pagalbos planą. Knygoje pateiktą pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimą „Pedagogo veiklos tobulinimas: vaikų globos namų auklėtinių rengimas šeimai“ teoriškai pagrindė doc. dr. Nida Ambrasė. Mokomosios knygos autorė už pagalbą planuojant ir atliekant pedagoginės veiklos tyrimą dėkoja Virginijai Paulauskienei, Alytaus valstybinių vaikų globos namų socialinei pedagogei, ir šių namų direktoriui Romučiui Žebuoliui.
Institucinės globos pertvarkos kryptys
Institucinės globos pertvarka siekiama, kad tėvų globos netekusiems vaikams netektų augti vaikų globos namuose. Nuostata, kad infrastruktūros, kuriose teikiama institucinė globa, turi būti mažos ir kuriamos remiantis vaiko teisių reikalavimais bei vaiko poreikiais, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką tiek, kiek tai įmanoma, yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse. Kaip akcentuoja užsienio ir Lietuvos ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime. Vienas iš svarbiausių tokio pobūdžio paslaugų komponentas - specialistų, kurie tokias paslaugas teikia, tinkamas pasiruošimas.
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (rekomenduotina, kad šis skaičius būtų mažesnis).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
